Maždaug 1500 m. pr. Kr. Amerikoje Meksikos įlankoje susikūrė almekų civilizacija. Žinių apie juos išliko ne daug, tačiau lingvistai teigia, kad žodis „kakava“ pirmą kartą buvo paminėtas maždaug 1000 m. pr. Kr., kai actekų civilizacija žymiai progresavo. Kakavmedis, lotyniškai Theobroma cacao, išvertus reiškia „dievų maistas“. Almekai jį laikė pačiu gražiausiu „rojaus medžiu“.

Almekų civilizaciją pakeitė majai. Majai atvyko į šiaurinę Gvatemalą maždaug 1000 m. pr. Kr. Iki tol jie gyveno Gvatemalos ir Meksikos provincijos Čiapas plokštumose. Ten kakavmedžiai buvo reti augalai, jei jų iš viso buvo. Nusileidę nuo plokštumų majai aptiko ir pradėjo kultivuoti laukinius kakavmedžius. Manoma, kad būtent šiuo laikotarpiu ir atsirado šiuolaikinis žodis „kakava“. Tarp majų dievų buvo ir ypatingas – valdantis kakavą dievas, jis buvo vadinamas Chak Ek Chuah. Apie šokolado atsiradimą yra pasakojama legenda. Ji teigia, kad actekų Mėnulio dievas pavogė kakavos sėklas iš Saulės vaikų šalies ir atidavė jas žmonėms.

Mūsų amžiaus 250 metais majų kultūra pasiekė aukštą išsivystymo lygį. Iki 600 metų majai užveisė didžiausias mums dabar žinomas kakavmedžių plantacijas. Buvo sukurti stulbinantys miestai, kuriuose buvo pilys piramidės su žiauriais jų valdininkais. Iki civilizacijos žlugimo IX mūsų eros amžiuje, majų architektūra lenkė ankstyvo renesanso senovės Graikijos ir Italijos architektūrą. Šokoladas buvo prabanga ir šventas gėrimas ne tik gyvenime, bet ir po mirties. Šalia daiktų, kurie buvo įdedami kaip labai svarbūs į kapavietes jų laimingo pomirtinio gyvenimo tąsai, randamas ir puošnus puodukas šokoladui gerti, o sieniniuose piešiniuose vaizduojamas šio gėrimo paruošimas.

Neteisinga būtų galvoti, kad majai žinojo tik vieną šokoladinio gėrimo receptą. Tuo metu buvo gerai ištobulinti įvairūs šokoladinio gėrimo gaminimo būdai naudojant specialius priedus ir komponentus. Lingvistai tiriantis majų kultūrą, identifikavo tokias frazes kaip „witik cacao“ ir „cacao kox“, tačiau kaip bebūtų gaila mes nežinome ką jie reiškia. Kitas priedas, kurį naudojo majai vadinama „piment“. Daugelyje šaltinių šis žodis verčiamas kaip „pipiras“, bet tai yra neteisinga. Tikroji šio žodžio reikšmė „gvazdikėlių medis“. Naujajame Pasaulyje pipirai nebuvo žinomi, kol jų neužkariavo Ispanija.

Po IX amžiaus majai pradėjo smukti ir nuo 800 iki 1000 metų (Lindt šokolado gamintojų interneto puslapyje teigiama iki 1100 metų) majų vietą užėmė toltekai. Tačiau ši kultūra gyvavo neilgai: dėl vidinių nesutarimu ji iširo XII amžiuje. Po 1200 metų atsikraustė į Meksika ir ją valdė actekai. Jų civilizacija vystėsi ir gyvavo iki 1521 metų, kol juos užkariavo ispanai.

Daugelyje šaltinių teigiama, kad būtent actekai pradėjo auginti kakavmedžius ir sugalvojo šokoladinį gėrimą. Kaip bebūtų, actekai taip pat suvaidino svarbų vaidmenį šokolado istorijoje. Actekų legenda teigia, kad kakavos sėklos papuolė į žemę iš Rojaus ir, kad iš kakavmedžio sklinda išmintis ir jėga. Šokolado gėrimas actekams buvo išminties, jėgos ir padidintos seksualinės potencijos šaltinis. Svarbiausia Actekų imperijos dalis buvo Xoconocho regionas, kurią actekai užkariavo tarp 1486 ir 1502 metais. Čia atsivėrė geriausios kakavmedžių auginimo plantacijos. Xoconocho regionas buvo atskirtas nuo visos Actekų imperijos, todėl labai svarbūs buvo pirkliai. Jie pristatydavo prekes į imperijos sostinę. Kakavos pupelės actekams atstojo pinigus, tai gi galima įsivaizduoti kiek kakavos pupelių buvo saugojama karališkuosiuose ižduose. 400 kakavos pupelių buvo lygu 1 „zontli“, 8000 kakavos pupelių sudarydavo 1 „xipuipilis“. Vienam maiše, kuriuos gabendavo pirkliai, buvo apie 24 000 kakavos pupelių. Tai sudarydavo 3 „xipuipilis“.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad Nezahualcoyotl kiekvieną dieną reikalavo 4 xipuipilių ir per metus tai sudarydavo daugiau nei 486 maišus kakavos pupelių. Tai yra vieni niekai palyginus su actekų imperatoriaus Montesumos kakavos sandėliais. Manoma, kad į šį sandėlį galima buvo sutalpinti daugiau nei 40 000 maišų su kakavos pupelėmis. Nors faktas nepatvirtintas, bet iš tikrųjų neabejojama, kad ten būtą didelių kakavos sandėlių.

Majai šokoladinį gėrimą vadino „xocolatl“, o actekai – „cacahuatl“. Meksikos indėnų žodis „šokoladas“ susideda iš dviejų žodžių “choco” (puta) ir “atl” (vanduo). Greičiausiai šis pavadinimas kilo dėl to, kad ankstyvasis šokoladas buvo tik gėrimas. Tačiau yra dar viena versija, kad actekai šokoladą vadino „xococalt”, tai reiškė – kartusis vanduo, ir, kad kakava – ispaniškos kilmės žodis, kilęs iš actekų kalbos, kuris reiškia “cacahuate” – sėklelė.

Šiuo metu išsunktos ir susmulkintos pupelės prieš šokolado gaminimą kakava, vokiškai kakao, po apdirbimo, t.y. pagamintas šokoladas, vokiškai ‘Schokolade’, olandiškai ‘Chocolade’, prancūziškai ‘Chocolat’, itališkai ‘Cioccolata’, angliškai, ispaniškai ir portugališkai ;Chocolate’, lenkiškai ‘Czekolada’, estiškai ‘Šokolaad’, latviškai ‘Šokolade’. Kaip matome šokolado pavadinimas mažai pakito ir įvairiose šalyse vadinamas labai panašiai.

Views All Time
Views All Time
9365
Views Today
Views Today
1
0 0