Kodėl ant produkto etiketės tiek daug E?

Europoje, kaip ir visame pasaulyje, priimta tvarka atitinkamai ženklinti maisto produktus. Eilinis pirkėjas net neįsivaizduoja, kiek reikalavimų reikia išpildyti, norint įpakuoti paprasčiausią „čiupa-čiupsą“. Vienas iš tų reikalvimų – surašyti produkto sudėtį. Anksčiau visos produkto sudedamosios dalys, tarp jų ir visi maistiniai priedai, buvo etiketėje išvardinami visi, bet tai užėmė labai daug vietos. Todėl 1953 metais Europoje nuspręsta cheminių maistinių priedų pavadinimus pakeisti viena raide ir skaičių kodu. Indeksas E (nuo žodžio „Europa“) Europos Bendrijos ribose reiškia maistinių priedų buvimą maisto produkte. Pagal tarptautinę klasifikacijos sistemą maistiniai priedai suskirstyti į grupes pagal veikimo principą, grupė nustatoma pagal pirmąjį skaičių po raidės E. Tokiu būdu pirmasis skaičius reiškia:

1 (E100-E199) – dažikliai,

2 (E200-E299) – konservantai,

3 (E300-E399) – antioksidantai

4,5 (E400-E599 – (stabilizatoriai, emulsikliai),

6 (E600-E699) – aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos,

7,8 (E700-E899) – užrezervuoti numeriai,

9 (E900-E999) antiflomengai (skysčių putojimą mažinančios medžiagos) ir kitos medžiagos (tirštikliai, skaidrinančios medžiagos).

Antras ir trečias skaičius didelės reikšmės neturi, nes tai tik tam tikros cheminės grupės skirtingos medžiagos. Pavyzdžiui, pagal šią klasifikaciją priedai E230, E231, E232 – tai konservantai, tik skirtingos cheminės sudėties.

Vėliau, 90-ųjų metų pabaigoje atsirado maistiniai priedai, žymimi raide E ir keturių skaičių kodu – nuo E1000 iki E1199. Šios grupės priedai skirti tam, kad tokie maisto produktai kaip miltai, cukraus pudra, druska nesugertų drėgmės ir išliktų birūs.

Maisto produktų gamintojai Jus įtikins, kad E *** nėra labai baisus dalykas. Šios medžiagos dedamos į maisto produktą tam, kad pagerintų vartotojiškas ypatybes: skonį, spalvą, kvapą, vartojimo laiką. Be šių cheminių medžiagų nebūtų įmanomas toks platus maisto produktų asortimentas didžiuosiuose prekybos centruose, o juo labiau importas iš užsienio. Jau nekalbant apie sausus produktus, tokius kaip makaronai ar kruopos, net jogurtas, pienas ar kiti pakankami greitai gendantys produktai šiais laikais gali išbūti iki pusės metų ir daugiau. Taip, gamybininkams tai tikras „aukso amžius“. Tačiau vartotojams E *** nuolat kelia nepasitikėjimą.

Maistinių priedų šalininkai tikina, kad jų registracijos taisyklės Europoje yra itin griežtos, todėl priedai negali būti kenksmingi. Tarptautiniai tyrimų centrai Europos Sąjungos užsakymu kruopščiai tiria šias medžiagas dėl jų saugumo. Netgi teigiama, kad, pavyzdžiui, skonio ir aromato priedas, kuris imituoja braškės kvapą, turi būti ne tik netoksiškas, bet ir hipoalerginis, t.y. turi nesukelti alerginių reakcijų netgi tiems, kurie alergiški tikroms braškėms. Be to, tikra tiesa ir tai, kad kai kurios mūsų tikrai negąsdinančios medžiagos naudojamos nuo neatmenamų laikų, taip pat žymimos raidele E ir skaičiais. Pavyzdžiui, konservuojantis priedas E300 yra ne kas kita, o askorbo rūgštis, t.y. vitaminas C. Taip pat nuo senų laikų konservavimui naudojami: citrinos rūgštis, druska, cukrus, acto rūgštis. Šios medžiagos etiketėje taip pat gali būti nurodomos kodu su E raidele ir skaičiais. Tačiau patys galite pastebėti, kad tokias medžiagas gamintojai mėgsta nurodyti pilnu pavadinimu, nes tai, ko gero, eiliniam pirkėjui vieninteliai priimtini žodžiai. Kitu atveju produktą sudarytų vien E.

Šiek tiek istorijos

Nepaisant visų įrodinėjimų, vis dažniau kalbama apie tai, kad maistiniai priedai turėtų būti vertinami griežčiau, t.y. jų kontrolė turi būti prilyginta vaistų kontrolei ir registracijai. Ir, tiesą sakant, ne be reikalo.

