Liepos 7d. (antradienį) 22:00 val. PIANO.LT, buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (Trakų g. 9/1, įėjimas iš Kėdainių g.) startuoja kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“.

Ciklo metu  pristatomi kino filmai, stipriausiai įtakoję kino kalbą, jo evoliuciją. Kiekvienas filmas, ar trumpametražių filmų programa dedikuojama svarbiam kino meno raidos etapui. Ciklas, kurį sudaro 52 kino seansai ir daugiau nei 100 filmų, truks iki 2009 metų gruodžio mėn. pabaigos.

Žiūrovai susipažins su įvairiais techniniais atradimais (tokiais, kaip garso, spalvos, montažo, specialiųjų efektų ir kt. atsiradimas, televizijos, naujų technologijų, politikos įtaka), naujų meno krypčių (ekspresionizmas, siurrealizmas, dada, naujoji banga ir kt.) sąveiką su kino menu, įvairių žanrų, stilių ir technikų atsiradimą. Nebus pamiršti ir marginaliniai reiškiniai, tokie, kaip propagandinis kinas, lettrizmas, grynieji formos eksperimentai. Programa apims įvairias, kartais net viena kitai prieštaraujančias kryptis ir žanrus, nuo brolių Liumjerų ir Vladislavo Starevičiaus iki „apokaliptinio“ kino ir Džeimso Bondo, nuo „film noir“ ir vesterno iki serialo ir miuziklo, nuo klasikos iki avangardo…

PIANO.LT kieme liepos mėnesį, bus rodomi pirmieji nebylūs filmai, gyvai įgarsinami Lietuvos ir užsienio muzikantų.

Pirmojo seanso metu, liepos 7d. (antradienį) 22:00 val., bus rodomi kino išradėjų brolių Louis Lumiere ir Auguste Lumiere filmai, žymintys kino gimimą, ir mokslinės fantastikos bei siaubo filmų pradininko, daugybės filmavimo technologijų išradėjo George Melies kūryba.

Šį nebylaus juodai balto kino seansą įgarsins žymus perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Bilietų kainos:

10 litų – pilna kaina
7 litai – moksleiviams, studentams ir senjorams

Bilietus platina „Tiketa“, www.tiketa.lt

Prieš seansą bilietus galima įsigyti prie įėjimo į piano.lt

Kino istorijos ciklas „52 savaitės.Kino maratonas“ yra Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ dalis. Ciklo rengėjas – Jono Meko vizualiųjų menų centras.

Broliai Lumiere ir George Melies: kino pradininkai

07.07 / antradienis / 22:00

piano.lt kiemelis, Trakų 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.)

Broliai Lumiere

Kino gimimas.

George Melies

Mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų kine pradžia.

Daugybė filmavimo technologijos atradimų.

Filmus įgarsina Arkadijus Gotesmanas.

Louis Lumiere ir jo brolis Auguste dirbo savo tėvo fotografijos firmoje fiziku ir vadybininku. Tėvui atsistatydinus 1892 metais, broliai pradėjo kurti „judančius paveiksliukus“ ir netrukus išrado kinematografą: mašiną, kuri galėjo atlikti ir kameros, ir projektoriaus funkcijas. Brolių išradimas buvo užpatentuotas 1895 m. vasario 13 d., o jau po mėnesio buvo parodyta pirmoji nufilmuota medžiaga, kurioje buvo rodoma, kaip darbininkai pasibaigus darbo dienai išeina iš Lumiere’ų fabriko.

1895 m. gruodžio 28 d. Louis Lumiere pirmą kartą viešai parodė savo režisuotų filmų trumpą programą. Ši diena laikoma kino gimtadieniu. Kinematografas iš karto susilaukė didžiulio pasisekimo, jo įtaka buvo milžiniška: tik per dvejus kitus metus Lumiere produkcijos katalogas pasipildė daugiau nei tūkstančiu filmų. Tai buvo vieno kadro, mažiau nei minutės trukmės kūriniai, nemažai jų buvo sukurti operatorių, su kamera keliavusių po įvairias egzotiškas šalis. Nors Lumiere’ai nufilmavo ir kelias specialiai suvaidintas scenas, dauguma jų filmų visgi buvo dokumentiniai reportažai. Beje, Auguste Lumiere gali būti laikomas viena pirmųjų kino „žvaigždių“, nes daugeliu atvejų būtent jį filmavo brolis Louis. Tačiau baigus konstruoti kino įrangą, Auguste visiškai prarado susidomėjimą kinematografu, kaip ir Louis, kuris nenumatė šiai meninei priemonei jokios ateities ir 1900 m. grįžo prie fotografijos verslo.

