„Turiu atsakingai pareikšti, kad ledų mūsų maisto prekių parduotuvėse, kioskeliuose, ledų vežimėliuose iš vis nėra, nes jau 15 metų Lietuvoje randu tik surogatinius (erzacinius) chemizuotuos lyg ir ledų gaminius.“ Teigia kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas.

Turiu atsakingai pareikšti, kad ledų mūsų maisto prekių parduotuvėse, kioskeliuose, ledų vežimėliuose iš vis nėra, nes jau 15 metų Lietuvoje randu tik surogatinius (erzacinius) chemizuotuos lyg ir ledų gaminius. Tą patį galiu pasakyti ir apie šerbetus, kurie gaminami lygiai tokia pat tik prekeiviams naudinga technologija.

Visi Lietuvoje parduodami ledai susideda iš lieso pieno miltelių, vandens, chemizuotos uogų arba vaisių esencijos, fruktozės, genetiniai modifikuotų kukurūzų krakmolo, cheminių aromatizatorių, cheminių kvapiklių, cheminių skoniklių, cheminių spalviklių, cheminio natrio citrato arba cheminės obuolių rūgšties, dirbtinių ypatingai nuodingų saldiklių bei cheminių standiklių, užtvirtintojų ir konservantų.

Sausas pienas gaminamas aukštoje temperatūroje, kurios užtenka, kad oksiduotųsi pieno riebalai, o tokie mūsų organizme – nepageidaujami, nes jie sukelia vėžinių ląstelių dauginimąsi. Beje, visi Lietuvoje pieno kombinatai jau 10 metų pieno negamina, tik pieno miltelius, o pieną iš tų pačių miltelių su vandenių – dabar pieno mėgėjai pakrapštykite pakaušį, ką kasdien iš parduotuvės nusipirkę geriate…

Karminas (E-120) – dažiklis, gaminamas iš tam tikros rūšies vabzdžių. Vaikams ir kai kuriems suaugusiems žmonėms jis yra alergenas.

Obuolių rūgštis (E-296) – pažeidžia dantų emalį, tai ta pati rūgštis, kurios poveikį juntame valgydami neprinokusius obuolius.

Likusios sudėtinės dalys tėra žmogaus organizmui pavojingi cheminiai užpildai, didinantys produkto tūrį, o tuo pačiu ir gamintojo pelną, bet nieko bendro neturi su mitybai tinkančiu produktu ir žmogaus, ypač vaikų ir jaunimo sveikata.

Ar reikia stebėtis, kad Lietuvoje kiekvienas naujai gimęs vaikas serga alergija? Ir savo vaikelius ligoniukais daro ne kas kitas, o patys tėvai vaikystėje, jaunystėje ir net šiandien ledų ir šerbetų pagalba kraunantys į savo organizmą cheminius preparatus ne tik savo kūdikių, bet ir būsimų kartų paliegėlių programavimui ir gimdymui.

Man nesuprantama, kaip restoranuose, kavinėse, baruose, valgyklose, picerijose, greitmaisčio užeigose iš vis gali būti maisto prekių parduotuvių asortimentas: surogatiniai ledai, surogatinės sultys iš pakelių, chemizuoti gėrimai – cocapepsifantaspraitai, „vanduo“ ir „gira“ iš butelių, energiniai gėrimai ir visokie erzaciniai „sidrai“ bei „kokteiliai“ skardinėse…

Jei tokius dalykus randu aukštesnio lygio kavinių ar restoranų valgiaraščiuose, tai drąsiai galiu tvirtinti, jog šių kavinių ir restoranų savininkai ir darbuotojai yra neišsilavinę, savo verslo neišmanantys žmonės, kurie nesugeba pagaminti iš ekologiškai švarių produktų natūralių ledų ir šerbetų, išsispausti tikrų sulčių iš šviežių vaisų ir uogų, paruošti gaiviųjų gėrimų: girų, gaivų, sočių, kompotų, kisielių.

