Kategorija: Kultūra

Paskelbti Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai” 2007 nugalėtojai

Paskelbti Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai" 2007 nugalėtojai
Devintojo Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai" apdovanojimai atiteko Švedijos, Estijos ir Prancūzijos filmams. Tradiciškai pasiautėjęs Klaipėdoje ir Vilniuje, šiemet festivalis „Tinklai" aplankė Kauną, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų. Festivalio metu buvo pademonstruota 200 filmų iš 25 šalių, Vilniuje ir Klaipėdoje lankėsi svečiai iš Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Suomijos, JAV, Italijos. Festivalio nugalėtojų ir populiariausių filmų programą galima bus pamatyti Vilniuje, kino centre „Skalvija" spalio 19 d. (penktadienį) 22 val. ir spalio 20 d. (šeštadienį) 22 val. Programos trukmė - 116 min., programą...

Tarptautinis performansų festivalis „Dimensija 0.99“

Tarptautinis performansų festivalis „Dimensija 0.99" šiais metais Vilniuje startuoja spalio 13 - 14 dienomis Profsąjungų rūmuose ir kavinėje „Mulen Ružas", įsikūrusiuose ant Tauro kalno. Tai jau ketvirtas tokio pobūdžio renginys, Vilniuje pateiksiantis žiūrovams naujausias šiuolaikinio performanso tendencijas. Pirmąją festivalio dieną 17 val. šeštadienį, žiūrovai galės išvysti vieno žinomiausių poetinio performanso atstovų iš Ispanijos, Bartolomeo Ferrando (Ispanija), performanso ir intermedia menų profesoriaus, dėstančio Šiuolaikinio Meno fakultete Venecijoje, kūrybą. Kenny McBride (Jungtinė Karalystė) yra PAC (Performance art in Context) studijų projekto įkūrėjas, gyvo meno ir...

Lietuviškam kinui – komercijos gniaužtai

Lietuvos kinas pastaraisiais metais garsėja virtuoziška dokumentika ir originaliais animaciniais filmais. Tačiau milijonus pelno nešančio, ne tik Lietuvos žiūrovams patrauklaus vaidybinio filmo neturime. Sėkmės receptą nurodyti nesudėtinga: reikia didelio filmo biudžeto, kvapą gniaužiančio siužeto, virtinės specialiųjų efektų, trupučio išmonės ir Fortūnos šypsnio. Tačiau skaitytojų akys turbūt užkliuvo jau už paties pirmo sėkmės komponento. Vos tik prabilus apie dabartinę kino situaciją Lietuvoje tradiciškai pirmiausia iškeliama lėšų problema. Nebus originalu parašyti, kad sugriuvus sovietinei santvarkai iš esmės pasikeitė filmų kūrimo ir finansavimo struktūra: Lietuvos kino...

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „TINKLAI 2007”

Paskelbti Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai" 2007 nugalėtojai
Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis "Tinklai" pirmą kartą surengtas 1998 m. Vilniuje ir Klaipėdoje. Šiemet beveik 200 trumpametražių filmų bus parodyta ir Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose bei Alytuje. Festivalio programą sudaro Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Portugalijos, baskų krašto programos. Tarp demonstruojamų filmų - ne vienas Oskaro, Cezario, Kanų, Berlyno, Oberhauzeno, Roterdamo ir kitų garsių festivalių laureatas. Ypatingas dėmesys šiemet festivalyje skiriamas Didžiajai Britanijai, kurios filmai sudarys net tris programas: "Britų humoras", "Ir vėl britų humoras" ir "Britų...

Orumo ir prasmės pabaiga?

Šių metų pradžioje kino teatruose parodytos dvi premjeros - Oskaru nominuotos juostos apie aktyvią eutanaziją - sukėlė karštas diskusijas. Abiejuose filmuose pasirodė ir šventikų figūros, turėjusios reprezentuoti Bažnyčios poziciją. Tai paskatino paanalizuoti filmus iš krikščioniškos perspektyvos. Kai ginčas dėl komoje esančios pacientės Terry Schiavo pasiekė paskutiniąją fazę, kino teatruose vienas paskui kitą pasirodė du ta pačia tema, skirta pagalbai mirti, sukurti filmai: Alejandro Amenabaro „Jūros gelmėse" (ispaniškas originalus pavadinimas „Mar adentro", Oskaras už geriausią užsienio filmą) ir Clinto Eastwoodo „Mergina, verta milijono" -...