George Melies, dirbęs iliuzionistu Robert-Houdin teatre, susidomėjo „judančiais paveiksliukais“ 1895 m., kai pamatė brolių Lumiere’ų sukurtą kamerą. Po šiek tiek daugiau nei metų jis jau filmavo ir projektavo į ekraną nuosavos kūrybos filmus. Atsitiktinai atradęs stop-kadro fotografinį principą, jis pradėjo jį naudoti sudėtingiems vaizdo efektams ekrane parodyti. Eksperimentiniu būdu Melies atrado ir pirmas panaudojo tokias filmavimo technologijas, kaip tolygus vaizdo atsiradimas ir sustiprėjimas, vaizdo susilpnėjimas arba išnykimas, ir nufilmavo pirmus vaidybinius filmus. Melies sukūrė daugiau nei 500 filmų, kurių garsiausias – 1902 m. „Kelionė į Mėnulį“ („Le voyage dans la lune“). Jo filmų trukmė išaugo iki 40 minučių, jų siužetai dažniausiai buvo pagrįsti fokusų ir teatro šou rodomais triukais, tokiais, kaip išnykstantys arba dydį keičiantys daiktai. Ilgai dirbęs pagal klasikinio 18 a.teatro metodus, G.Melies suvokė visus savo filmus kaip nuo pradžios iki galo suvaidintų scenų seką, kurioje panaudojo nemažai „specialiųjų efektų“, tačiau iš esmės jo filmuose nebuvo siužeto. Melies gali būti laikomas mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų kine pradininku. Vis dėlto G.Melies‘as nesugebėjo pasivyti sparčiai besiplėtojančios kino pramonės, ir 1913 m. stambios Prancūzijos ir Amerikos kino studijos privertė jo kino kompaniją bankrutuoti. Baigęs kino verslą, G.Melies ėmė pardavinėti žaislus Montparnasse geležinkelio stotyje. Jis nesuvokė savo kūrinių vertės, ir 1914 m. prasidėjus I Pasauliniam karui, leido Prancūzijos kariuomenei konfiskuoti apie 500 savo filmų: išlydžius iš celiuliozes pagamintas kino juostas, jos buvo panaudotos kareivių batų padams gaminti. Dėl to dauguma G.Melies filmų neišgyveno iki mūsų laikų.

Kino istorijos ciklo „52 savaitės. Kino maratonas“

liepos mėnesio tvarkaraštis

Buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (PIANO.LT), Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.).

Pirmieji nebylūs filmai, gyvai įgarsinami Lietuvos ir užsienio muzikantų.

Bilietų kainos:

10 litų – pilna kaina
7 litai – moksleiviams, studentams ir senjorams

Bilietus platina „Tiketa“, http://www.tiketa.lt

Prieš seansą bilietus galima įsigyti prie įėjimo į piano.lt

1.             07.07 / antradienis / 22:00 / trukmė 65 min.

Brolių Lumiere filmų programa (1895-1897)

Kino gimimas.

Georges Méliès filmų programa (1902-1908)

Mokslinės fantastikos ir siaubo žanrų kine pradžia.

Daugybė filmavimo technologijos atradimų.

Filmus gyvai įgarsina Arkadijus Gotesmanas (perkusija)

2.              07.09 / ketvirtadienis / 22:00 / trukmė 75 min.

Vladislavo Starevičiaus filmų programa (1912-1913)

Animacinio kino pradžia.

Pirmieji Walt Disney filmai (1928)

„Išprotėjęs lėktuvas“

Pirmas komerciškai sėkmingas animacinis filmas apie peliuką Mikį.

„Garlaivis Vilis“

Pirmas įgarsintas animacinis filmas, kuriame buvo naudojamas sinchronizuotas garsas.

