Viskis – tai legendinis anglosaksų gėrimas, kurio pavadinimas keltų kalba „uisge beatha“ reiškia gyvybės vandenį. Dėl viskio gamybos ligi šiol nerimsta ginčai – airiai tvirtina, kad dar X amžiuje jau žinojo kaip gaminti viskį, škotai tai griežtai neigia ir sako, jog jie jau septynis šimtus metų mėgaujasi šiuo gėrimu.

Viskio pasaulis yra labai platus ir be galo įvairius. Šis gėrimas gali būti europietiškas (škotiškas ir airiškas) bei amerikietiškas (Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados gamybos). Šios dvi grupės skiriasi ne tik „gimimo“ vieta. Europoje, daugiausia Škotijoje, viskis daromas iš miežių, o JAV ir Kanadoje – iš kukurūzų, rugių ir kitokių javų.

Škotiškas viskis išsiskiria savotišku aromatu, kuris atsiranda džiovinant miežių salyklą (iš kurio gaminamas viskis) ir nuo deginamų durpių kvapo. Tikrasis viskis turi būti 40–45% stiprumo.

Viskį galima gerti įvairiai. Vieni šio gėrimo mėgėjai geria jį gryną, kiti – su ledo gabalėliais. Geriama ir skiedžiant vandeniu. Dažnai ginčijamasi, koks gėrimo būdas yra geriausias, tačiau turbūt svarbiausia, kad geriant viskį būtų juntamas jo išskirtinis skonis ir aromatas.

Views All Time
Views All Time
2460
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn