Grupių „SKAMP” ir „EMPTI” vadybininkui tenka ir nusikeikti
Su grupėmis „SKAMP” ir „EMPTI” dirbantis Justas Čekuolis savo ateitį sieja su muzika ir neketina sekti tėvo pėdomis.
25 metų Justas Čekuolis anksčiau buvo žinomas kaip žymaus Sąjūdžio veikėjo bei žurnalisto Algimanto Čekuolio sūnus. Dabar šis energingas, visai iš minios neišsiskiriantis jaunuolis muzikiniame pasaulyje garsėja kaip itin ambicingas grupių „SKAMP” ir „EMPTI” vadybininkas. „Nebuvau pačiu pavyzdingiausiu mokiniu. Prisimenu, tėtis per televiziją kalbėdavo, o aš ne tik kad trejetais mokiausi, bet ir drįsdavau per diskotekas gerti”, – juokdamasis paauglystę prisiminė Justas. Dabar visiškai kitą gyvenimo sritį nei tėtis pasirinkęs jaunuolis džiaugiasi, jog tėvas toleruoja jo veiklą. „Tėtis turbūt ne visai supranta, ką aš darau, bet mane palaiko”, – sakė jaunuolis.
Gyvenimas kelionėje
Justo vaikystės ir paauglystės išties negalėtum pavadinti tradicine, nes beveik pusė jo gyvenimo prabėgo svetur. Vos Lietuvos padangę išvydęs mažylis Justas buvo „suvyniotas” ir išvežtas į Portugaliją, kur jo tėtis Algimantas Čekuolis gavo spaudos biuro vedėjo pareigas. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, pirmasis jo žodis buvo ištartas ne lietuvių, bet tenykšte portugalų kalba. Po kelerių metų berniuko šeima sugrįžo į Lietuvą, bet ir tai neilgam. Greitai Čekuolių šeima jau vėl pakavosi daiktus, o susikrovę lagaminus, išvyko į Ispaniją. Nei trumpam, nei ilgam, – 5 metams. Ten pradinukas Justas pradėjo lankyti tarybinės ambasados mokyklą, tad prie dviejų kalbų bagažo teko prijungti dar kelias: rusų bei ispanų. Sugrįžęs į Lietuvą, pradėjo mokytis Vilniaus 27-ojoje mokykloje. Tuo metu visuomenės dėmesio nestokojusiam Algimantui Čekuoliui turbūt neretai tekdavo girdėti įvairias paskalas apie jo „nedorėlį” sūnų. Narkomanas, alkoholikas, išmestas iš visų mokyklų, sedėjęs kolonijoje – tokie epitetai lydėjo Justo paauglystę. Bet neilgai. Nes penkiolikmetis Justas išvažiavo mokytis į JAV. „Nežinau, ar aš prie Amerikos nepritapau, ar Amerika prie manęs, bet nutariau vidurinę mokyklą baigti Vokietijoje”, – tiek apie savo gyvenimą JAV pasakojo vaikinas.
Taip jis atsidūrė Vasario 16-osios gimnazijoje, kur, pasak Justo, praleido ketverius pačius nuostabiausius savo gyvenimo metus. „Gyvenau mažame kaimelyje vienas, be tėvų, mane supo graži gamta ir draugai. Būtent ten susipažinau su Vilium ir Viktoru („SKAMP” nariais), pradėjau muzikuoti, atsiskleidė mano organizaciniai sugebėjimai”, – pasakojo Justas.
Mokslai Vokietijoje sekėsi nekaip. „Juk mokytis ir egzaminus teko laikyti vokiečių kalba. Būtent dėl vokiečių kalbos trūkumų paskutinės gimnazijos klasės kursą teko kartoti, bet nesigailiu”, – teigė Justas. Gavęs vokišką atestatą, laisvai penkiomis klabomis kalbantis jaunuolis sugrįžo į Lietuvą.
Ne teisininkas, bet vadybininkas
Tapti teisininku buvo ilgametė Justo svajonė, tad grįžęs į Lietuvą su malonumu įstojo į VU Teisės fakultetą. Tačiau pasimokęs vos pusmetį suprato, kad teisė yra kaip tik ta sritis, kurios jis nenorėtų studijuoti. Metęs studijas beveik pusmečiui Justas papildė bedarbių sąrašus. „Įsidarbinęs reklamos agentūroje supratau, kad čia kaip tik tai, ką aš ir norėčiau daryti. Tiesiog įsimylėjau reklamą ir marketingą. Agentūroje dirbau trejus metus. Kas buvo įsimintiniausia? Turbūt tai, kad teko organizuoti mūsų Prezidento Valdo Adamkaus reklaminę kampaniją”, – pasakojo Justas.
Grupės „SKAMP” vadybininku Justas tapo visiškai neatsitiktinai. „Vokietijoje baigę gimnaziją, Vilius ir Viktoras atvyko į Lietuvą. Iš pradžių jie grojo dviese, vėliau prie grupės „SKAMP” prisijungė ir Erika. Tuo metu aš jiems talkinau grodamas bosine gitara. Kai grupė išpopuliarėjo, padaugėjo koncertų, Viktoras nebegalėjo visko suspėti, tad organizacinius reikalus perėmiau aš”, – apie savo startą pasakojo Justas. Dabar dviejų bene populiariausių grupių vadybininkas džiaugėsi, kad neturi nuolatinių darbo valandų, pavyzdžiui, nuo 9 iki 18 val. „Dažnai mano darbo diena prasideda 13 val., o pasibaigia 5 val. ryto. Juk mano darbas yra lydėti abi grupes į koncertus, pasirūpinti, kad joms neiškiltų jokių organizacinių problemų, – aš už tai gaunu pinigus”, – pasakojo energijos nestokojantis Justas.