Filmus gyvai įgarsina Šarūnas Kačionas (fagotas)

3.              07.14 / antradienis / 22:00 / trukmė 60 min.

Louis Feuillade „Judex“ (1916)

Pirmasis serialas.

Filmą gyvai įgarsina Andrė Pabarčiūtė (vokalas), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija)

4.              07.16 / ketvirtadienis / 22:00 / trukmė 100 min.

Filmų programa „Dada ir siurrealizmas“

Abstraktaus, futuristinio, siurrealistinio kino pradžia.

Hans Richter „Ritmas 21″ (1921-1924)

Viking Eggeling „Įstriža simfonija“ (1921-1924)

Man Ray „Sugrįžimas prie proto“ (1923)

René Clair & Francis Picabia „Pertrauka“ (1924)

Fernand Léger & Dudley Murphy „Mechaninis baletas“ (1924)

Hans Richter „Kino studija“ (1926)

Man Ray „Emak Bakia“ (1926)

Hans Richter „Ryto vaiduokliai“ (1927)

Rrose Sélavy „Anemiškas kinas“ (1924-1926)

Luis Buñuel & Salvador Dali „Andalūzijos šuo“ (1928)

Filmai gyvai įgarsinami.

5.              07.21 / antradienis / 22:00 / trukmė 80 min.

Robert Flaherty „Nanukas iš šiaurės“ (1922)

Pirmas komerciškai sėkmingas pilnametražis dokumentinis filmas, etnografinio, antropologinio kino pradžia.

Filmas gyvai įgarsinamas.

6.              07.23 / ketvirtadienis / 22:00 / Trukmė 65 min.

Walter Ruttmann „Berlynas: didmiesčio simfonija“ (1927)

Miesto simfonijos žanro pradžia.

Filmą gyvai įgarsina projekto „52 savaitės. Kino maratonas“ orkestras

7.              07.28 / antradienis / 22:00 / Trukmė 70 min.

Dziga Vertov „Žmogus su kino kamera“ (1929) 

Dziga Vertov išrado ar ištobulino dvigubą ekspoziciją, pagreitintą kameros judėjimą, sulėtintą kameros judėjimą, sustabdytą kadrą, staigią montažinę sandūrą, suskaldytą ekraną, labai stambų planą, kameros judėjimą paskui judantį objektą, atbulai rodomą juostą, animacijos intarpus ir savistabos stilių.

Filmą gyvai įgarsina Duo Vytautas Labutis (saksofonai, klavišiniai) – Eugenijus Kanevičius (kontrabosas)

8.              07.30 / ketvirtadienis / 22:00 / trukmė 110 min.

Harry Beaumont „Brodvėjaus melodija“ (1929)

Pirmas Holivude išleistas miuziklas.

Kino istorijos ciklo „52 savaitės. Kino maratonas“

rugpjūčio mėnesio programa

Rugpjūčio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 dienomis seansai kino  centre „Skalvija“. Nebylūs filmai bus gyvai įgarsinami Lietuvos ir užsienio muzikantų.

Bilietų kainos:

12 litų – pilna kaina
8 litai – moksleiviams, studentams ir senjorams
6 litai – „Skalvijos“ kino klubo nariams

1.              08.06 / ketvirtadienis/ 19:00

                 Kino centras „Skalvija“, Goštauto g. 2/15, Vilnius

Mac Senneth

Komiškų filmų programa (1913-1920)

1val 30 min, j/b, nebylūs

Farso nebyliame kine, situacijų komedijų pradžia.

Filmai bus gyvai įgarsinami.

2.              08.09 / sekmadienis / 20:00

                 Kino centras „Skalvija“, Goštauto g. 2/15, Vilnius

Alan Crosland

„Džiazo dainininkas“ / Jazz Singer (1929)

1val 28 min, angl.k., liet. subt.

Pirmas pilnametražis filmas su sinchronizuotais dialogais; nebylaus kino pabaiga.

3.              08.13 / ketvirtadienis/ 19:00

                 Kino centras „Skalvija“, Goštauto g. 2/15, Vilnius

Jean Cocteau

„Poeto kraujas“ / Le Sang D‘Un Poète / Blood Of A Poet (1930) 

55 min, j/b, pranc. k., liet. subt.

