21-erių metų Sandra giriasi visai neseniai iš bjauriojo ančiuko virtusi gražia gulbe. Taip pat iš kuklios merginos – pasiutusia šokėja, kuri dabar kartu su atlikėja Gintare Karaliūnaite per koncertus erotiškai “vizgina” užpakaliuką. Ir tai dar ne viskas – įsisukusi į šou verslą sugebėjo suvilioti vieną iš geidžiamiausių Lietuvos žvaigždūnų – Maksą iš “Biplan”!
(Tyli kiaulė gilią šaknį knisa… )

Šokių mokykla arba rokenrolas su “svolačium” ir kankanas plikais papukais.

Kadangi Sandra turi dvi vyresnes seseris sportininkes, mama norėjo, kad bent jauniausia dukra ne sportuotų, o įgyvendintų jos svajonę – taptų šokėja.

“Todėl ir nuvedė į šokių mokyklą. Ne kartą norėjau ją mesti, tačiau buvau ne tik kukli, bet ir bailė, todėl lankiau toliau.

Aišku, dabar galiu mamai tik padėkoti.”

Taip aštuonerių metų Sandra pradėjo šokti Klaipėdos šokių mokykloje “Kakadu”.

Viskas būtų lyg ir nieko, bet ten nukentėjo jos santykiai su vyriška lytimi.

Ir čia kaltas toks „svolačius“ (lietuviškai – velnias).

“Man pasiūlė šokti akrobatinį rokenrolą. Kadangi labai gerai šokau, davė porininką, tokį aštuntoką.
Labai džiaugiausi, ir mums puikiai sekėsi, bet tik tol, kol jis nesužinojo, kiek man metų.

Atrodžiau vyresnė, ir aštuntokas tikriausiai manė, kad mes bendraamžiai.

Todėl sužinojęs, kad mokausi 2E klasėje, atsisakė būti mano pora! Verkiau, o kai vadovė mus vėl privertė kartu šokti, jis, svolačius, sugebėjo padaryti taip, kad visiems atrodytų, jog esu prasta šokėja ir net nejaučiu muzikos!

(Sandra tai pasako su tokiu siaubu, kad supratu, jog terminas “nejausti muzikos” šokėjų žodyne yra vienas baisiausių.)

Ir mane išmetė iš akrobatinio rokenrolo, nors jau buvau pasisiuvusi koncertinius rūbus (ar begali būti didesnė trauma mergaitei – neapsivilkti suknelės?).

Supykau ir pykstu iki šiol, labai norėčiau jį dabar sutikti ir paklausti – tai ar jaučiu aš muziką, ar ne?
(„svoločiaus“ atsiprašymo su gėlėmis ir saldainiais laukiame redakcijoje. Be to, dar yra laida „Atleisk“…)”

Būti išmestai iš rokenrolo grupės – blogai, tačiau daug blogiau “išmesti” savo krūtis iš joms skirtų rūbelių!

“Kai buvau 16-likos, su “Kakadu” koncertavom 70-mečiams senukams. Tada šokom kankaną, ir nutiko taip, kad gavau suknelę su per didele iškirpte. Žinoma, buvau be liemenėlės, o kankanas – gana smarkus šokis, todėl senukai pamatė ne tik kojytes, bet ir mano krūtis.

Kai pastebėjau, kad esu pusnuogė, buvo jau per vėlu kažką keisti.

Na, nieko, manau, žiūrovai liko patenkinti.

Grožio burtai, nuo kurių užsiriečia užpakaliukas arba kaip Sandra pasinaudojusi magija iš bjaurios mergiūkštės virto gražia manekene.

“Iki šešiolikos metų buvau nerealiai negraži, labai kukli ir visada vaikščiojau nuleidusi galvą (aišku… jei per visus koncertus krisdavo krūtys… ).

Smarkiai kompleksavau, bet slapta svajojau tapti gražuole. Labai troškau, kad kada nors gatve einantys vaikinai pamatytų mane ir pasakytų: “O! Kokia mergina!”

Sandra nesėdėjo prieš veidrodį ir nedūsavo.

