Ar jūs kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip atrodytų filmas, pastatytas… tikrų (bet ne skandinaviškos kilmės) black metal žvaigždžių, „black metal vizitinių kortelių“, kuriuos vieni keikia, o kiti – giria?

Be abejo, tai būtų siaubo filmas. O jei dar paminėti, kad vieni iš filmo bendraautorių – tokia grupė, kaip CRADLE OF FILTH, o viename iš pačių pačių pagrindinių vaidmenų nusifilmavo ir pats Dani Filth – manau, jau iš anksto galima tikėtis, ką ten galima išvysti…

Faktas, kad gana daug sunkiosios scenos žvaigždžių yra bandę tapti didžiojo ar mažojo ekrano žvaigždėmis. Pavyzdžiais galėtų būti Lemmy iš Motorhead, jaunystėje ir savo karjeros pradžioje nusifilmavęs kažkokiame seriale.Taip pat – Ozzy Osbourne (dar dabar per MTV rodomos „The Osbournes“ serijos), Marilyn Manson (šiam pasisekė pasirodyti netgi paties Davido Lynch’o šedevre „Lost Highway), kiti.

Bet Dani perspjovė visus. Pagrindinio blogio rolė tenka tikrai ne kiekvienam, o dar toks pavydėtinai artimas pačiai grupės sielai siužetas ir ypatingai – išraiškos priemonės, specialieji efektai – vargu ar kam nors pasisekė labiau…

Jei pabandyti trumpai nupasakoti filmą – na, iš esmės tai CRADLE OF FILTH videoklipas, tik be muzikos. Beje, kaip nekeista, labiausiai filmo garso takelyje vyraujanti muzika – elektronika,o ne black ar koks kitas metal (bet be abejo, neapsieita ir be kur ne kur išlendančių CRADLE’ų gabalų).. Dekalitrais trykštantis kraujas, į visas puses lekiantys žarnigaliai, pirmu planu rodomos pjaunamos gerklės, kojos, rankos, galvos… Dani su pasimėgavimu bado akis, traiško galvas, smegenis ištrindamas į asfaltą, pakankamai vėmalų, išsigimėliškų snukių, sekso ar bent erotinių scenų ir t.t. Silpnų nervų žmonėms, ar dar neįpratusiems prie tokios ekspresyvios ir realistiškos kūrybos, žiūrėti nerekomenduojama.

Filmas ne vientisas, jis susideda iš penkių dalių – keturių atskirų, ir ne visiškai viena prie kitos derančių istorijų bei finalo. Pirmoji istorija – „mieli gotai, nerekomenduojame gotiškose „party“ kabinti gotiškų bliakerių“. Antroji – „mieli vagys / plėšikai, nežudykite savo aukų ir partnerių „. Trečioji – „mielieji invalidai, nepjaustykite kojų kitiems“. Ir ketvirtoji – „brangieji iškrypėliai, su internetu galite prisižaisti“. Finalas – „mielieji policininkai, jūs nesaugus net tada, kai beprotnamyje dirbusiam apsauginiu Šėtono Įsikūnijimui nunešate pusę galvos“…

Ir visų dalių man labiausiai paliko įspūdi pirmoji – savo atmosfera, savo vientisumu, savo efektais. Siužetą galima pasakoti ir galima nepasakoti – ne jame esmė, be to, jis nesunkiai nuspėjamas. Visa filmo siela – specialieji efektai. Visose keturiose dalyse Dani vaidina Aukščiausiąjį Blogio Įsikūnijimą, bet pirmojoje dalyje jo personažas – artimiausias realybei ir jam pačiam. Čia jis – tiesiog gerokai iš kitų lankytojų išsiskiriantis gotiškos „party“ dalyvis.Žinoma, tokį gražuolį iškart nusižiūrį jauna gotiška katytė ir… na, viskas prasideda diskotekos šviesomis, rutuliojasi gotės miegamajame ir baigiasi tada, kai jai iš pilvo iššoka labai mielas ir baisus kūdikis-monstriukas, Fredžio Kriugerio ir Svetimo hibridas. Protarpiais tarp šių scenų galima prisižiūrėtipuikaus grimo, neįtikėtinai bjaurių, bet nepaprastai tikroviškaisukurtų monstriškų kaukių. Bandoma sukurti įtempta atmosfera, bet kažkodėl tai ne itin sekasi… Viskas baigiasi tuo, kad policininkas praneša, jog vargšė gotė, kuriai išpilvo visus vidurius išsinešdamas išlekia kūdikis, morgo šaldytuve dar 10 valandų buvo gyva ir bandė iš jo išsigauti…

Antra istorija – turbūt mažiausiai vykusi. Dvi avantiūristės mergelės (kažkodėl man panašios į mergeles iš IRON MAIDEN klipų). Eina apšvarinti eilinio namo. Po ilgo knaisiojimosi po stalčius ieškant pinigų, paaiškėja, kad šeimininkas visgi namuose, ir jis uždaužomas žvakide. Ieškojimas vyksta toliau. Šeimininkas prisikelia, dabar jau jis nuduriamas peiliu. Po kiek laiko jis vėl prisikelia, ir taip viskas pasikartoja dar kelis kartus. Viskas baigiasi tuo, kad viena iš mergelių jau galutinai pribaigia vyrioką, ir dar pabaigai – savo kompanionę, ir laiminga patraukia namo. Čia jos laukia nužudytasis apiplėštojo namo šeimininkas ir nužudytoji jos kompanionė. Pabaiga aiški.

