1. Pirmasis įspūdis

Alaus gurmanai ir kritikai dažniausiai taip aprašo baltojo alaus sukeltą įspūdį: „Kai kalbama apie baltąjį kvietinį alų, pirmiausiai kylančios asociacijos yra „švelnus”, „gaivinantis” ir „vos karstelėjęs” – balkšvas, padūmavęs kvietinis alus iš visų alaus rūšių išsiskiria ypatingai gaiviu skoniu bei aromatų puokšte, kurioje sumišę vos juntami gvazdikėlio ir net banano kvapai; dėl savo putojimo ir gaivumo baltasis alus dar vadinamas šampanu tarp visų alaus rūšių”.

2. Istorija

Alaus istorija siekia mažiausiai 6000 metų prieš mūsų erą. Pirmieji dokumentiniai alaus gamybos ir vartojimo įrodymai aptikti Šumerų ir Babilono civilizacijų archeologinėse iškasenose. Nuo pat savo atsiradimo alus tapo ne tik atgaiva ir pasilinksminimo priemone, bet ir svarbia Šumerų bei senovės Egipto medicinos dalimi.

Nustatyta, jog 4000 m. pr.m.e. Babilono gyventojai žinojo mažiausiai šešiolikos rūšių alaus gamybos būdus. Alus didžiosiose senovės civilizacijose buvo gaminamas ne tik iš miežių, bet, pavyzdžiui, ir iš medaus ar kukurūzų.

Tačiau tik vienas alus buvo vertas aukoti Babilono dievams ir tiekti aukščiausių dvasininkų bei šalies valdovų luomui. Tai – kvietinis alus.

Šimtmečius keliavęs į Europą kvietinis alus jau ankstyvaisiais viduramžiais čia atrado savo tolimą gaminaitį – anglosaksų pamėgtą elį. Būtent Europoje kvietinį alų dėl jo balkšvo ūkanoto atspalvio imta vadinti baltuoju.

Alaus istorikai juokauja, jog būtent kvietinis baltasis alus atvedė Europą iš Tamsiųjų amžių (ankstyvųjų viduramžių) į Atgimimo epochą (Renesansą). Šiuo periodu nuo Atlanto krantų (ypač – dabartinės Belgijos teritorijoje) iki Alpių papėdžių (dabartinės Vokietija ir Austrija) imta varžytis, kas pagamins gardesnį, švelnesnį, populiaresnį baltąjį alų. Baltasis alus tapo mados objektu.

Per keletą amžių baltasis alus pasklido po visą Europą, pasiekė kitų vandenynų krantus. Tačiau baltasis kvietinis išliko originalumo ir subtilaus skonio pavyzdžiu.

Per savo ilgą istoriją baltasis alus pakeitė ne vieną ištikimų vartotojų grupę. Kaip jau minėta, buvęs Babilono dievų ir valdovų privilegija, Viduramžių bei Renesanso laikais kvietinis alus tapo mėgstamiausiu progreso ir šviesos nešėjų – studentų gėrimu. Žinomas atvejis, kuomet 15-ame amžiuje Bavarijoje universiteto studentai taip pamėgo baltą alų, kad patys išgrindė kelią nuo Kelheimo, kur stovėjo alaus darykla iki savo universiteto Ingolstadte. Ši gatvė iki šiol vadinama Bierstrasse (alaus gatve).

Baltasis kvietinis alus žmonėms visuomet asocijavosi su modernumu, progresu, išskirtinumu. Nenuostabu, jog XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje drauge su industrijos ir politinėmis revoliucijomis bei ypač stiprėjant judėjimui už moterų lygias teises visuomenėje baltas alus netruko išpopuliarėti emancipuotų moterų tarpe. Iki šiol Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje garbios damos balto alaus nevadina kitaip nei savu gėrimu.

Nūdienos pasaulyje baltasis alus turi gan margą gerbėjų būrį. Jis populiarus tiek Europos jaunimo tarpe, tiek ir šiuolaikiškų emancipuotų moterų draugijoje. Baltą alų ypač vertina alaus gurmanai ir kritikai bei “alaus kulinarai”, siekiantys kulinarinių aukštumų kurdami patiekalus iš alaus.

3. Skonis ir vasara

Istoriškai baltas alus laikomas vasaros alumi. Šis epitetas baltajam kvietiniam prigijo greičiausiai todėl, kad anksčiau nebuvo patikimų šaldytuvų (išskyrus rūsius su druska ir ledais), o baltasis alus yra “gyvas” ir negali būti “perlaikomas” (kaip tik todėl jis visada būna šviežias).

