Budizmo pradininkas yra Sidarta, istorinis asmuo, gimęs daugiau nei prieš 2500 metų, vėliau pavadintas Buda Šakjamuniu. Jo mokymo, dabar vadinamo dharma arba budizmu, pagrindinis teiginys yra tas, kad visi reiškiniai tarpusavyje susiję. Tai dar vadinama priežasties – pasekmės dėsniu. Jis paprastas – viskas, ką individas patiria, kyla dėl jo paties veiksmų motyvacijos. Taigi motyvacija yra ir veiksmų, ir potyrių šaltinis. Iš to kilo budistinės teorijos apie sąmonę ir atgimimą. Pirmoji teigia, kad priežastis sukelia pasekmę, kuri savo ruožtu tampa priežastimi dar kitai pasekmei; taigi sąmonė yra nenutrūkstama. Tai tęsiasi ir tęsiasi, patyrimai ir įspūdžiai nepaliaujamai kaupiasi. Fizinės mirties metu būtybių sąmonė talpina savyje visų buvusių potyrių ir įspūdžių atspaudus, o taip pat tuos veiksmus, dėl kurių visa tai atsirado. Tai vadinama karma. Sąmonė, lydima savosios karmos, atgimsta naujame kūne: gyvulio, žmogaus ar dievybės. Pavyzdžiui, žmogiškoji būtybė, kuri visą gyvenimą neteisingai elgėsi su gyvuliais, kitame gyvenime gali atgimti šunimi, turinčiu blogą šeimininką, o tinkamas elgesys šiame gyvenime savo ruožtu nulemia palankų atgimimą.