Apie chemines medžiagas iš tiesų žinoma labai nedaug. Nors cheminių medžiagų testavimai užima keletą savaičių ar net mėnesių, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad per šį laiką bus išaiškintos visos medžiagos ypatybės. Dėl „žaliųjų“ kovos už gyvūnų teises maistiniai priedai ne visada bandomi su gyvūnais (angliškai rasite parašyta „not tested on animals“), todėl ir apie nekenksmingumą žmonėms vis sunkiau ir sunkiau spręsti. Kenksmingas poveikis gali pasireikšti tik po ilgų vartojimo metų. Ir šiuo metu plačiai naudojamas maistinis priedas po penkių metų gali būti pripažintas labai kenksmingu. Prisiminkime kai kuriuos maistinius priedus. Pavyzdžiui, kokainas prieš šimtą metų buvo naudojamas kaip maistinis priedas (žinoma, tuo metu ir pats supratimas apie maistinius priedus buvo toli gražu ne toks, kaip šiandien, o ką jau kalbėti apie kontrolę). Į gaiviuosius gėrimus visiškai nepažeidžiant įstatymų buvo dedama kokaino, iš čia ir atsirado žymioji „Coca-Cola“. Pirmoji pavadinimo dalis reiškia ne ką kitą, o kokainmedį – krūmą, iš kurio lapų išgaunamas kokainas.

Kažkada ir heroinas buvo naudojamas kosulio gydymui. Ir tik po penkių metų jo plataus vartojimo gydytojai ir vartotojai sužinojo apie jo mirtinus šalutinius poveikius. Šiuo metu jis priskiriamas „sunkiems“ narkotikams. Todėl visai įmanoma, kad po 50 metų kuris nors iš dažiklių, gausiai dedamų į ledinukus, bus pripažintas tokiu kenksmingu, kaip šiandien mes galvojame apie heroiną.

Sunku išvengti

Jei negyvenate atsiskyrėliško gyvenimo iš ekologiško molio nudrėbtoje trobelėje toli nuo miesto ir neauginate ekologiškų daržovių, vargu ar pavyks išvengti visų tų nelemtingų E. Tačiau visada galima pasidomėti produkto sudėtimi, ir rinktis tokį, kuriame raidelių ir skaičių mažiau. Atitinkamai trumpesnio galiojimo laiko produktai yra mažiau “ prifarširuoti“ cheminiais maistiniais priedais. Vaikų nuo mažens nereikėtų pratinti prie maisto, kuriame gausu įvairiausių priedų.

Žinokite, kad kai kurie priedai kenksmingi tik vartojant jų gausiai, bet štai kancerogenai turi blogą ypatybę kauptis. Todėl net ir maži suvartoti jų kiekiai organizme kumuliuojasi. Taigi laikui bėgant jie jums duos signalą apie save.

Norėdami save apsaugoti nuo nevisiškai aiškaus maistinių priedų poveikio, stenkitės pirkti sertifikuotus produktus, kuriuos auginant nebuvo naudojami chemikalai, insekticidai, dažančios medžiagos ir konservantai. Pagal galimybę stenkitės pirkti maisto produktus, kuriuos parduoda kompanijos, gaminančios natūralius produktus, rinkitės produktus iš „sveiko, ekologiško maisto“ skyriaus. O galbūt atrasite galimybę apsipirkinėti turguje. Ekologiški produktai brangesni, bet jų mitybinė vertė ir kokybė lenkia kainą.

Atidžiau skaitykite etiketes! Venkite produktų su maistiniais priedais ir ingredientais, kurių net pavadinimų neįmanoma ištarti.

Žemiau pateikta lentelė, kurioje nurodyti kenksmingi maistinių priedų poveikiai. Duomenys yra iš Maisto produktų ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prie Jungtinių Tautų Organizacijos tinklalapio. FAO specialistai ištyrė leidžiamus pasaulyje maistinius priedus ir nustatė, kad kai kurie iš jų gali sukelti virškinamojo trakto susirgimus ir netgi lemti piktybinių auglių susidarymą. Deja, ši organizacija yra visuomeninė, todėl jos nuomonė yra tik rekomendacinio pobūdžio, t.y. priedai kai kurių gamintojų naudojami ir toliau.

 

Priedų grupė

Naudojimo tikslas

Kur naudojami

Pašaliniai poveikiai

E103, E105, E121, E123, E125, E126, E130, E131, E142, E153

Dažikliai

Saldūs gazuoti gėrimai, ledinukai, spalvoti ledai.

