Visuomenėje suaktyvėjus diskusijoms dėl maisto priedų vartojimo tikslingumo, jų įtakos žmonių sveikatai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad šie būgštavimai atsirado dėl informacijos apie maisto priedų savybes, jų vartojimą bei reglamentavimą stokos. Kita vertus, valdininkai pripažįsta, kad vienareikšmio atsakymo, kaip suderinti maisto priedų naudą ir riziką nėra.

Šio atsakymo ieško visų šalių mokslininkai, medikai, mitybos specialistai, o kol kas už tinkamą maisto priedų naudojimą bei jų žymėjimą atsakingi gamintojai.

ES aktų leidžiami, vadinasi, saugūs

VMVT informuoja, kad maisto priedai pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus leidžiami naudoti tik tuomet, kai po ilgalaikių bandymų su gyvūnais jie pripažįstami nekenksmingais. Maisto priedų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba. Atsiradus naujiems duomenims apie neigiamą poveikį, maisto priedai vertinami iš naujo. Pavyzdžiui, pakartotinai atlikus tyrimus ir įvertinus, kad dažiklis E 128 (raudonasis G) gali kelti pavojų sveikatai, 2007 m. Europos Komisijos sprendimu jis buvo uždraustas.

Išsamūs tyrimai parodė, kad tik vienas žmogus iš tūkstančio yra alergiškas kuriam nors maisto priedui, todėl negalima teigti, kad maisto priedai dažnai būna alergijos priežastimi. Žymiai dažniau alergines reakcijas sukelia tradiciniai maisto produktai, tokie kaip karvės pienas, medus, graikiški riešutai, šokoladas, žemuogės, kiaušiniai ir kt.

2008 m. ES Parlamentas priėmė naują teisės aktą, kuriame įrašyta papildoma nuostata, kad maisto priedai neturi kenkti aplinkai, taip pat, kad jie gali būti vadinami natūraliais tik tuomet, kai 95 proc. medžiagų yra gamtinės kilmės.

VMVT tikrinimų metu nustatyti pažeidimai dėl maisto priedų sudaro nuo 0,5 iki 2,6 proc. visų pažeidimų. Dažniausiai pasitaikantys – neatliekama maisto priedų apskaita, maisto priedai sveriami metrologiškai nepatikrintomis svarstyklėmis, pasibaigę maisto priedų tinkamumo vartoti terminai, naudojamų maisto priedų pavadinimai neįrašyti į produktų technologines korteles, neteisingai paženklinti maisto priedai produktų etiketėse.

Daugiausia pažeidimų nustatyta dėl skonio stipriklio mononatrio glutamato E621 ir E330 žymimos citrinos rūgšties apskaitos ir naudojimo. Analizuojant 2006-2009 m maisto priedų laboratorinių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad neatitikusių reikalavimų procentas svyruoja nuo 1 iki 1,5. Pavyzdžiui, 2009 m atlikti 135 maisto priedų tyrimai, neatitikusių reikalavimų atvejų nenustatyta, 2006 m. iš 132 tyrimų reikalavimų neatitiko 2, 2007 m. iš 259 – 4, 2008 m iš 288 – 3.

Vartotojų skundų dėl maisto priedų VMVT gauna labai retai, lyginant su kitais nusiskundimais, tai sudaro tik apie 0,5 proc.

Pagal higienos normą visi maisto produktai suskirstyti į 16 grupių. Kiekvienai maisto produktų grupei leidžiami naudoti tik tam tikri maisto priedai, griežtai nurodytos didžiausios jų leistinos dozės. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių sultyse jokie dažikliai neleidžiami, o nektaruose leidžiama visa eilė dažiklių. Specialistai suskaičiavę apie 360 maisto priedų rūšių.

„Gamintojai patys tvirtina gaminamų produktų receptūras. Vartotojai gali pasirinkti, kokius produktus pirkti, įvertinę ženklinimo etiketėse nurodytą sudėtį. Be abejonės, ekologiškas maistas yra sveikiausias. Tačiau produktai, kurių gamyboje panaudoti maisto priedai, ilgiau išsilaiko, suteikia norimą spalvą, aromatą, pagerina išvaizdą. VMVT nuolat agituoja gamintojus teikti rinkai kuo natūralesnius produktus, kad juose būtų kuo mažiau maisto priedų su „E“, arba ieškoti galimybių visai jų nenaudoti“, – teigiama tarnybos informacijoje.

Produktai be maisto priedų mums neįperkami

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės teigimu, į produktus dedami maisto priedų kiekiai paskaičiuojami taip, kad nekenktų žmonių sveikatai produktą vartojant kasdien. Taip pat turima galvoje, kad žmogus valgys ne vieną maisto produktą, kuriame yra tas pats priedas.

„Kitaip tariant, jei geriate limonado, kuriame yra saldiklio, ir valgote kokį nors konditerijos gaminį, leistina norma neviršijama. Be to, paskaičiuojama, kad jei gėrimo mes galime išgerti litrą-pusantro, sojų padažo vartojame tik šlakelį. Leidžiama paros dozė išreiškiama miligramais vienam kilogramui kūno masės“, – aiškino specialistė.

