Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako paskaitos

NEPRIKLAUSOMO MITYBOS IR KULINARIJOS EKSPERTO VINCENTO SAKO PASKAITOS SU ILIUSTRACIJOMIS, DEGUSTACIJOMIS, MAISTO PRODUKTŲ, VALGIŲ IR GĖRIMŲ GAMYBOS MOKYMU

  1. Sveikos mitybos ir vietinių ekologiškai švarių bei sveikų maisto produktų gamybos bendruomenių kūrimosi pagrindai.
  2. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kas yra tikra duona ir tikri kepiniai. Lietuvoje tikros duonos nėra nei parduotuvėse, nei turguje. Kur jų gauti? Kaip išmokti gaminti tikrą raugą ir kepti tikrą duoną, bandą, bandeles, bobas, ragaišius, pyragus, raguolius, riestainius, baronkas ir pan. Mokymas, kaip kepti bandą su lašinukais ir svogūnais, juodą ruginę duoną su rūkytais lašiniais, miežinį ragaišį su keptais lašiniais.
  3. Lietuvos kulinarijos paveldas. Raugintos daržovės, vaisiai, uogos ir grybai. Lietuvoje tikrų šių produktų nėra nei parduotuvėse, nei turguje. Kur jų gauti? Kaip išmokti gaminti raugintas daržoves, vaisius, uogas ir grybus, kaip įsirengti raugintų gaminių rūsius.
  4. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kaip paruošti mėsą rūkymui, kokius pasirinkti rūkylus, kaip įsirengti tikras rūkyklas ir išmokti rūkyti dešras, mėsą, paukštieną. Šaltas, karštas rūkymas ir vytinimas. Kumpių, lašinių, lašinių palčių, lašinių puspalčių, lašinių lamantų, kaulokų, šonkaulių, šoninių, nugarinių sūdymas rūkymui ir vytinimui, vytintos jautienos ruošimas.
  5. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kas yra tikri pieno produktai. Lietuvoje tikrų pieno produktų parduotuvėse nėra. Kur jų gauti? Mokymas, kaip gaminti senovinius lietuviškus pieno produktus: ilgpienį, kaitpienį, slopintą pieną, tirštpienį, rūgpienį ir raugpienį, pieno gėrimus ( 20 rūšių), grietinę, smetoną, greimo smetoną, sviestą (12 rūšių), lydytą sviestą, sviesto užtepinius (20 rūšių), gyvą varškę, viengubą gyvą varškę, dvigubą gyvą varškę, gyvos varškės užtepinius (20 rūšių), velykes, slėgtus gyvos varškės sūrius, gyvus nokintus (fermentuotus) sūrius, lydytus sūrius, celenką, drebinį, kižą, išrūgų girą, pasukų girą, pasukų „medų“, kastinius (20 rūšių), grietinėlės ir pieno ledus (30 rūšių), kaip savo name įsirengti nedidelius pieno cechelius, sūrines ir sūrių nokinimo rūsius, ledaunes.
  6. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kaip ruošti sūdytus ir virtus lašinius sveikai mitybai.
  7. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kuo skiriasi skilandis nuo kindziuko, šis nuo  daratos ir visi nuo kekulų. Kaip juos gaminti.
  8.  Lietuvos kulinarijos paveldas. Kaip gaminti aukštaitišką įsnaują, žemaitišką užtriną. Kaip lydyti taukus, kaip gaminti spirginį aukštaitišką spirgų užtepą, žemaitišką spirgų užtepą, lašinių užkulą, žemaitišką lašininskį.
  9. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kaip gaminti dešras: maltos mėsos ir kapotines, skubrias, gruzdžias, isas, lezgines, raumenes, sausienes, slaikias. Kaip gaminti kraujines dešras ir plautines dešras.
  10. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kaip gaminti urštus, raušius, kraujinius vėdarus, mėsos slėgtainius ir vyniotinius.