Gali lemti piktybinių auglių susidarymą.

E171-173

Dažikliai

Saldūs gazuoti gėrimai, ledinukai, spalvoti ledai.

Gali įtakoti kepenų ir inkstų ligas.

E210, E211, E213-217, E240

Konservantai

Įvairiuose konservuose (grybai, kompotai, sultys, uogienės).

Gali įtakoti piktybinių auglių susidarymą.

E221-226

Konservantai

Įvairiuose konservuose.

Gali įtakoti virškinamojo trakto susirgimus.

E230-232, E239

Konservantai

Įvairiuose konservuose.

Gali sukelti alergines reakcijas.

E311-313

Antioksidantai

Jogurtai, rūgusio pieno produktai, dešros, sviestas, šokoladas.

Gali įtakoti virškinamojo trakto susirgimus.

E407, E447, E450

Stabilizatoriai ir tirštikliai

Uogienės, džemai, sutirštintas pienas, šokoladinis sūris.

Gali įtakoti kepenų ir inkstų ligas.

E461-466

Stabilizatoriai ir tirštikliai

Uogienės, džemai, sutirštintas pienas, šokoladinis sūris.

Gali įtakoti virškinamojo trakto susirgimus.

E924a, E924b

Antiflomengai

Gazuoti gėrimai.

Gali įtakoti piktybinių auglių susidarymą.

 

Iš tiesų (o ne pagal oficialią registraciją) nekenksmingais galima įvardyti vos keletą maistinių priedų, bet net ir jų gydytojai nerekomenduoja vartoti vaikams iki 5 metų:

E100 – kurkuminas (dažiklis), tai natūrali medžiaga, randama ciberžolėje, jos kaip maistinio priedo rasite kario milteliuose, padažuose, paruoštuose patiekaluose iš ryžių, žuvies paštete.

E363 – gintaro rūgštis (rūgštingumą reguliuojanti medžiaga), jos rasite desertuose, sriubose, sultiniuose, sausuose gėrimuose.

E504 – magnio karbonatai (rūgštingumą reguliuojanti medžiaga), gali būti sūriuose, kramtomoje gumoje, maistinėje druskoje.

E957 – taumatinas (saldiklis) gali būti leduose, džiovintuose vaisiuose, kramtomoje gumoje be cukraus.

E priedų kenksmingumas

Labiausiai kenksmingais yra laikomi konservantai ir antioksidantai.

Aplinkoje, kur yra konservantų, gyvenimas bakterijoms tampa nemielas ir jos žūsta (arba esančios nesidaugina), todėl produktas laikosi ilgiau. Tai gerai. Bet gerai tik gamintojams. O vartotojams … – spręskite patys. Štai Jums dvi nuomonės apie konservantus, o sprendimas Jūsų. Pirmosios nuomonės esmė – konservantai blokuoja gyvybinius bakterijų procesus, todėl jos nesidaugina produkte. Lyginti su bakterijos dydžiu, žmogaus masė yra milijonus kartų didesnė ir konservantai nepajėgūs „nužudyti“ ląstelių, iš kurių sudarytas žmogaus organizmas. Antros nuomonės esmė – konservantų veikimo mechanizmas. Daugiausia konservantai veikia sutrikdydami baltymines struktūras mikroorganizmuose, o ląstelės, atsakingos už žmogaus imunitetą, taip pat yra baltymai. Todėl imunitetas, vartojant konservantus, pamažu silpsta. O nuo imuninės būklės priklauso ir visų kitų ligų vystymosi intensyvumas.

Ko gero nereikia aiškinti, kuri nuomonė priklauso maistinių priedų gamintojams, o kuri sveikatos specialistams.

Kita konservantų veikimo esmė – aplinkos rūgštinimas, nes dauguma mikroorganizmų nelinkę daugintis rūgštinėje terpėje. Todėl į konservantus ypač jautriai reaguoja asmenys, kurie turi problemų su skrandžiu. Skonio receptoriais nejaučiamas rūgštumas gali labiau sukelti skrandžio rūgštingumą negu rūgštūs produktai. Pavyzdžiui, rūgšti citrina nesukels tiek rūgštingumo, kiek bulvių traškučiai, kuriuose gausu aromatą ir kvapą stiprinančių medžiagų bei dažiklių.