Ar įmanoma pragyventi iš muzikos? Į šį klausimą Justas šyptelėjęs atsakė, jog įmanoma, bet sunkiai. „Todėl dar iki šiol gyvenu su tėčiu, nes negaliu sau leisti nuomotis tokį būstą, kurio norėčiau”, – paaiškino jis. O apie muzikantų užmokestį galima suvokti ir iš šių vadybininko pateiktų skaičių. Pasak jo, valandinis grupės „SKAMP” pasirodymas kainuoja 3000 Lt. Šis uždarbis yra skirstomas į aštuonias dalis, – tad muzikantams tikrai pinigais iš dangaus nelyja. „Tenka sunkiai dirbti. O ir tokių didelių koncertų pasitaiko per metus ne tiek jau daug. Tad prisiduriame, pavyzdžiui, koncertuodami įvairių Lietuvos miestų mokyklose. Vidutiniškai į mūsų koncertą susirenka 250 moksleivių, bilieto kaina 5 Lt, o renginyje dirba 14 žmonių. Tad neuždirbam net po 100 Lt”, – „vadybininkiškai” pasakojo Justas. Šiaip aiškų, paprastą bei abipusiai naudingą verslą propaguojantis vadybininkas teigė, kad gindamas grupių interesus dažnai tampa net agresyvus. „Tenka ir balsą pakelti, ir nusikeikti, ypač kai organizatoriai nesilaiko savo duotų pažadų ar nenori už koncertą atlygio mokėti”, – teigė jis.
Jo teigimu, vadybininkas turėtų atlikti visą administracinį darbą bei visiškai nesikišti į grupės veiklą. Todėl Justo veido tu niekada neišvysi televizijos ekranuose, jo balso neišgirsi radijo stočių eteriuose, bet kupinas idėjų jis tikrai pasibels į potencialių grupės remėjų duris. Turbūt vienu didžiausių savo profesinių pasiekimų jis laiko antrojo „SKAMP” albumo „GREEN” pristatymą ne bet kur, o net Operos ir baleto teatre. „Idėja buvo Viktoro, darbas mano. Prisipažįstu, tai buvo avantiūra, į kurią nedaugelis drįso veltis. Šiam renginiui remėjų taip ir nesuradome, įbridom į skolas, užtat savo svajonę įgyvendinome”, – pasakojo Justas. Ir pridūrė, kad geriausias jo įvertinimas būtų, jei auksinė „BRAVO” statulėlė už geriausią 1999 m. renginį būtų atitekusi jam. „Niekada nieko darbe nesu apgavęs, stengiuosi elgtis taip, kad abiem pusėms būtų geriau”, – savo raktą į sėkmę atskleidė jis.
„SKAMP” – puikus kokteilis
Virdamas muzikos verslo sultyse Justas pastebėjo, kad daug dalykų Lietuvos muzikos pasaulyje daroma atmestinai. „Dažnai pardavinėjama nekokybiška prekė, o piktinamasi, kodėl žmonės taip neperka lietuviško produkto”, – sakė jis. Justo teigimu, Lietuvoje jau susiformavęs muzikos prodiuserių bei vadybininkų klanas. Štai Klaipėdoje broliai Bendžiai yra įsteigę visą fabriką su savo vadybininkais bei prodiuseriais. „Ten labai tvarkinga sistema, kuri gerai funkcionuodama atneša pinigus. Ir tai labai gerai. Man visiškai neįdomi polemika ir priešiškumas, atsiradę tarp Klaipėdos ir sostinės grupių. Man įdomiau, kai ir man, ir jiems gerai sekasi”, – kalbėjo Justas.
Savo ateitį, visų pirma, Justas sieja su grupe „SKAMP”, kurios tikslas – išplaukti į plačiuosius vandenis, t.y. pradėti koncertuoti ir užsienio šalyse. „Grupė tam turi potencialo. Visi grupės nariai dar labai jauni. Viktoro balsas, Viliaus žodžiai, Erikos balsas, – tai puikus kokteilis, kuris gali būti įdomus ne tik Lietuvos klausytojui. Ambicijų ir norų tikrai netrūksta, tik kad jėgų ir proto užtektų jiems įgyvendinti”, – kalbėjo Justas.
Kam viską komplikuoti
Darbas, muzika ir vėl darbas… Tik apie šias Justo gyvenimo sferas sukosi mūsų pokalbis. O kur asmeninis gyvenimas? Pasak Justo, asmeniniam gyvenimui laisvo laiko beveik nelieka. Jis neturi draugės, nes neįsivaizduoja, kuri mergina galėtų prisitaikyti prie jo gyvenimo tempo. Laisvalaikiu muzikuoja ar, išjungęs visus telefonus, visą dieną praleidžia prie televizoriaus ekrano. „Kartais kai smegeninė pradeda reikalauti poilsio, susidedu daiktus ir dviem savaitėms šaunu į Madridą, kur jau dešimt metų gyvena mano sesuo. Ką ten veikiu? Nuostabus valgis, nuostabūs gėrimai, naktinis gyvenimas – tiesiog šėlstu”, – sakė Justas. Daug keliaudamas jis pastebėjo, kad mūsų jaunimas labai skiriasi nuo kitų šalių jaunimo: jis kažkoks įsitempęs ir kompleksuotas, bijantis išsišokti, padaryti kažką ne taip, išsiskirti iš minios. O Justą galėtum pavadinti tiesiog paprastu, nuoširdžiu, draugystę ir ištikimybę vertinančiu vaikinu”. Kodėl aš paprastas? O kam reikia komplikuoti ir taip komplikuotą gyvenimą?” – klausimu į klausimą atsakė Justas.
Kauno Diena Gegužės 26 d, 2000