S. Ščeponavičienė taip pat patvirtino, kad nuolat vyksta tyrimai, ir jei pasirodo mokslinė informacija apie priedo žalą, visa susijusi dokumentacija peržiūrima ir maistinis priedas gali būti uždraudžiamas. „Tenka susidurti su tokiais reiškiniais, kai kažkas leidžiama, vėliau stabdoma ar draudžiama. Visa internetinėje erdvėje esanti mokslinė informacija renkama ir analizuojama, stebimos tendencijos“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, šiuo metu bene labiausiai diskutuojama, ar galima vaikams vartoti maisto priedų turintį maistą. Tačiau toks maistas esą nėra uždraustas. Kita skaudi tema – glutamatai (E 620- E 650)). Anot mokslininkų, tai medžiaga, kuri „išklibina“ sotumo ir alkio centro veiklą, todėl žmogus nuolat nori valgyti ir tunka. Tačiau teisės aktais jie taip pat neuždrausti.

„Mes norime, kad produktai būtų gero skonio, ilgiau galiotų, gražiai atrodytų ir būtų visiškai natūralūs. Taip nebūna. Dalį šių savybių suteikia maisto priedai. Nesame tokia ekonomiškai išsivysčiusi šalis, kad galėtume rinktis tik maistą be priedų, kuris, žinoma, brangesnis.

Kita vertus, yra daug natūralių maisto priedų, kurie buvo vartojami nuo seno, tik dabar pažymėti raide E. Pavyzdžiui, E162 – burokėlių raudonasis dažiklis, E163 – anticioninai, gaunami iš vaisių ir daržovių, E 260 – acto rūgštis, E300 – askorbo rūgštis, E330 – citrinų rūgštis, E270 – pieno rūgštis, E296 – obuolių rūgštis. Beje, ir tie patys nitritai lietuviams nuo seno žinomi kaip nitritinė druska – salietra“, – pasakojo pašnekovė.

Anot jos, atsigaunant ekonomikai turėtų atsirasti daugiau natūralaus, brangaus, kokybiškesnio maisto. Turėtų plėstis ekologiškos maisto lentynos, kaip jau atsitikę turtingesnėse šalyse. Svarbiausiai, kad vartotojui būtų suteikta pilna informacija apie produkto sudėtį ir jis pats galėtų pasirinkti, ką dėti į pirkinių krepšelį. „Tai nereiškia, kad mūsų maistas nesaugus, tačiau visgi tiesa, kad kuo maistas natūralesnis, tuo jis sveikesnis“, – svarstė pašnekovė.

Medikai: kai kurie maisto priedai sukelia lėtinius negalavimus

Lietuvos vartotojų instituto parengtoje informacijoje taip pat pabrėžiama, kad daugelis maisto priedų yra organizmo toleruojami ir gali būti vartojami be apribojimų, kadangi jie yra natūralūs. Pagal galimą žalą sveikatai maisto priedai tarp penkių pagrindinių rizikos veiksnių užima paskutinę vietą. Didesnę žalą žmonės patiria dėl mikrobinės maisto taršos, netinkamos ir nesubalansuotos mitybos, aplinkos užterštumo sąlygojamos maisto taršos, natūralių toksinų.

Kai kurie maisto priedai yra toksiški, tačiau, neviršijant leidžiamos paros dozės, sveikatai nekenkia. Kita vertus, jų perdozavimas gresia ilgalaikiu sveikatos sutrikimu ar net mirtimi. Kaip pavyzdį galima paminėti į mėsos gaminius dedamus nitritus (E250, E249). Patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, veikia daugelio hormonų aktyvumą. Nitritai organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu. Dėl to organizme atsiranda deguonies badas, kurį lydi klinikiniai apsinuodijimo požymiai.

Nealkoholinių gėrimų gamyboje naudojami konservantų, saldiklių ir sintetinių dažiklių kiekiai paskaičiuoti vidutinio suaugusio žmogaus masei (60 kg), o dažniausiai juos geria vaikai ir paaugliai, kurių kūno masė kelis kartus mažesnė. Jeigu vaikas per dieną išgeria 1, 1,5 ar 2 litrus gėrimo, jis gauna žymiai didesnį, sveikatai pavojingą medžiagų kiekį, kuris gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, galvos svaigimą, nervinį drebulį.

Beje, britams pavyko išsireikalauti, kad jų šalyje parduodama coca cola neturėtų maisto priedų, kurie, kaip įrodė šios šalies mokslininkų tyrimas, vaikams sukelia hiperaktyvumo sindromą. Tačiau kitos šalys nepasekė britų pavyzdžiu.

Specialistus taip pat verčia nerimauti faktas, kad iš leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašo vis išbraukiami anksčiau saugiais laikyti maisto priedai. Moksliniuose straipsniuose, nepriklausomų tyrimų ataskaitose, viešose informacijos priemonėse, internete pateikiama nemažai informacijos apie galimą pavojų sveikatai, kurį gali sukelti kai kurių maisto priedų vartojimas.

Dažniausia minimi tokie sveikatos sutrikimai, kaip alergijos, dilgėlinė, išbėrimai, sloga, bronchų obstrukcija, bronchinė astma, migrena, šleikštulys, vėmimas,virškinimo sutrikimai, kasos, inkstų ligos, padidintas jautrumas kai kuriems medikamentams (aspirinui), vaikų elgesio sutrikimas (hiperaktyvumas). Įtariama, kad kai kurie maisto priedai gali turėti ir kancerogeninį poveikį.

Nors maisto priedų kiekiai reglamentuojami, medikams kelia nerimą besikeičiantys žmonių mitybos įpročiai. Jeigu žmogus nuolat maitinasi pusgaminiais, prifarširuotais to paties sintetinio maisto priedo, jo sukeliami negalavimai gali tapti chroniški.

Views All Time
Views All Time
2124
Views Today
Views Today
1
0 0