Fragmentai iš Audriaus Musteikio publikacijos „Lietuviška animacija“ (Dienovidis, 1999 04 02-08)

Tai, kad ji – ne vien Iljos Bereznicko „Baubas” ir Nijolės Valadkevičiūtės „Medis” (juos kartais parodydavo LRT), galima įsitikinti Teatro, kino ir muzikos muziejuje veikiančioje parodoje, kurioje pristatoma lietuvių animacijos raida nuo 1964-ųjų iki šių dienų.

Muziejaus paroda (kuratorė – minėto muziejaus Kino skyriaus muziejininkė Živilė Pilipavičienė) – unikali galimybė susipažinti su televizijų ir kino teatrų ignoruojama Lietuvos animatorių kūryba. Eksponuojama 30 dailininkų ir režisierių darbai: eskizai, tūrinės kompozicijos, kompiuteriniai atspaudai ir piešiniai ant celiulioidų, kuriuos klojant vieną ant kito ir sukomponuojamas filmo kadras. Daugelį stenduose pristatomų filmų galima čia pat pasižiūrėti – jie įrašyti vaizdajuostėse, kurios, parodai pasibaigus, liks muziejuje. Muziejaus rinkiniai pasipildys ir N. Valadkevičiūtės, Zenono Tarakevičiaus, studijos „Vilanima” dovanotais darbais.

Nemažai medžiagos, susijusios su lietuvių animacija, jau yra pražuvę. Daugelis kino mėgėjų neišsaugojo savo piešinių. Nelengva buvo „surasti” ir prieš keletą metų mirusio Zenono Šteinio kūrybinį palikimą. Tai, kas išliko, primena lietuvių animaciją, kuri ilgą laiką buvo gyva, ko gero, vien savo fanatikų entuziazmu.

Views All Time
Views All Time
2370
Views Today
Views Today
1
0 0