Gera žinia visiems norintiems sulieknėti – tyrimai rodo, kad geriant daugiau vandens, riebalų atsargos, sukauptos organizme, ima mažėti ir atvirkščiai, vartojant mažiau vandens, riebalai kaupiasi sparčiau. Taigi prieš pradėdami save kankinti įvairiomis dietomis, tiesiog pabandykite per dieną išgerti keliomis stiklinėmis daugiau vandens – galbūt rezultatai jus nustebins.

Išlaisvina energiją

Pasirodo, vanduo ne tik natūraliai malšina alkį, bet ir padeda organizmui įsisavinti riebaluose sukauptas energijos atsargas. Kad organizmui nepakanka vandens, pirmiausiai pajunta inkstai – jie negali normaliai funkcionuoti. Kai inkstai veikia ne pilnu pajėgumu, dalį savo darbo jie „permeta“ kepenims. Viena pagrindinių kepenų funkcijų – paversti organizme esančias riebalų atsargas naudinga energija. Bet, jeigu kepenis apkrauname inkstų darbu, jos neturi kada atlikti savo tiesioginės užduoties, organizmo riebalų atsargos lieka nepaliestos, o energijos atsargas tenka papildyti užkandžiaujant.

Padeda sudeginti kalorijas

Organizmas turi gauti pakankamai vandens, kad būtų normali medžiagų apykaita. Jutos universitete (JAV) atliktų tyrimų metu nustatyta, kad net nedidelė organizmo dehidratacija sulėtina medžiagų apykaitą tiek, kad ramybės būsenoje jis sudegina 3 proc. mažiau kalorijų nei turėtų. Ramybės būsenoje sudeginamos kalorijos – tai tas energijos kiekis, kuris organizmui reikalingas visoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Užsiimdami aktyvesne fizine veikla, kalorijų suvartojimą padidiname kelis kartus. Bet paprastai intensyviai judame tik trumpą laiką.  Taigi didžioji kalorijų dalis per dieną sudeginama būtent ramybės būsenoje.  3 procentai, atrodytų, nedaug, bet per porą mėnesių iš jų gali susikaupti visas kilogramas… Beje, daugiau sveriančių žmonių organizmui reikia daugiau vandens negu lieknesniems, nes vanduo – vienas pagrindinių medžiagų apykaitos dalyvių, o kuo daugiau sveriame, tuo intensyvesnė medžiagų apykaita turi vykti organizme.

Neleidžia kauptis skysčiams

Gerti daug vandens svarbu ir todėl, kad tai geriausia priemonė… pašalinti skysčių perteklių iš organizmo. Taip taip, čia nėra jokio paradokso. Kai mūsų kūnas negauna pakankamai vandens, jis tai supranta kaip pavojaus signalą ir ima kaupti kiekvieną jo lašą. Šis vanduo kaupiasi audiniuose, ertmėse tarp ląstelių. Dėl tokių vandens sankaupų didėja organizmo svoris, sutinsta rankos ir kojos. Beje, daugelio reklamuojamų dietų ir priemonių, padedančių greitai (per kelias dienas ar savaites) numesti svorio, veikimas pagrįstas, tuo, kad jos pašalina skysčių perteklių iš organizmo. Tačiau tokiomis priemonėmis pašalinti skysčiai labai greitai vėl susikaupia, be to, taip dar labiau apsunkiname inkstų darbą. Vienintelis užtikrintas būdas atsikratyti šios problemos – duoti organizmui tai, ko jam reikia, tai yra – daug vandens. Tik tuomet jis nustos kaupti vandens atsargas audiniuose.

Stiprina raumenis

Jeigu pradėjote sportuoti, turėtumėte ypač atkreipti dėmesį į tai, kiek skysčių suvartojate. Sportuojant reiktų gerti dar daugiau vandens, nes organizmas jo daugiau netenka, todėl gresia dehidratacija. Be to, vanduo padeda išlaikyti raumenų tonusą, užtikrina natūralius jų susitraukimus.

Išsaugo gražią odą

Pasiryžusiems mesti svorį pakankamai gerti vandens reikia dar ir todėl, kad sustandėtų odą. Kai mažėja kūno apimtys, atsiranda odos perteklius ir ji gali raukšlėtis, negražiai apdribti. Geriant daug vandens oda sustangrėja, išsitiesina.