AXX, arba Lietuvos menininkų jėgų išbandymas erotinės kultūros srityje

Lietuviško komercinio kino festivalis-konkursas AXX didžiuosiuose ekranuose viešai prabilo kontraversiškatema „Geismas ir grožis". 10-ties minučių trukmės filmuose kino ir teatro režisieriai, dailininkai, fotografai bei muzikantai turėjo galimybę pademonstruoti savo požiūrį į geismą, aistrą, meilę. Dvylika skirtingų požiūrių į intymų gyvenimą pateikta masinei auditorijai. Dar nesulaukusi AXX festivalio komisijos (jos pirmininkas - ekscentriškasis bosnių kilmės režisierius Emiras Kusturica) verdikto, leidausi apžvelgti lietuvių kino seksualinių praktikų vaizdus... Lietuvos kinematografijos istorijoje erotikos vaizdiniai beveik nebuvo eksploatuojami. Prieš akis iškyla tik neerotiškų, neintelektualių, vyriškų sovietinių moterų etalonai....

Meilė ir mirtis Madride (Apie Pedro Almodovaro filmus)

Galime teigti, jog Pedro Almodovaro filmai yra dėkinga medžiaga tiek kultūrinėms ir socialinėms, tiek postmodernioms, tiek psichoanalitinėms interpretacijoms. Pačioje Ispanijoje Almodovaro filmai laikomi postfrankistinės Ispanijos simboliu, nes jie kuriami taip, kad išstumtų istoriją, kad įtikintų, jog frankistinė Ispanija iš viso neegzistavo. Almodovaras, pasitelkęs kinematografiją ir mediją, kuria tarsi visiškai naują socialinę tikrovę: parodijinės melodramos žanras be jokių skrupulų atsikrato stereotipiniu macho-matadoro įvaizdžiu, kurį pakeičia transseksualai, biseksualai ir moterys ties nervų krizės riba. Galime teigti, jog performatyvus seksualumas tapo tarsi nauju postfrankistinės Ispanijos kultūriniu...

Kritika – žaidimas rimtas

Meno kritika vis labiau dienraštėja, susilieja su būsimų renginių anonsais, apžvalgomis, feljetonais ir esė. Kartais apima pasiutęs "grynųjų žanrų" ilgesys, taip pat - ir "grynųjų kritikų", kurie yra akivaizdžiai nykstanti profesinė kategorija. Vieni iš jų triūsia redakcijose kartu su gausia žurnalistų brolija, neturėdami jokių ypatingesnių privilegijų josios atžvilgiu (o leidinių, suteikiančių galimybę kritikui specializuotis savoje meno srityje, tėra vos keletas), kiti persikvalifikavo į vadybininkus, kultūros renginių organizatorius ar institucijų vadovus. Vieni teberanda laiko ir noro rašyti, kitiems ir pirmojo, ir antrojo vis dažniau...

Vertingi autoriniai filmai keičia publikos skonį

Vis padūsaudami dėl standartizuotos amerikinės produkcijos pertekliaus ekranuose nespėjome įsisąmoninti, kad šią žiemą ir pavasarį Lietuvoje kaip reta buvo gausu meniškų, tarptautinį pripažinimą pelniusių filmų. Tokių „rankų darbo" kūrinių ir anksčiau retsykiais nupirkdavo platinimo bendrovės „Amfiteatro filmai", „Lietuvos kinas", kitos, bet tik dabar nestandartinio kinematografo pristatymas šalies žiūrovams pradeda įgauti tam tikrą sistemą. Apie ją, jos konkrečias perspektyvas kalbamės su projekto "ARTHOUSE.lt", kurio dėka išvydome „Ameliją iš Monmartro", „Vidoką", „Kitus", „Monstrų puotą", „Žmogų, kurio nebuvo", „Istorijų pasakojimą" ir kt., autoriumi bei vadovu Donatu...

Apsidirbę piliečiai giliamintiškai vaikšto po globalinę erdvę

Veltui bandytum griežtai nustatyti filmo „Niekieno žemė" nacionalinę priklausomybę. Jo titruose - italų, prancūzų, slovėnų, belgų, anglų kino studijos. Bet juk kūrinys ir vadinasi „Niekieno žemė". Niekieno, vadinasi, visų. Kaip tik šiuo globaliniu aspektu naujasis filmas ryškiai skiriasi nuo kitų žymiųjų juostų, liečiančių Balkanų klausimą, - nuo siurrealistinio E.Kusturicos „Pogrindžio", kuris šiaip ar taip negalėjo gimti kokiame nors kitame žemės pakraštyje. Nuo Gorano Paskaljevičiaus „Parako statinės", jau pavadinimu gan tiesokai išreiškiančios autoriaus požiūrį į regioną. Jaunas bosnių kilmės režisierius Danis Tanovičius sukūrė pirmą...