Girti paaugliai, slampinėjantys po senamiestį ar “atsijungę” gulintys ant žolės. Priteršti kiemai ir sudaužytos vitrinos. Klaipėdos vasaros šventės – nesibaigiantis alaus gėrimas su šiais būtinais “atributais”. Ar egzistuoja alaus alkoholizmas, kodėl jaunimą traukia nestiprūs alkoholiniai gėrimai?

Alaus alkoholizmas

Narkologai tvirtina, kad alus, kaip ir kiekvienas alkoholinis gėrimas, gali tapti pražūtinga aistra, sukelti alkoholizmą. Ar egzistuoja alaus alkoholizmas?

Medikai šį terminą vertina skirtingai. Vieni tvirtina, jog nėra jokio alaus alkoholizmo – yra tik įprastas, išsivystęs iš potraukio alui. Kiti sako, kad nuo alaus, kurį organizmas greitai įsisavina, apgirsti galima labiau nei nuo degtinės, o žmonės, įpratę alų gerti dideliais kiekiais, tampa nuo jo priklausomi. Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Aleksandras Slatvickis sako, jog anksčiau buvo toks terminas, tačiau jis netikslus:

“Tai – kaip cigaretės. Negalima tvirtinti, kad viena rūšis naudinga, o kita – kenksminga. Neturiu duomenų, kad alus sukelia didesnį girtumą”.

A. Slatvickio nuomone, priklausomybė nuo alkoholio susidaro nepriklausomai nuo alkoholinių gėrimų rūšies. Jis neneigia ir paveldimumo įtakos. Anot centro direktoriaus, problemų kelia tai, kad mūsų visuomenė neturi alkoholio gėrimo kultūros.

Agresyvi reklama

Psichologų nuomone, visuotinę sąmonę šiandien kuria reklama televizijoje. Diegiama mintis, kad alus padės įveikti daugumą problemų, palengvins bendravimą, žmogų pavers stipresniu. Viename reklaminiame filmuke mergina pasitenkinimą pajaučia nuo vaikino kišenėje paslėpto alaus butelio. Pilvoti vyrai su ragais ant galvų ir alaus buteliais rankose laikomi “tikrų vyrų etalonais” (pagrindinis kriterijus – didžiulis pilvas ar kažkieno įtaisyti ragai?). Žmonės namelyje geria alų, namelis krenta nuo kalnelio, tačiau žmonės toliau linksminasi, nes jiems nieko neatsitiko. Alus agresyviau ir tiesmukiškiau reklamuojamas Rusijoje. Sėkmingos reklaminės frazės perša elgesio ir pasaulėžiūros stilių: “Bočkariovo – teisingas alus”, “Kas kitas pirks Klinskį?”, “Gyvenimas geras, kai geri neskubėdamas”, “Reikia daugiau bendrauti”.

Mėgdžioja tėvus

“Alus, beje, kaip ir sidras, tapo jaunimo kultūros dalimi, privalomu bendravimo atributu – juos reklama pateikia kaip lengvus, gaivinančius gėrimus, o ne alkoholį, – sakė psichologas Mykolas Ridikas. – Jaunimas imlesnis reklamai, šiuos gėrimus pristatančiai kaip šiuolaikišką, laisvą dalyką. Jaunuolių sąmonėje alus palengvina bendravimą, padeda praleisti laisvalaikį. Juolab kad niekas nekreipia dėmesio ir nedraudžia šių gėrimų gerti viešose vietose.”

M. Ridikas teigė, kad visuotinėje sąmonėje alaus gėrimas viešose vietose, tarkime, iš butelio, neprilyginamas degtinės gėrimui – neva taip geria tik visiški alkoholikai, o mes, geriantys alų, – ne tokie. “Alaus alkoholizmo problema egzistuoja, – įsitikinęs psichologas. – Valdžia pakanti jai.”

Regis, turime kalbėti ne tik apie narkomaniją ir AIDS, bet ir apie naują opą – jaunimo pomėgį gerti alų. Kai nėra alkoholinių gėrimų gėrimo kultūros, alus Klaipėdos šventėse įgijo iškreiptas formas. A. Slatvickis tvirtina, kad šiuo metu jis nežino nė vieno tyrimo, kuris galėtų atsakyti į klausimą apie jaunimo išgerto alaus kiekio didėjimą. Tokie tyrimai – labai brangūs, Lietuvoje jie nebuvo atliekami.

Views All Time
Views All Time
2663
Views Today
Views Today
1
0 0