  11. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kaip virti skerstuvių juką, mėsos nuolekėlių sriubas plėkšną ir verėną.
  12.  
  13. Lietuvos kulinarijos paveldas. AUKŠTOJI VIRTUVĖ. Kas yra Lietuvos aukštuomenės: didikų, bajorų ir dvarininkų valgiai, kaip jie būdavo patiekiami.
  14. Lietuvos kulinarijos paveldas. ŽEMOJI VIRTUVĖ. Lietuvos kaimo kulinarijos paveldo gausa ir įvairovė. Ar tikrai cepelinai yra ne lietuvių valgis. Kodėl tik atkurtos nepriklausomybės metais taip reklamuojami cepelinai? Lietuvos kulinarijos paveldas. Jūsų krašto virtuvės siurprizai ir gausa. Kokia yra autentiška Jūsų krašto virtuvė, apie kurią mes šiandien nieko nežinome.
  15. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kaip virti košes iš kruopų ir grūdų. Kaip virti pusmarškonę, šilkinę ir vilnonę košes, paruošti kaimišką spirgų su svogūnais ir kitus kaimiškus padažus.
  16.  Lietuvos kulinarijos paveldas. Kaimiškų bulvinių valgių virtuvės patiekalai: bulbonai, bulvinės bandos, bulvių košė, bulviniai blynai, bulviniai blynai parūgėliai ir sklindžiai, bulvių dubenėliai, bulviniai rageliai, bulvių šutynė, gauruotkiunkė, kugelis, pusmarškonė košė, tarkė, bulviniai vėdarai, Kėdainių bulviniai sklindžiai su mėsos įdaru, žemaitiški virtų bulvių sklindžiai su palučių įdaru. Kaip juos gaminti. Mokymas, kaip gaminti tikrus cepelinus, ir kuo jie skiriasi nuo didžkukulių.
  17. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kas yra blynai, blyneliai ir sklindžiai. Jų skirtumai ir receptai. Pavilgų ir mirkalų blynams gamyba.
  18. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kas yra auselės, koldūnai, virtiniai, švilpikai ir šaltanosiai. Kaip paruošti garsiuosius lietuviškus karštelius su auselėmis.
  19. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kas yra kukuliai, svilbikai, lakštiniai, kuo jie skiriasi.
  20. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kuo skiriasi paprasti žirniai nuo pilkųjų ir nuo didžirnių (nemokšų pavadintais avinžirniais) ir nuo ankštinių žirnių. Kuo skiriasi pupos nuo pupelių ir nuo ankštinių pupelių (nemokšų vadinamų šparaginėmis). Kas tada yra šparagai ir kuo jie skiriasi nuo smidrų?
  21. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kokie yra tikri lietuviški prieskoniai, kaip jais gardinti valgius ir gėrimus. Kuo skiriasi paprikos nuo pipirų.
  22. Lietuvos kulinarijos paveldas. Jūsų krašto virtuvės siurprizai, įvairovė ir gausa. Kokia yra autentiška Jūsų krašto virtuvė, apie kurią mes šiandien nieko nežinome.
  23.  Lietuvos kulinarijos paveldas. Lietuvos medžioklės ypatumai. Kas nutiko, kad šiandien medžiotojai nemoka gaminti žvėrienos ir laukinės paukštienos.