Savo negrožiui nugalėti mergina ėmėsi rimtesnių priemonių.
“Pradėjau burti!
(Vienintelis mano žinomas grožio burtas – plastinės operacijos, bet ir tas ne visada išsipildo…)

O mano išsipildė – dabar bjaurumu nebesiskundžiu!
(Tai išduok paslaptį… visos pasinaudosim.)

Rašiau kaip ir dienoraštį…. oi, net gėda pasakoti (nesigėdink, jei ir kitoms padės, galėsi patentuoti idėją, tada tapsi ne tik graži, bet ir turtinga…).

Na, gerai (įkalbėjau, dabar visos užsirašykit).

Turėjau dienoraštį, kuriame su lūpdažiu nusipiešiau savo lūpas ir apačioje parašiau: “Jos bus pačios gražiausios”.

Dar nusipiešiau akį ir parašiau: “Jos bus pačios gražiausios”, ir galiausiai nusikirpau plaukų sruogą, įklijavau ir parašiau: “Jie bus patys gražiausi”.

Kiekvieną dieną žymėjau, kokia būsiu nuostabi, ir tuo tikėjau.“

Ir ką sau manote? Stebuklas! Nuo 15-os metų bjaurusis ančiukas pradėjo virsti gulbe!

„Dabar aš tiesiog gražuolė!

Esu savimi patenkinta, tuo džiaugiuosi – mažai merginų drįsta sau pasakyti, kad yra tobulos, o aš galiu!
(Kuri kūno dalis tau labiausiai patinka?) Oi, krūtinė tokia nebloga, o užpakaliukas riestas – tokį nedaug kas turi, ir iš veido aš super (galima daryti išvadą, kad nuo pripieštų dienoraščiuose lūpų ir priklijuotų plaukų užsiriečia net užpakalis! tik burtų poveikis smegenims lieka neaiškus…). Dabar jaučiuosi moteriška, burtai buvo nerealūs!

Neseniai radau tą dienoraštį ir net nesijuokiau, rimtai perskaičiau, juk viskas išsipildė, net manekene pradėjau dirbti!“

Šokėjos filosofija arba kodėl jai taip dažnai skauda pilvą.

Mergina prisipažino, jog mokslams niekada daug dėmesio neskyrė ir knygų skaityti nemėgo (kam dirbti galva, jei galima kūnu…), todėl po vidurinės išvažiavo į Kauną studijuoti Kūno kultūros akademijoje (nes ten reikia sportuoti, o ne galvoti).

“Kaune su manimi pusę metų niekas nebendravo, skendėjau gilioje depresijoje – be draugų, be darbo, net neturėjau kur šokti.

Vėliau atsigavau ir pradėjau dirbti go-go naktiniuose klubuose.“

Praėjo keleri metai.

Sandra tapo viena iš geriausių Lietuvoje šokėjų, skynė pirmas vietas įvairiausiuose konkursuose ir… ėmė prašyti nebevadinti jos go-go šokėja.

Priežastis gana paini, bet pabandykite suprasti: “Yra trys skirtingi dalykai – go-go, go-go šokėja ir šokėja.

Lietuvoje labai mažai tikrų (kaip ji!) šokėjų, o go-go pavadinimas mane šiek tiek žemina. Juk nesimaivau ant scenos, ten labai daug dirbu – lieju prakaitą, patiriu traumų ir tikrai pavargstu.”

O dabar, jei norite visiškai susipainioti šokėjų filosofijoje, galima pasakyti, ko Sandra dar nemėgsta.

“Išeina nesąmonė, kai mane kviečia vaikinai. Jei šoku gražiai, kaip pratusi – visi susikuklina, sako, kad jiems gėda šalia būti. O jei paprastai – priekaištauja, atseit esu šokėja, o strypčioju kaip eilinė diskotekų lankytoja.

Neįtiksi tiems bernams, todėl dažniausiai sakau, kad man skauda galvą ar pilvą.”

Užpakaliukų vizgintojos arba kaip Sandra pradėjo karjerą pas Gintarę.

Sandrai neužteko naktinių klubų šokėjos garbės, labai norėjosi užlipti ir ant didesnės scenos.