Be to, kaip jau minėta, iš kitų alaus rūšių baltasis išsiskiria ypatingomis gaivinamosiomis savybėmis. Dėl šios priežasties kai kuriose šalyse šis alus dar vadinamas rytiniu alumi, derančiu prie pusryčių stalo.

Idealiu atveju baltasis alus patiekiamas aukštose vazos formos taurėse su platėjančiu viršumi. Balto alaus gėrėjų tarpe egzistuoja bent keturios skirtingų skonių frakcijos – vieni vertina baltąjį patiektą su baltos duonos rieke, kitiems labiau prie širdies baltasis su citrinos skiltele. Balto alaus mėgėjai taip pat iki šiol nesutaria, koks baltas alus skanesnis – geriamas su natūraliai butelio dugne susidarančiomis mielių nuosėdomis ar be jų.

Tačiau, kad ir kaip būtų geriamas baltas alus, degustatoriai visuomet jame atras kvietiniam alui būdingus bruožus. Gamybos metu nefiltruojamas baltasis alus turi čia jau aprašytą balkšvą matinį atspalvį, kurį lemia aluje likusios mielės, alaus butelio dugne sudarančios nuosėdų sluoksnį, itin vertinamą tikrųjų alaus gurmanų. Beje, baltojo alaus gamybai naudojamos vadinamosios naujos arba pirmos kartos mielės. „Švyturio” šalyje šios mielės naudojamos tik „Balto” alaus darymui.

Dėl kviečių grudų proteino, pirmos kartos mielių ir specialios šio alaus gamybai naudojamų apynių rūšies baltas alus pasižymi švelniu ir sočiu skoniu. Specialieji apyniai, kurių į baltąjį alų dedama mažiau nei į paprastą alų (todėl baltasis ne toks kartus kaip kitos alaus rūšys), suteikia kvietiniam vos juntamą banano ir gvazdikėlių aromatą. Išsiskleisti balto alaus aromatų puokštei padeda ir minėtos vazos formos taurės. Pasak alaus žinovų, gerti kvapnų ir gaivų baltą alų tiesiog iš butelio – šventvagystė.

Dėl gyvų mielių bakterijų baltas alus pasižymi didele karbonizacija ir putoja kaip šampanas. Vartojimui paprastai patiekiamas gerokai atšaldytas balto alaus butelis. Prieš pilant alų į taurę rekomenduojama jį suplakti (tai daroma kelis kartus stiprokai krestelint atkimštą butelį). Alus į taurę pilamas iš statmenai apversto butelio. Štai čia ir atsiskleidžia pirmieji baltojo siurprizai! Labai karbonizuotas suplaktas alus apverstame butelyje suputoja ir net iš statmenai apversto butelio teka “tingiai”, neburbuliuodamas ir nesitaškydamas kaip kitas alus. Taip gerokai lengviau kontroliuoti į taurę pilamo alaus kiekį.

Paprastai į taurę išpilami trys ketvirčiai alaus butelio turinio paliekant nuosėdas. Jei esate gurmanas, luktelėję išpilkite į taurę ir likusį butelio turinį – ant alaus putos viršūnės išpiltos nuosėdos paryškins alaus skonį bei suteiks alui vaisių aromato.

4. Alus, grožis ir sveikata

Baltas kvietinis alus pelnytai laikomas “sveiku” alumi bei alumi, nuo kurio neauga pilvas. Baltasis, kaip ir kitos kvietinio alaus rūšys, pasižymi mažesniu kalorijų ir angliavandenių kiekiu, o kviečių proteinai yra daugelio lieknėjimo dietų sudedamoji dalis.

Baltame aluje (ypač jo nuosėdose) esančios gyvos mielių bakterijos, kaip žinoma, teigiamai veikia virškinamąjį traktą, stiprina žarnyno mikroflorą.

Baltas alus, nėra košiamas ir pasterizuojamas, todėl jame gausu mielėms būdingų B grupės vitaminų bei mikroelementų. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos alaus gėrėjos tvirtina, kad balto alaus gėrimas lygina ir skaistina odą.

Dar senovės civilizacijų gyventojai dėl teigiamo kviečių proteinų poveikio kvietinį alų naudojo skalauti plaukams. Panašūs pamokymai pasiekia mus ir iš Europos liaudies medicinos rašytinių šaltinių. Baltas alus kai kuriose kultūrose taip pat naudojamas vonelėms nagams stiprinti.

Views All Time
Views All Time
3231
Views Today
Views Today
1
0 0