Informacinė Era atnešė dramatiškus pokyčius tam, kaip savo pareigas atlieka daugybės profesijų atstovai. Dabar techninio išsilavinimo neturintis vidutinio lygio specialistas gali padaryti darbą, kurį anksčiau galėjo atlikti tik aukšto lygio programuotojas. Tarnautojas savo arsenale turi tiek tikslios ir operatyvios informacijos, kiek niekada anksčiau neturėjo. Bėda ta, kad kompiuterių ir automatizacijos technologijų naudojimas organizacijų vadovybei sukelia visą eilę problemų. Dažnai į tinklus sujungti kompiuteriai gali suteikti priėjimą prie milžiniško pačių įvairiausių duomenų kiekio, todėl žmones jaudina informacinio saugumo klausimai ir su automatizacija bei žymiai didesne prieiga prie konfidencialių, asmeninių ar kitaip kritiškų duomenų susiję pavojai. Kompiuterinių nusikaltimų skaičius vis didėja, ir tai galų gale gali sugriauti ekonomikos pamatus, todėl privalo būti aišku, kad informacija – tai resursas, kurį būtina saugoti. Atsakomybė už informacinę saugą tenka žemiausiai administracinei grandžiai, bet kažkas turi vadovauti šiai veiklai, todėl aukštesniajame organizacijos vadovybės lygmenyje turi būti asmuo, atsakantis už informacinių sistemų veikimo palaikymą. Kadangi būtent automatizacija padarė taip, kad dabar operacijas su skaičiavimo technika atlieka paprasti organizacijos tarnautojai, o ne specialiai paruoštas techninis personalas, būtina, kad galutiniai vartotojai žinotų apie savo atsakomybę už informacijos apsaugą.