Poetinio kino manifestas.

4.              08.16/ sekmadienis / 19:00

                 Kino centras „Skalvija“, Goštauto g. 2/15, Vilnius

David L.W. Griffith

„Tautos gimimas“ / The Birth of a Nation (1915)

3 val 10 min, j/b, nebylus

Pirmą karta panaudojamas stambus planas ir kitos anksčiau nežinomos kino priemonės

Filmas bus gyvai įgarsinamas.

5.              08.20/ ketvirtadienis/ 18:00

                 Kino centras „Skalvija“, Goštauto g. 2/15, Vilnius

Abel Gance

„Ratas“ / La Roue / The Wheel (1923)

4 val 53 min, j/b, nebylus

Epinė tragedija, pasižyminti tuo, kad ją filmuojant buvo panaudotos novatoriškos kino technologijos.

Filmas bus gyvai įgarsinamas.

6.              08.23/ sekmadienis / 20:00

                 Kino centras „Skalvija“, Goštauto g. 2/15, Vilnius

Fritz Lang

„Metropolis“ (1927)

2val 04 min, j/b, nebylus

Pirmoji kino antiutopija.

Filmas bus gyvai įgarsinamas.

7.              08.27/ ketvirtadienis/ 19:00

                 Kino centras „Skalvija“, Goštauto g. 2/15, Vilnius

Carl Theodor Dreyer

„Vampyras“ („Keista Alano Grėjaus istorija“) / Vampyr („Der Traum des Allan Grey“) (1932) 

65 min, j/b, vok. k., liet. subt.

Siaubo filmų pradžia.

8.              08.30/ sekmadienis / 21:00

                 Kino centras „Skalvija“, Goštauto g. 2/15, Vilnius

Jean Vigo

„Kuolas už elgesį“ / Zero de Conduit: Jeunes diables au collège (1933) 

41 min, j/b, pranc. k., liet. subt.

Pirmas anarchistinis filmas.

Daugiau informacijos:

http://www.kinoistorija.lt
http://www.skalvija.lt

Kino istorijos ciklas „52 savaitės. Kino maratonas“

Sostinės žiūrovams pristatomi kino filmai, stipriausiai įtakoję kino kalbą, jo evoliuciją. Kiekvienas filmas, ar trumpametražių filmų programa dedikuojama svarbiam kino raidos etapui.

Programą projektui sudarė „Anthology Film Archieves“ (JAV), Jonas Mekas, kino kritikas Robert Haller, kino kritikas, Prinstono universiteto kino istorijos fakulteto dekanas P. Adams Sitney. Renginyje dalyvaus kviestiniai svečiai, kurie skaitys paskaitas, pristatys žiūrovams filmus ir programas.

Filmų atrankos tikslas – atskleisti esminius pokyčius kino, kaip vizualiojo meno, kalboje, išraiškos priemonėse. Programa atspindės įvairius techninius atradimus (tokius, kaip garso, spalvos, montažo, specialiųjų efektų ir kt. atsiradimas, televizijos, naujų technologijų, politikos įtaka), naujų meno krypčių (ekspresionizmas, siurrealizmas, dada, naujoji banga ir kt.) sąveiką su kino menu, įvairių žanrų, stilių ir technikų atsiradimą. Nebus pamiršti ir marginaliniai reiškiniai, tokie, kaip propagandinis kinas, lettrizmas, grynieji formos eksperimentai. Pasaulyje ne kartą buvo mėginama sudaryti įvairius geriausių filmų šimtukus, penkiasdešimtukus ir t.t, tačiau šis projektas pirmą kartą išsamiai atspindės kino kalbos raidą, apims įvairias, kartais net viena kitai prieštaraujančias kryptis ir žanrus, nuo brolių Liumjerų ir Vladislavo Starevičiaus iki „apokaliptinio“ kino ir Džeimso Bondo, nuo „film noir“ ir vesterno iki serialo ir miuziklo, nuo klasikos iki avangardo…

Views All Time
Views All Time
5383
Views Today
Views Today
1
0 0