  24. Lietuvos kulinarijos paveldas. Dešimt tūkstančių metų lietuviai mokėję valgyti žuvį, mūsų dienomis jau nebemoka. Žuvies valgiai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Žuvies garinimas, pusiau garinimas; virimas ir šutinimas (žuvies filė su oda be kaulų); apkepimas (ypač grietinėje) ir troškinimas; koše, svogūnais, grybais įdarytų žuvų kepimas arba virimas; užpiltos ir stingdytos žuvienos ruošimas. Kepimas duonkepėje, orkaitėje, ant grotelių, ant specialių lentų, druskoje. Skrudinimas keptuvėje taukuose, lydytame svieste arba aliejuje. Kepimas prie laužo šalia žarijų, virš žarijų, karštuose pelenuose, ant grotelių, ant aksties (iešmo). Senovinis neišdarytos su žvynais žuvies kepimas. Šviežios žalios žuvies prieskoniavimas, sūdymas. Keptos ar rūkytos žuvies marinavimas, konservavimas aliejuje. Žuvų rūkymo būdai: karštas rūkymas, šaltas rūkymas, parūkytos žuvies vytinimas, taip pat dzūkiškas žuvų vytinimas, džiovinimas.
  25. Lietuvos kulinarijos paveldas. Kas yra tikrasis Klaipėdos (Mėmelio) kulinarijos paveldas
  26. Lietuvos kulinarijos paveldas. Lietuvininkų šišioniškių avienos valgiai
  27. Lietuvos kulinarijos paveldas. Lietuvininkų žąsienos valgiai
  28. Lietuvos kulinarijos paveldas. Lietuvos svaigieji ir gaivieji gėrimai. Kodėl nebemokame gamintis degtinės ir karčiųjų bei saldžiųjų trauktinių.
  29. Lietuvos kulinarijos paveldas. Lietuviškos giros – geriausias vaistas nuo įvairiausių ligų. Mokymas, kaip pasigaminti raugą giroms ir kaip gaminti 58 įvairias daržovių, vaisių, uogų, grybų, išrūgų, pasukų, duonos ragaišio, pyrago giras.
  30. Mitybos mitai, legendos ir mulkinimas. Kodėl mūsų dienomis maisto prekių parduotuvėse maisto prekių iš vis nėra ir ten prekiaujama vien maisto produktų sveikatai pavojingais pakaitalais (surogatais), erzacais ir falsifikatais.
  31. Kaip  mūsų dienomis galima ir būtina sveikai maitinti vaikus ir jaunimą. Verslo žmogus privalo būti sveikas, protingas, drąsus ir energingas, todėl pirma paskaita –apie tai kaip žmonėms nesirgti ir nesenti. Trijų tūkstančių metų Rytų medicinos patirtis  ir neįtikėtini mūsų dienų mokslo atradimai, kurie padeda nuo visokiausių negalių ir ligų. Išvalo organizmą nuo šlakų,  išvalo ir atjaunina kraujagysles. Sureguliuoja širdies darbą ir kraujo spaudimą, sumažina cholesterolio ir cukraus lygius, sureguliuoja kaulų tankį, plaučių funkciją ir, tuo pačiu sureguliuoja imunitetą. Be to padeda įveikti su senatve atsirandančias kaulų, širdies, o vyrams prostatos problemas ir t.t., ir pan.
  32. Hipokratas mokė: geriausias vaistas – yra maistas. Tai koks maistas yra vaistas, o koks maistas – nuodas?
  33.  
  34. Lietuvos tautinis paveldas. Kelių tūkstančių metų lietuvių garinės pirties gydomieji ypatumai. Lietuviškų 58 gydomųjų augalų vantų ruošimas ir  džiovinimas.

 Jei susitartumėte su kaimo turizmo sodyba, restoranu, kavine, valgykla arba Jūsų bendruomenės virtuve, tai po paskaitų galėčiau išmokyti,

kaip gaminti kelis Jūsų krašto kulinarijos paveldo autentiškus,

išskirtinius ir  svarbiausiai  sveikus valgius bei gėrimus.

Jei norėtumėte, būtų galima paruošti metodinę medžiagą ir ją atspausdinti atskirais iliustruotais leidiniais, o užsiėmimus nufilmuoti ir  filmukus išplatinti per YOU TUBE.

 Apmokėjimas už paskaitas – kelionė pirmyn ir atgal  Klaipėda-Jūsų vietovė-Klaipėda.

Views All Time
Views All Time
45061
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 19 = 23