Trečioji dalis – irgi ne itin vykusi, bet jau šis tas geresnio. Turtingas invalidas gyvenime nori tik vieno – abiejų kojų, deja, jis turi tik vieną. Chirurgas numeta užuominą, kad jei atsirastų donoras, padėtį galima būtų ištaisyti. Vaikinas eina ieškotis donoro pats… Epizode yra graži scena, kur mačete pjaunama lavono koja. Išlaikytos visos detalės – pjūvio vaizdas, kaulas, sausgyslės ir t.t.
Paskui seka ilgoka išgijimo scena, laiminga ex-invalido sužadėtinė ar tai žmona džiaugiasi kartu su laiminguoju. Laimei, viskas baigiasi taip, kad kritišku momentu koja paklūsta kitam šeimininkui ir pusė seksualiosios sužadėtinės pakimba ant stulpo, o pusė lieka mašinoje. Kad to nebūtų maža, dar prisistato Dani ir vienam kelių inspektoriui iškabina akis, kitam, atrodo, perplėšia gerklę (labai atsiprašau dėl savo neužtikrintumo, bet Dani filme daro tai tiek kartų, kad net sunku prisiminti, kur, kam ir kada).

Ketvirtoji dalis – kažkaip netikėčiausia ir „nebaisiausia“. Tam tikra prasme… Ketvirtojoje dalyje pagrindinį vaidmenį atlieka informacinės technologijos. Čia vienoje IPT firmoje dirbantis iškrypėlis sadistas desperatiškai ieško vieno sadistinės tematikos tinklapio, kuris kažkaip vis stebuklingai dingsta ir pagaliau jį suradęs, patenkina savo troškimus. „Žaidimo“ esmė tokia – jūs sėdit prie kompiuterio, webkamera jums rodo kambarį su kokiu nors nelaiminguoju, kurį jūs savo nuožiūra galite pakankindamas pribaigti. Žinoma, viskas baigiasi tuo, kad pats sadistas atsiduria minėtame kambaryje, o prie kompiuterio prisėda Dani …

Beje, reikia paminėti, kad visas Dani (kurio personažas filme vadinasi tiesiog „The Man“) piktadarystes kažkokiu mistiniu būdu kontroliuoja jo „tėvas“, kuris sėdi bepročių namuose, užrakintas po devyniomis spynomis ir net su užtrauktu raiščiu ant akių. Beje, „tėvas“ – vienas geriausių COF klipų personažų, tas pats „senukas“ su kirviu miške iš „Her Ghost In The Fog“ videoklipo. Ir per visą filmą siaubingąją porelę – tėvą ir šėtoniškąjį sūnų – bando pribaigti kažkoks ne itin vykęs policininkas. Galų gale viskas baigiasi tuo, kad visa kompanija susitinka beprotnamyje, vieni kitus pjauna, muša, žudo ir šaudo, ir galų gale jau tik su puse galvos likęs Dani pribaigia savo priešą policininką, taip baigdamas keršto akciją už į beprotnamį – kalėjimą uždarytą savo tėvą.

Siužetas, be abejo, nėra toks jau primityvus ar bent taip primityviai pateiktas, kaip visa tai čia buvo aprašyta. Kažkiek dinamiškumo, įtampos gal ir yra, bet pagrindinį vaidmenį filme vaidina specialieji efektai, kurie, reikia pripažinti, tikrai įspūdingi. (Na, nebent išskyrus keletą ne itin vykusių, kaip pvz. Dani aukojamas katinas 😉 Mėsgaliai drabstosi realistiškai, kraujas tikrai nepanašus į pomidorų padažą, nupjautos kojos vietoje besimatantis kaulas ir sausgyslės tikrai žavi. Kompanija, kūrusi efektus, dauguma atvejų nepasišiukšlino. O pats filmas – na, puslapyje teigiama, kad tai „naujosios kartos siaubo filmas“, bet mano asmenine nuomone tai greičiau savotiška komedija su žiūrovą linksminančiomis nepaprastai realistiškomis žiaurumo scenomis, šiek tiek sekso ir daug nuspėjamo siužeto 😉

Beje, galima pastebėti pakankamai daug elementų iš kitų žinomų siaubo ar mistinių filmų – „Twin Pykso“, „Košmaro Guobų Gatvėje“, „Gyvųjų numirėlių“, „Svetimo“, „Tūkstantmečio“ ir panašiai. Bet tie elementai nėra provokuojantys ar „iššokantys“, o sumaniai perteigti kaip nostalgija…

Filmo komanda:
Dani Filth („The Man“), Eileen Daily, Emily Bouffante, Stuart Lang, David McEwen („Man’s Father“), Edmund Dehn (Policininkas).
Režisierius – Alex Chandon.
Specialieji efektai – kompanijos „Creature FX“.
Filmo tinklapyje tai pat teigiama, kad filme pasirodo ir kiti CRADLE OF FILTH nariai, bet man pačiam nė vieno atpažinti nepavyko.

Viską apibendrinant – didžiajai augumai tai pasirodys šlykštokas, pernelyg žiaurus, tiesiog liguistas („morbid“) „siaubekas“, bet tiems, kas jau pripratę prie „slice and dice“ tipo siaubo filmų – tai ne pats blogiausias kąsnelis, bent jau vien dėl efektų. Apie patį filmą pasiskaityti ir „treilerį“ parsisiųsti galima iš tinklapio www.cradleoffear.com . Bet dėl visa ko, kol nežinote ko tikėtis – rekomenduočiau bent jau pirmas 15 minčių filmą žiūrint nevalgyti…

„Cradle Of Fear“
© „Pragmatic Pictures“ 2001
Režisierius: Alex Chandon

Adomas „Adis“ Rutkauskas

Views All Time
Views All Time
1923
Views Today
Views Today
1
0 0