Juk jai reikėjo daug daug dėmesio!

Ir dėmesys, vardu Gintarė Karaliūnaitė, atėjo pats!

“Ji matė mane kažkada klube ir, kai prireikė šokėjų, prisiminė!

Dabar dirbame trise: Gintarė, aš ir draugė Monika.

Kol dar nepažinojau Gintarės, galvojau, kad ji pasikėlusi ir kvaila. Būtent taip tikino visi pažįstami, o aš ir tikėjau.

Dabar ką galiu pasakyti – jei daugiau tokių “pasikėlusių” čia gyventų, Lietuva būtų tokia nuoširdi šalis… Ji tikrai nėra kvaila mergina, visada gali patarti ir turi tvirtą nuomonę.

Gintarė man toks pavyzdinis žmogus…”

Atrodo, Sandrai jos dabartinis darbas (ir darbdavė) nerealiai patinka.

“Pasakysiu banaliai – džiaugiausi, kad mane rodys telikas, pradės rašyti laikraščiai – tai dėmesys, kuris man reikalingas.

Ne todėl, kad noriu tapti žvaigžde – dėmesys pakrauna, tai mano akumuliatorius. Dabar, kai klausia, kodėl šoku pas Gintarę, atsakau trumpai ir aiškiai – kad daugiau niekas nekvietė!”

Daugiausiai gaunančios šokėjos.

Sandra savo darbą vadina smagiu ir “prikolnu”: “Nuolat patiriame įvairiausių nuotykių.

Būna, kad koncertuojant pradeda kristi rūbai.

Būna, kad susipainiojam ir visos trys šokam bet ką.

Būna, kad net nuvažiuojam ne į tą koncertą!

Būna, kad konfliktuojam – juk visos esam ambicingos, pasiginčijam dėl rūbų. Visiems labai patinka, kai mes vienodai kraipom užpakaliukus (tikra užpakaliukų sutartinė…).

Televizijos operatoriai sako, kad tai mūsų “kiečiausia vieta” (šiaip tai ta vieta vadinama minkšta…).

Įsisukusi į šou biznį Sandra susipažino su daugeliu populiarių dainininkų, ir dažniausiai jie į ją žiūri tik kaip į “priedą prie Gintarės”.

“Tokia ir esu – tik programos dalis, todėl per daug “nesiparinu”, o bendrauti su žvaigždėm man patinka.“

Dar vienas Sandros darbo pliusas (kaip ir visų darbų) – tai pinigai.

“Mums Gintarė daug moka.

Galiu pasakyti, kad esam geriausiai apmokamos atlikėjų šokėjos. Gintarei nesenai vienas dainininkas papriekaištavo, kad yra per dosni. Tada ji atsikirto, kad kiek mums moka, tiek mes šokam.

Dar užsidirbu klubuose, ten irgi gaunu nemažai.

Ir dar treniruoju vaikus.

Dabar jau išlaikau save, žinoma, ir mama duoda, bet nedaug.

Šiaip smagu, kai atsiranda pinigų – dabar nebetaupau, perku prabangesnius daiktus (pvz., firminius akinius ir spalvotus kontaktinius lęšius).

Svajoju apie džipą. Tikiu, kad kada nors jam užsidirbsiu.

Dar vienas velnias

Pakalbėjus apie pinigus metas dar vienai gyvybiškai svarbiai temai – meilei. Sandra iškart prisipažįsta, jog yra senamadiška ir nepuola į lovą su pirmu pasitaikiusiu – prieš tai jai reikia pasivaikščioti susikibus už rankyčių.

Pirmajai rimtai Sandros meilei koją pakišo… šokiai.

“Buvau 17-os, įsivaizdavau, kad labai jį myliu, bet mano vaikinas nuolat kalė į galvą, kad esu tik šokėja, ir jis negali su manimi rimtai draugauti.

Ir ne tik jis!

Įkalė į galvą, kad joks vaikinas į mane normaliai nežiūrės, kol šoku. Tuo tikėjau, bet visai neseniai sužinojau tikrąją priežastį: jis nenorėjo draugauti ne dėl to, kad esu šokėja, o dėl to, kad tuo metu jau turėjo merginą.

Visą laiką melavo, negalėjo paprasčiausiai pasakyti: “Sandra, aš turiu kitą paną”, o bjauriai išsisukinėdamas varė man kompleksus“ (dar vienas “svolačius”).

Gyvenimo džiaugsmas – Maksas iš Biplanų instrukcija, kaip suvilioti žvaigždę.

Kadangi kompleksų Sandra atsikratė, prisipažino, jog dabar turi fantastišką vaikiną, su kuriuo sieja gražūs jausmai.

Ir tai – dėmesio, neužsprinkit tuo, ką valgot – Maksas iš Biplanų (tikimės, kol išeis žurnalas, jie vis dar bus kartu…)!

Sandra visai nenorėjo meluoti ir vaikino vardą išdavė ne įkyriai klausinėjama, o iš karto, dar mums apie tai neužsiminus!

„Nemėgstu meluoti žurnalistams (pagirtina savybė, mokykitės!), kurie po to vis vien viską išsiaiškina.

Na, populiarus mano vaikinas…

Bet dėl to mes vienas kitą puikiai ir suprantam. Tarp mūsų nėra nesveikų suvaržymų ir nesveiko pavydo.

Susipažinom per Gintarę – turėjom bendrą koncertą ir susibendravom. Dabar nelabai dažnai matomės, ir galiu pasakyti, kad visgi kyla man pavydas, bet labai vertinu savo nepriklausomybę, todėl Maksą irgi suprantu, o savo pavydą nuryju.”

Sandra su Maksu susikibę už rankučių kartu vaikšto jau porą mėnesių, bet mergina bendros ateities neplanuoja.

“Dabar yra gerai, ir liuks. Tiesiog naudojuosi gyvenimo suteiktais džiaugsmais (o žvilgsnis tai toks svajingas svajingas…).

(Tai gal galėtum patarti, kaip suvilioti žvaigždę?) Oi, jų nereikia vilioti. Dažnai matau, kaip panelės per koncertus atsistoja prie scenos ir visaip kraiposi, ženklus mėto.

Galiu pasakyti – panos, tai nepadės, pirma – žvaigždės nuo scenos dažniausiai jūsų net nepastebi dėl ryškaus apšvietimo, o antra – nė viena mergina, kuri pati klojasi po kojom, žvaigždei nepatiks.

(Tik nebūkite naivios – negi tikėjotės, kad jinai konkurentėms išduos viliojimo paslaptis? Gi viską meluoja…)

Aš tai nieko neviliojau, juk vyrai turi vilioti,
ar ne?

(Ar sunku būti žvaigždės mergina?) Kai pavydžios gerbėjos kabinėjasi ir visaip įžeidinėja, tada galvoju: “Už ką manęs reikia taip nekęsti?”, bet suprantu aš tas merginas… Dabar aš, o kas bus vėliau – tebūnie…”.

Makso komentaras

Ei, Maksai, ar tu ją myli?

“Jausmai verčia žmones kariauti, uždirbti pinigus ir kurti, jausmai yra visa ko variklis.”

Su dideliu skausmu visoms Makso gerbėjoms turime pranešti, kad šis žvaigždūnas jau “užvestas”, nes tikrai ir nuoširdžiai prisipažino įsimylėjęs!

“Tiesiog pajutau, kad tai tas žmogus, ir tiek, net energetiškai pajutau (?). Negaliu sklandžiai paaiškinti, man sunku apie tai kalbėti…

(Nuraminam – jis ne vienintelis vyras, kuriam sunku reikšti mintis apie meilę.)

Galiu tik pasakyti, kad dabar šalia yra žmogus, su kuriuo man gera, mes niekada nesipykstam.
Ir nors nieko neplanuoju (paaiškina, kad jausmų srityje negalima planuoti) noriu, kad tai tęstųsi ilgai, nes man dabar labai gera. Pameluočiau, jei pasakyčiau, kad nesu įsimylėjęs…”

Views All Time
Views All Time
6943
Views Today
Views Today
1
0 0