Pašalina toksinus

Vanduo padeda iš organizmo pasišalinti šlakams ir įvairiems toksiškiems medžiagų apykaitos produktams. Tai ypač svarbu metant svorį, nes tuomet šių produktų susidaro labai daug. Reikia prisiminti, kad visą buvusį riebalų perteklių organizmui reikia suskaidyti ir pašalinti. Geriant pakankamai vandens, šis procesas vyksta sklandžiau.

Kiek vandens reikia?

Taigi kiek yra tas „pakankamai“? Specialistų teigimu, vidutiniškai per dieną žmogaus organizmas turėtų gauti apie 2 litrus skysčių. Tačiau apkūniems žmonėms rekomenduojama išgerti dar po stiklinę skysčio kiekvienai dešimčiai kilogramų antsvorio. Naujausioje teorijoje siūloma reikiamą vandens kiekį skaičiuoti pagal kūno svorį: vienam svorio kilogramui per dieną turėtų tekti maždaug 33 ml vandens. Jeigu sportuojate, skysčių suvartojimą reiktų dar padidinti. Kiekvienoms 30 minučių fizinio aktyvumo, priklausomai nuo intensyvumo, reiktų pridėti nuo 2 iki 4 stiklinių vandens. Daugiau vandens reiktų gerti ir esant karštam bei sausam orui. Ir ne tik per vasaros karščius – jeigu nuolat būnate gerai šildomose patalpose, organizmas gali išgarinti vandens netgi daugiau negu lauke per kaitrą, nes šildomų patalpų oras būna labai sausas. Be to, dideli šalčiai taip pat skatina dehidrataciją.

Specialistai siūlo vieną paprastą būdą, kuriuo galima nustatyti, ar pakankamai išgeriame vandens, t.y. patikrinti savo šlapimo spalvą.  Jeigu organizmas pakankamai aprūpinamas skysčiais, šlapimas turėtų būti labai šviesus ir bekvapis. Tamsesnė jo spalva rodo, kad vandens išgeriame nepakankamai. Tiesa, spalvą ar kvapą gali pakeisti įvairūs geriami vaistai.

Geriausia gerti vandenį

Nors per dieną suvartojamo skysčio normos nustatomos priskaičiuojant visus išgeriamus gėrimus, tačiau niekas negali būti geriau už gryną vandenį. Vandenį organizmas įsisavina geriausiai ir tik grynas vanduo neturi kalorijų. Beje, atlikti tyrimai rodo, kad kalorijos, kurias „išgeriame“, pavyzdžiui, su stikline limonado, labiau linkę „nusėsti“ riebalų sluoksniu negu tas pats kiekis kalorijų, gaunamų su maistu. Čia nėra visai jokios paslapties – paprasčiausiai, kaip rodo tyrimas, tas kalorijas, kurias gavome prisivalgę, mes kompensuojame vėliau valgydami mažiau. O kalorijos, gaunamos su gėrimais, alkio jausmo nenumalšina, todėl suvalgome lygiai tiek pat.

Be to, kai kurie gėrimai, pavyzdžiui, kava ar kiti, kofeino turintys skysčiai, ne tik nemalšina troškulio, bet net atvirkščiai, „išvaro“ vandenį iš organizmo ir gali net sukelti dehidrataciją. Jų ne tik nereiktų skaičiuoti į suvartotų skysčių kiekį, bet dar siūloma papildomai išgerti bent po stiklinę vandens kiekvienam kavos puodeliui.

Mineralinis vanduo taip pat negali visiškai pakeisti gryno vandens. Jeigu kasdien gersime po porą litrų mineralinio vandens, ypač didesnės mineralizacijos, kai kurių elementų paros normą galime net viršyti. Be to, įvairios druskos, esančios mineralizuotame vandenyje, gali paskatinti skysčių susilaikymą organizme. Tiesa, sportuojant, kai daug skysčio prarandama su prakaitu, iš organizmo pasišalina ir daugiau mikroelementų, todėl jų pusiausvyrai atkurti patariama gerti ir mineralizuotą vandenį. Jeigu sportuojama ilgiau nei po valandą per dieną, verta būtų pasidomėti ir specialiai sportininkams sukurtais gėrimais, kurie yra subalansuoti taip, kad atkurtų elektrolitų pusiausvyrą organizme. Tačiau visų per dieną suvartojamų skysčių daugumą turėtų sudaryti paprastas grynas vanduo.

