Vieną kartą mūsų darže užaugo pomidorinis-kukurūzinis-morkinis agurkas. Jo veidas buvo kaip pomidoras, jo kūnas – tarsi agurkas, jo rankos – lyg kukurūzai, jo kojos – it morkos!
Vieną dieną jis išėjo į pasaulį akių ieškoti. Bet ne tik akių! Jis iškeliavo surasti ir nosies, burnos ir plaukų, nes žinojo, kad vietoje akių jam turėtų būti žaliosios mėlynės, vietoj burnos – raudonasis obels žiedas, vietoj nosies, kurios nėra, – pilkoji aguona, o vietoj plaukų – rudųjų linų pluoštas! Keliavo, keliavo ir sutiko avietinį ežiuką. Jo spygliai buvo erškėčių dygliai, o akytės – mėlynos braškytės, jo nosytė – žalioji spanguolytė, o burnytė – sidabramedžio lapelis. Pomidorinis-kukurūzinis-morkinis agurkas mandagiai pasisveikino:
-Sveikas, avietini ežiuk!
-Sveikas! O kas tu toks būsi?
-Aš esu pomidorinis-kukurūzinis-morkinis agurkas.
-O, pagaliau tave sutikau! Jei tu esi tas, kuriuo vadiniesi, šitos žalios mėlynės skirtos tau!
Avietinis ežiukas jam įteikė žaliąsias mėlynes ir nutipeno sau.
Pomidorinis-kukurūzinis-morkinis agurkas žingsniavo toliau. Sutinka citrininį vilką. Pomidorinis-kukurūzinis-morkinis agurkas pasisakė, kas esąs. Citrininis vilkas jam įteikė raudonąjį obels žiedą ir nulapatavo.
Pomidorinis-kukurūzinis-morkinis agurkas nuėjo toliau. Sutinka ananasinį briedį. Pomidorinis-kukurūzinis-morkinis agurkas pasisakė, kas esąs. Ananasinis briedis jam įdavė rudųjų linų pluoštą ir nuskuodė. Pomidorinis-kukurūzinis-morkinis agurkas nužygiavo toliau. Ogi žiūri – pakelėje žydi pilkoji aguona! Jis ją nuskynė ir įsidėjo į nosies vietą. Rodos, nieko nebetrūko.
Visas kūno dalis suradęs, iškeliavo į Europą laimės ieškoti, kaip tikras šiuolaikinis lietuvis. Tik jo vardas buvo gerokai pailgėjęs. Jei jį sutiksit kurioje Europos kryžkelėje, jums teks kreiptis:
-Ponaiti, Pomidorini-kukurūzini-morkini-obelini-aguonini-mėlyni agurkėli! Kur dabar veda tavo kelias?
-Į Briuselį, suprantama! Pasiūlysiu Europos Sąjungai auginti naujų superveislių daržoves!

Giedrė Skėrytė

Views All Time
Views All Time
1859
Views Today
Views Today
1
0 0