Kažkur, aukštai danguje gyveno lietaus mergaitė vardu Lašiukė. Ją vadino lietaus mergaite, nes ji giliai verkdavo pamačiusi žemėje nuskriaustą žvėrelį. Lašiukė buvo be galo graži. Jos plaukai buvo juodi lyg nakties tamsa. Akys žalios kaip žolė, o lūpos raudonos kaip vyšnios. Lašiukė turėjo keturi baltus balandžius, kuriuos ji labai mylėjo. Mat tie balandžiai mergaitę pralinksmindavo savo burkavimu, įspėdavo žvėrelius apie tykančius pavojus.

Kartą pro šalį keliavo pasipūtęs, savanaudis ponaitis Debesis. Jums tikriausiai bus įdomu sužinoti kodėl jis buvo pasipūtęs? Ponaitis Debesis keliaudavo ir keldavo liūtis, baisias pūgas bei audras. Todėl jis įgavo prastą reputaciją. Debesis pamatė lietaus mergaitę Lašiukę ir įsinorėjo ją vesti. Mat, kaip minėjau pradžioje, ji buvo labai graži, ir ponaitis ją įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Debesis nukeliavo pas lietaus mergaitę ir paprašė jos rankos. Mergaitei piktasis Debesis visai nepatiko ir ji jam pasakė:
-Aš netekėsiu už tavęs, Debesie.

Ponaitis Debesis supyko ir susimąstė atkeršyti lietaus mergaitei.
Kai Lašiukė nuėjo miegoti į pukų patalus, Debesis atėjo prie jos lovos ir išleido balandžius. Kitą rytą atsikėlusi mergaitė rado tuščią balandžių narvelį. Lašiukei iš skausmo ir nevilties sprogo širdelė. Visi dangaus gyventojai žinojo, kodėl lietaus mergaitė žuvo.

Deja, tai dar ne pabaiga. Mergaitės dvasia pasirodydavo per pilnatį ir gailiai šaukdavo savo baltuosius balandžius. O pasipūtėlį Debesį gainioja Lašiukės ašaros ir skausmas po visą dangų.

Piktasis ponaitis Debesis gailisi taip padaręs, bet laiko neatsuksi atgal.

Lina Strumskytė

Views All Time
Views All Time
2205
Views Today
Views Today
1
0 0