Vandenį reiktų gerti šaltą. Iš krano bėgančio vandens temperatūra pati geriausia. Jį organizmas absorbuoja daug greičiau nei šiltą ar karštą. Be to, jei jau kalbam apie svorio metimą, galima paminėti dar ir tai, kad šaltas vanduo verčia organizmą sudeginti daugiau kalorijų, todėl, kad patekęs į vidų, pirmiausiai jis turi sušilti… Tačiau nereikia persistengti. Ledinį vandenį organizmas taip pat sunkiai įsisavina.

Troškulys yra viskas?

Atrodytų, pats organizmas turėtų pasakyti mums, kada jam pradeda trūkti vandens. Deja, viskas ne taip paprasta. Nuolat vartojant per mažai skysčių troškulio pojūtis išsireguliuoja, mes prarandame sugebėjimą jausti, kada mums būtina atsigerti. Dažnai troškulio jausmo žmonės nesugeba atskirti nuo alkio. Ima atrodyti, kad norime valgyti kai iš tikro organizmas reikalauja skysčių. Teigiama, kad naktį užklumpantį alkio jausmą praktiškai visuomet galima numalšinti tiesiog stikline vandens. Norintiems numesti svorio patariama pajutus alkį bet kuriuo dienos metu visada pirmiausiai išgerti stiklinę vandens ir pusvalandį palaukti – galbūt noras valgyti nebuvo tikras.

Laikui bėgant, sugebėjimas jausti troškulį natūraliai mažėja ir praktiškai kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui gresia dehidratacijos pavojus. Todėl ypač svarbu jau dabar išmokti įsiklausyti į savo organizmą ir atpažinti troškulio požymius. Jeigu šis mechanizmas neveikia taip, kaip turėtų, specialistai siūlo vieną gana drastišką, tačiau labai veiksmingą priemonę – reikia kelias dienas pagal grafiką gerti labai daug vandens. Taip pasiekiamas vadinamasis lūžio taškas, kai organizmas visiškai aprūpinamas skysčiais. Norint pasiekti šį persilaužimą, reikia išgerti po litrą vandens tris kartus per dieną – ryte tik atsikėlus, per pietus ir vakare tarp 17 ir 18 valandos. Beje, visą litrą reikia išgerti ne greičiau kaip per pusvalandį. Nelabai maloni procedūra, ypač tiems, kurie įpratę vartoti mažai skysčių. Bet kaip tik jiems ji reikalingiausia. Kai pasiekiamas lūžio taškas,  subalansuojama organizmo skysčių pusiausvyra, išsilaisvinami audiniuose sukaupti skysčiai, normalizuojasi inkstų ir kepenų veikla, grįžta natūralus troškulio jausmas. Tiesa, jeigu po to grįšite prie senų įpročių ir vėl neišgersite rekomenduojamos dienos skysčių normos, organizmas vėl dehidratuosis ir vėl iškils senos problemos. Todėl reikia įprasti gerti daugiau vandens net tada, kai atrodo, kad visai nesinori. Jeigu sunku kasdien skaičiuoti, kiek vandens išgėrėte, gali padėti labai paprasta schema – kasdien atsikėlę ir po kiekvieno valgymo išgerkite po stiklinę vandens, taip pat vandeniu pakeiskite visus ar bent didžiąją dalį paprastai išgeriamų vaisvandenių ar kitų nenatūralių gėrimų. Jeigu labai neskanu gerti gryną vandenį, įlašinkite į ji kelis lašus citrinos sulčių – taip jį ir aromatizuosite, ir parūgštinsite. Skonio pagerinimui bei paįvairinimui galite naudoti ir kitus natūralius kvapus bei priedus. Tik nesaldinkite – daugiau cukraus jums tikrai nereikia.