Galų gale neturi atitinkamų filtrų vandeniui, kad savo klientams galėtų patiekti stiklinę gėlo vandens su citrina ir ledukais. O jei neturi gėlo vandens, tai ir jų arbata bei kava yra niekam tikę…

Lai jie gaiveliojasi, lai ir toliau mulkina save ir mėgstančiu būti mulkinamais, kuriems smagu, kad jų vaikai ir vaikaičiai sirguliuoja bei debilėja…

O mes savo namiškius ar svečius palepinkime tikrais naminiais ledais, pasigaminkime taip, kaip senovėje tai darydavo mūsų tėvai ir seneliai, net neturėdami šaldytuvų ir šaldiklių.

Nuo senų senovės Lietuvoje nebuvo dvaro, vienuolyno, nebuvo rūmų mieste, nebuvo turtingesnio ūkio ar klebonijos, kur nebūtų buvę ledaunės. Per žiemos speigus ledaunes prikraudavo upių arba ežerų ledų luitais. Kas neturėdavo specialiai įrengtos ledaunės, ledų luitus sukraudavo krūvon ir, apdengę eglišakiais, paparčių lapais, apdėdavo samanomis arba šiaudais, užpildavo durpėmis, pjuvenomis, spaliais ar kitomis ūkės atliekomis. Ledaunėse buvo vėsinama ir nokinama mėsa, vėsinami gėrimai, šaldomi valgomieji ledai, išlaikomi šviežiais daržovės, vaisiai, uogos…

Bet pradžioje pasiruoškime kelis pagardus, kuriais galėsime ir gardinti, ir papuošti savo gamybos ledus ir šerbetus. Kaip įprasta, duodu vienos porcijos receptą. O Jūs gamindami, padauginkite iš tiek, kiek bus valgytojų.

Braškių pagardas. Suplakite plaktuvu (blenderiu) 50g braškių (gali būti net ir šaldytos) su 10g medaus (galima ir cukraus pudros). Šaldytuve uždarame inde galite laikyti keletą dienų. Barškių pagardą galite vartoti vieną, su naminiu pienu, nes tikro pieno parduotuvėje jau nebėra, patiekti su ledais, šerbetas, kitais saldėsiais. Išeiga vienai porcijai – 60g.

Šokolado pagardas. 20g cukraus išmaišykite su 4g kakavos (kakavą rinkitės ne alkalizuotą, nes gausis prastas šolokadas). 20g grietinėlės su 15g sviesto (būtinai naminių, nes parduotuvėse nei grietinėlės, nei sviesto jau nebėra) ištirpdykite virš ugnies, įmaišykite cukrų su kakava ir visą laiką maišant cukrų ištirpdykite, užvirinkite. Nukėlus nuo ugnies, suberkite 2g vanilinio cukraus ir gerai išmaišykite. Šaldytuve uždarame inde galite laikyti savaitę. Prieš naudojant, pašildykite, kad būtų skystesnis. Galite savo namiškiams ar svečiams pasiūlyti ir kaip karštą šokoladą. Galite juo gardinti ir kavą. Išeiga vienai porcijai – 60.

Netikiu, kad šiuos pagardus Jums pasiseks porą dienų išsaugoti, nes juos aptikę namiškiai, ypač saldušiai, akies mirksniu suvartos.

Geruose namuose turėtų būti elektroninės svarstyklės (kainuoja iki 80Lt), elektrinis plaktuvas (blenderis) – geriausiai pirkti galingesnį, nes tada galėsite sutrinti bulvių ar daržovių košes, trintas, arba kaip dabar mėgstama vadinti, kremines sriubas, įvairius putėsius. Ledams arba šerbetas iš dėžučių imti nusipirkite specialų šaukštą, kurio galima formuoti rutuliukus.

Raudonųjų greipfrutų su putojančiu vynu šerbetas. Iš raudonųjų greipfrutų išspausk ite 80g sulčių, išplak ite su 20g cukraus, 24g saldaus putojančio vyno ir dėk ite 8 val. į šaldiklį, kas kiek laiko pamaišant šakute, kad gražiau sušaltų ir nesusidarytų ledo kristalų. Patiekiant, šerbetą sudėkite į vazelę, papuoškite 10g plonai supjaustytais laimo arba citrinos griežinėliais, vazelę dėkite ant servetėle paklotos lėkštutės. Patiekite su desertiniu šaukšteliu.

Jei vietoje putojančio vyno įpilsite tik greipfruto sulčių, tai tokį šerbetą galėsite duoti ir mažiems vaikeliams. Galite apšlakstyti braškių arba šokolado pagardais.

Aš greipfruto ledams rekomenduoju – Lambrusco. Šis itališkas vynas yra visų putojančių vynų ir net šampano prosenelis. Tai labai švelnus, gaivus, kvapnus (aviečių aromato), tonizuojantis vynas. Manau, jei lietuvaitės jo paragautų, tai amžiams liktų šio vyno gerbėjos ir mėgėjos.

Kita vertus, panelė arba moteris, bet kur pasaulyje restorane arba kavinėje užsakiusi taurę atšaldyto rožinio Lambrusco, ypač iš Šiaurės Italijos Emilija-Romagnia regiono, ypač tik žymėto raidėmis IGT (Indicazione Geografia Tipica dell‘Emilia) visiems įrodys, kad nėra nevykusi girtuoklė iš gūdaus kaimo, o aristokratiška išranki ypatingai gero vyno vertintoja ir žinovė.

Persikų su krupniku šerbetas. 70g gerai prinokusių minkštų nuluptų persikų (blogiausiu atveju net konservuotų) suplak ite plaktuvu (blenderiu) su 30g saldaus putojančio vyno, 16g krupniko, 4g persijotos cukraus pudros ir dėkite 8 val. į šaldiklį, kas dvi valandas pamaišant šakute, kad susidarytų maži ledų kristalai. Patiekiant, šerbetą sudėkite į vazelę, papuoškite persikų skiltelėmis ir mėtų šakele, vazelę dėkite ant servetėle paklotos lėkštutės. Patiekite su desertiniu šaukšteliu.

Jei vietoje putojančio vyno ir krupniko įpilsite tiek pat sunkos nuo persikų, tai tokį šerbetą galėsite duoti ir mažiems vaikeliams. Galite apšlakstyti braškių arba šokolado pagardais.

Vincento naminio rūgpienio su šokoladu ledai. Suplakite 76g tik naminio rūgpienio su 10g skysto medaus (jei susicukravęs, tai pašildykite), 14g standžiai išplaktos naminės grietinėlės, 3g tarkuoto imbiero šaknies. Šaldykite šaldiklyje retsykiais pamaišant, o kai pradės stingti, įmaišykite 5g šokolado granulių (arba šokolado gabaliukų).

Patiekiant, ledus sudėkite į vazelę, apšlakstykite 10g braškių padažo, užberkite   5g nuo šokolado plytelės peiliu nudrožtų drožlių, ant viršaus galite uždėti sausainėlį. Patiekite su desertiniu šaukšteliu.

Vincentas Sakas
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Tel. +370 463 50292. Mob. tel. +370 617 24338
El.paštas: vsakas@gmail.com

Vincentas Sakas straipsnyje „Vincentas Sakas: nepriklausomas mitybos ekspertas” taip pristato save : Pirmą kartą Lietuvoje specialybė „kulinarijos ekspertas“ atsirado tada, kai į mano Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą 2002 metais UAB „Ekovalda“ 18-064083 („RIMI“ prekybos tinklas) įrašė, jog esu priimtas darban kulinarijos ekspertu. Sutvarkęs jų kulinariją išėjau ir nuo to laiko visą laiką esu nepriklausomas ir niekam neįsipareigojęs. Norint tapti ekspertu reikia ypatingai gerai išmanyti maisto ir gėrimų gamybos technologijas ir kasdien gilinti žinias šių veiklų dinamikoje, daug laiko praleisti Europos bibliotekose ieškant senuose rankraščiuose ir knygose dalykų apie mitybą, maisto ir gėrimų gamybą. Kasdien sekti pokyčius, vykstančius žemės ūkio ir maisto gamybos kaitoje, kasdien prie kompiuterio praleisti bent 8 valandas, skaitant kas naujo pasaulyje įvyko mitybos ir sveikatos, kulinarijos, konditerijos, bakalėjos reikaluose. Taip pat restoraninio verslo, serviravimo, kulinarinio dizaino ir patiekalų bei gėrimų patiekimo madų pasaulyje.

Views All Time
Views All Time
6
Views Today
Views Today
2
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn