Pasaulyje populiarėja vegetarinės dietos. Tai skatina ne tik etiniai ar religiniai įsitikinimai, mada, bet ir vis dažnesni sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia netinkama mityba. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad tokia mityba stiprina sveikatą, mažina rizika susirgti įvairiomis ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu, vėžiu ir kt.). Kai kuriems vegetariškas valgiaraštis – tai siekis pakoreguoti kūno formas ir pagerinti mitybos įpročius. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta mėsos. Ši mitybos rūšis nėra nauja, ji patikrinta tūkstantmečių.

Vegetarinio valgiaraščio ypatumai

Valgant tinkamai parengtą pilnavertį vegetarišką maistą, organizmas aprūpinamas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Vegetariniame maiste gausu skaidulinių medžiagų, kurių trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus ar ligas. Vegetarai rečiau skundžiasi viduriu užkietėjimu, aukštu kraujospūdžiu, nutukimu. Taip pat rečiau serga širdies ligomis, astma, diabetu, osteoporoze, kai kuriomis vėžio formomis.

Vegetarų valgomuose žaliuose (termiškai neapdorotuose) vaisiuose ir daržovėse labai daug organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų.

Vegetarinėje dietoje mažai riebalų, cholesterolio, gyvūninės kilmės baltymų. Augaliniai riebalai kokybiškesni, nes juose gausu nesočiųjų riebalinių rūgščių, o sočiųjų organizmas pasigamina pats.

Svarbią vietą vegetarinėje mityboje užima prieskoniai, padedantys išvengti kai kurių ligų.

Tačiau nepamirškite, kad atsisakius kai kurių maisto produktų (mėsos), reikia juose esančias maistingąsias medžiagas kompensuoti vartojant kitus šių medžiagų turinčius produktus.

Subalansuota vegetarinė mityba

Subalansuotos vegetarinės mitybos (dietos) esmė – pilnavertis ir įvairus maistas.

Bene didžiausias pavojus, su kuriuo susiduria vegetariška mityba – nepakankamas baltymų ir aminorūgščių kiekis.

Pasak mitybos specialistų, baltymai turėtų sudaryti apie 15% dienos mitybos raciono. Vegetariškame valgiaraštyje daugiausia baltymų turi sojos produktai, žuvis, pupelės, žirniai, sūris, kiaušiniai. Derinant vienus augalinius produktus su kitais, galima gauti reikiamą baltymų kiekį. Pavyzdžiui:

• Ankštinius maisto produktus geriausia derinti su grūdiniais arba su riešutais (pvz., ryžiai su pupelėmis)

• Žemės riešutai su saulėgrąžomis

• Sezamo sėklos su ankštiniais maisto produktais

Valgant augalinės kilmės maistą suvartojama mažiau aminorūgščių. Todėl dažnai valgykite sojos produktus, nes joje yra visos reikiamos organizmui amino rūgštys (kaip mėsoje ar kiaušinių baltyme).

Taip pat vegetarai susiduria su geležies ir kalcio trūkumu. Kad gautumėte pakankamai kalcio, dažniau valgykite žalialapes daržoves (brokolius, petražoles, žaliąsias paprikas). Pagrindiniai geležies augaliniai šaltiniai yra  špinatai, šparagai, razinos, džiovintos slyvos.

Vegetarinėje mityboje gana svarbią vietą užima vanduo. Jo per diena reikėtų išgerti nuo 2 iki 3 litrų.

Pasaulyje populiarėja vegetarinės dietos. Tai skatina ne tik etiniai ar religiniai įsitikinimai, mada, bet ir vis dažnesni sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia netinkama mityba. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad tokia mityba stiprina sveikatą, mažina rizika susirgti įvairiomis ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu, vėžiu ir kt.). Kai kuriems vegetariškas valgiaraštis – tai siekis pakoreguoti kūno formas ir pagerinti mitybos įpročius. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta mėsos. Ši mitybos rūšis nėra nauja, ji patikrinta tūkstantmečių.

Vegetarinio valgiaraščio ypatumai

Valgant tinkamai parengtą pilnavertį vegetarišką maistą, organizmas aprūpinamas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Vegetariniame maiste gausu skaidulinių medžiagų, kurių trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus ar ligas. Vegetarai rečiau skundžiasi viduriu užkietėjimu, aukštu kraujospūdžiu, nutukimu. Taip pat rečiau serga širdies ligomis, astma, diabetu, osteoporoze, kai kuriomis vėžio formomis.

Vegetarų valgomuose žaliuose (termiškai neapdorotuose) vaisiuose ir daržovėse labai daug organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų.

Vegetarinėje dietoje mažai riebalų, cholesterolio, gyvūninės kilmės baltymų. Augaliniai riebalai kokybiškesni, nes juose gausu nesočiųjų riebalinių rūgščių, o sočiųjų organizmas pasigamina pats.

Svarbią vietą vegetarinėje mityboje užima prieskoniai, padedantys išvengti kai kurių ligų.

Tačiau nepamirškite, kad atsisakius kai kurių maisto produktų (mėsos), reikia juose esančias maistingąsias medžiagas kompensuoti vartojant kitus šių medžiagų turinčius produktus.

Subalansuota vegetarinė mityba

Subalansuotos vegetarinės mitybos (dietos) esmė – pilnavertis ir įvairus maistas.

Bene didžiausias pavojus, su kuriuo susiduria vegetariška mityba – nepakankamas baltymų ir aminorūgščių kiekis.

Pasak mitybos specialistų, baltymai turėtų sudaryti apie 15% dienos mitybos raciono. Vegetariškame valgiaraštyje daugiausia baltymų turi sojos produktai, žuvis, pupelės, žirniai, sūris, kiaušiniai. Derinant vienus augalinius produktus su kitais, galima gauti reikiamą baltymų kiekį. Pavyzdžiui:

• Ankštinius maisto produktus geriausia derinti su grūdiniais arba su riešutais (pvz., ryžiai su pupelėmis)

• Žemės riešutai su saulėgrąžomis

• Sezamo sėklos su ankštiniais maisto produktais

Valgant augalinės kilmės maistą suvartojama mažiau aminorūgščių. Todėl dažnai valgykite sojos produktus, nes joje yra visos reikiamos organizmui amino rūgštys (kaip mėsoje ar kiaušinių baltyme).

Taip pat vegetarai susiduria su geležies ir kalcio trūkumu. Kad gautumėte pakankamai kalcio, dažniau valgykite žalialapes daržoves (brokolius, petražoles, žaliąsias paprikas). Pagrindiniai geležies augaliniai šaltiniai yra  špinatai, šparagai, razinos, džiovintos slyvos.

Vegetarinėje mityboje gana svarbią vietą užima vanduo. Jo per diena reikėtų išgerti nuo 2 iki 3 litrų.

Views All Time
Views All Time
3964
Views Today
Views Today
3
0 0