Ar gali būti per daug?

Jeigu nuogąstaujate, kad galite persistengti pradėję daugiau gerti skysčių, nusiraminkite – vandens praktiškai negalima perdozuoti. Jo perteklius tiesiog pasišalina iš organizmo be jokių pasekmių. Tik neklausykite tokių paplitusių mitų apie tai, kad per daug skysčių kenkia inkstams. Atvirkščiai –normaliam inkstų funkcionavimui reikia pakankamai daug vandens. Be to, jeigu geriate per mažai skysčių, inkstai išskiria labiau koncentruotą šlapimą, o tai gali būti akmenų susidarymo priežastis. Tiesa, sergant kai kuriomis retomis ligomis, per didelis vandens kiekis gali kenkti, taigi, jeigu turite sveikatos problemų, vertėtų pasiklausti gydytojo, ar jums nepakenks daugiau skysčių ir nustatyti savo organizmo skysčių poreikius. Tačiau įvairūs tyrimai rodo viena – absoliuti dauguma žmonių geria per mažai, todėl būtinai pasitikrinkite, ar suvartojate savo dienos vandens normą.

10 priežasčių, kodėl būtina gerti vandenį:

  • 80 proc. kūno sudaro vanduo;
  • vanduo būtinas medžiagų apykaitai, maisto įsisavinimui ir cheminiams organizmo procesams;
  • vanduo būtinas gerai kraujo apytakai, jis perneša maistines medžiagas, deguonį ir gliukozę į ląsteles;
  • vanduo pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas ir medžiagų apykaitos šalutinius produktus;
  • vanduo užtikrina organizmo temperatūros reguliavimą;
  • vanduo garantuoja odos ir kitų audinių skysčių balansą;
  • vanduo apsaugo ir sutepa sąnarius bei sustiprina raumenis;
  • vanduo reikalingas geram smegenų funkcionavimui;
  • nepakankamas organizmo aprūpinimas vandeniu gali sukelti ląstelių dehidrataciją, suardyti cheminę organizmo pusiausvyrą ir sukelti įvairias ligas;
  • organizmo vandens atsargas geriausiai papildyti vandeniu, jis padeda virškinti ir visus kitus gėrimus.

Kai organizmui trūksta vandens:

  • sulėtėja mąstymas, pablogėja atmintis;
  • skauda galvą, sutrinka pusiausvyra;
  • užkietėja viduriai;
  • inkstuose formuojasi akmenys;
  • audiniuose kaupiasi skysčiai;
  • sustiprėja alkio jausmas;
  • džiūsta oda, burna, akys;
  • trūksta energijos, jaučiamės pavargę.

Jeigu norite sulieknėti, jaučiatės alkani, pavargę, jums trūksta energijos, labai norite ko nors saldaus, išgerkite stiklinę vandens ir palaukite pusvalandį.

5 atvejai, kai vanduo gydo kaip vaistas

Vanduo saugo nuo peršalimo. Daugiau drėgmės gerklėje ir nosyje reiškia, kad yra daugiau antikūnių, kurie saugo nuo virusų. Šio natūralaus apsaugos barjero nelieka net esant nedidelei organizmo dehidratacijai.

Vanduo padeda išvengti migrenos simptomų. Jeigu organizmas gauna nepakankamai vandens, padidėja tikimybė sulaukti migrenos priepuolio.

Vanduo padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Kai trūksta vandens, kraujas tirštėja ir darosi rūgštesnis, pradeda ardyti kraujagyslių sieneles. Kad apsaugotų kraujagysles nuo šio poveikio, organizmas pradeda gaminti daugiau mažo tankio cholesterolio, kuris padengia sieneles.

Vanduo palengvina astmą. Organizmas, negaudamas pakankamai vandens,  gamina daugiau histamino, nuo kurio priklauso kvėpavimo raumenų susitraukimų dažnis. Išgėrus daugiau vandens, kvėpavimas išsilygina.

Vanduo mažina artritinius skausmus. Jis sąnariuose veikia kaip tepalas, sutepa kremzles, padidina judrumą.

Views All Time
Views All Time
7638
Views Today
Views Today
1
0 0