Konservantai E250 (natrio nitritas), E251 (natrio nitratas) ir E252 (kalio nitratas) naudojami visame pasaulyje ir yra laikomi ne pavojingais. Be šių priedų neįsivaizduojama dešrų gamyba. Kadangi gamybos metu faršas praranda savo rožinę spalvą ir tampa pilkšva mase, pagalbon pasitelkiami nitratai ir nitritai. Dėl to parduotuvių vitrinoje į mus žvelgia gražutėlės raudonos dešros. Priedų su nitratais ir nitritais yra ir rūkytoje žuvyje, šprotuose, konservuotoje silkėje, dedama jų ir į sūrius.

Žmonėms, kurie serga kepenų, žarnyno ligomis, jei kenčia nuo disbakteriozės ar cholecistito, rekomenduojama nevartoti maisto produktų, kuriuose yra minėtų maistinių priedų. Tokių žmonių organizme dalis nitratų, patekę į virškinamąjį traktą, pavirsta žymiai toksiškesniais nitritais, kurie sudaro stiprius kancerogenus, t.y. vėžį sukeliančias medžiagas – nitrozaminus.

Tarp konservantų gausu medžiagų, galinčių sukelti vėžį: E210, E211, E212, E213, E214, E215, E219, E230, E249, E252, E280, E281, E282, E283.

Tarp antioksidantų yra medžiagų, kurios kenksmingos odai, sukelia bėrimus (E310-312) bei skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus (E338, E339, E340, E341, E343).

Amerikoje apie konservantų poveikį vaikams buvo atliktas įdomus eksperimentas. Eksperimentas truko šešias savaites, dalyvavo 300 vaikų, kurių amžius trys, aštuoni ir devyni metai. Visą savaitę kasdien vaikai gaudavo vaisių gėrimo, kuriame gausų įvairių populiariausių maistinių priedų. Sekančią savaitę gavo gėrimo be dirbtinių priedų, o po to vėl su dažikliais ir t.t. Iš viso buvo išbandyti du „kokteiliai“ su maistiniais priedais, dažniausiai naudojamais gėrimų ir saldumynų pramonėje. Buvo nustatyta, kad tais periodais, kai vaikai gaudavo gėrimų su maistiniais priedais, jų elgesys keitėsi į blogąją pusę: jie tapdavo labiau aktyvūs, nepaklasnūs, elgėsi impulsyviai ir prastai sutelkė dėmesį. Pagal eksperimento išvadas, hiperaktyvumą vaikams iššaukia dažilkiai E102, E124, E110, E122, E104, E129 ir konservantas natrio benzoatas E211. Mokslininkai teigia, kad ypač neigiamai vaikų elgesį veikia dažiklių ir konservanto benzonato derinys. Kol kas nesiryžtama šių medžiagų uždrausti, tačiau jau pateikta atitinkama užklausa Europos Komisijai dėl medžiagų tinkamumo peržiūros. O tėvams, kurie mano, kad jų vaikai hiperaktyvūs, rekomenduojama neduoti vaikams gėrimų su dažikliais.

Daug kenksmingų priedų yra tarp dažiklių. Daug kur uždrausti dažikliai E121 ir E123, kurie paprastai būna saldžiuose gazuotuose gėrimuose, kituose saldumynuose ir leduose. Jie gali lemti piktybinių auglių susidarymą. Kai kurie dar neuždrausti dažikliai, manoma, irgi gali turėti įtakos piktybinių auglių susidarymui: E131, E142, E153. Dažikliai E151, E160 kenksmingi odai, E154 sukelia žarnyno veiklos sutrikimus, sutrikdo arterinį spaudimą.

Emulsikliai dažnai dar vadinami mineralinėmis medžiagomis, pavyzdžiui E500 – soda (natrio hidrokarbonatas), E507 – druskos rūgštis, E513 – sieros rūgštis. Emulsiklių ir stabilizatorių daugiausiai būna uogienėse, džemuose, sutirštintame piene. E407, E447, E450 gali sukelti kepenų ir instų ligas, o E461-E466 virškinamojo trakto sutrikimus.

Paskutiniu metu populiarėja įvairūs cukraus pakaitalai. Kai kurie iš jų gali pakenkti kepenims – E954 (sacharinas), E952 (ciklamo rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos, žinomos ciklamato pavadinimu), E950 (kalio acesulfamas), E951 (aspartamas), E968 (ksilitas). Persirgus hepatitu, bent pusmetį reikėtų vengti maisto produktų, kuriuose yra minėtų priedų. Ksilitas gali būti disbakteriozės priežastimi. O aspartamas, kurio dedama į kramtomąją gumą, gėrimus, konservus, prieskonius, gali sukelti diabetą, migreną, odos bėrimus ir smegenų veiklos sutrikimus.

Views All Time
Views All Time
2432
Views Today
Views Today
2
0 0