Kas niekina Lietuvos valstybę (1 dalis)
|

Kas niekina Lietuvos valstybę (1 dalis)

Prieš Vasario 16-ąją profesorius Vytautas Landsbergis labai suaktyvėjo, kelis kartus pasirodė televizorių ekranuose, per radiją kalbėjosi su tauta per žinomus populiarių laidų vedėjus. Visa, ką profesorius sakė, teisinga, sąmojinga, tačiau nekonkretu. Profesorius priekaištavo tiems, kurie, kaip jis sakė, niekina Lietuvos valstybę. Matyt jis turėjo omenyje rašeivas, kurie sako, kad Lietuvos valstybė pagrobta, jauni žmonės masiškai evakuojasi į Vakarus, BVP perskirstymo per biudžetą procentas daug mažesnis negu Estijoje, valstybės institucijos ne savo funkcijas vykdo, o teikia paslaugas. Pavyzdžiui, teisėsaugos institucijos neieško tiesos, o teikia teisingumo paslaugas. Sakysim įvykdytas nusikaltimas. Atvažiuoja brigada, apžiūri mirusįjį, nufotografuoja. Vadinasi, suteikė paslaugas. Paskui prasideda biurokratinės procedūros, tyrimas perduodamas iš vienos institucijos kitai, vieno tyrėjo – kitam, vieno prokuroro – dar kitam. Taip, jeigu reikia, jeigu yra interesas, nuslepiama tiesa. O paslaugos, už kurias valstybė dosniai mokėjo, vis teikiamos ir teikiamos, tačiau tiesa lieka neatskleista. Taigi, užuot užsiėmus folkloru (pasakėlėmis), pagraudenimais ir užsipuolimais visai ne tų, kurie kalti, adresu, ar nereikėtų konkrečiai pasakyti, kad Lietuvos valstybę niekina tie, kurie nesistengia ieškoti tiesos, teikia tik teisingumo paslaugas, kas nemoka mokesčių, kas atsisako mokėti solidarumo mokesčius, kas tokių mokesčių neįveda, kas tik imituoja veiklą, o nieko neveikia: mokytojas nemoko ir neugdo, gydytojas negydo, tik teikia gydymo paslaugas.

Milijardinė korupcija ir IT technologijos
|

Milijardinė korupcija ir IT technologijos

Informacijos technologijų bendrovė “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir nepriklausoma tarptautinė IT infrastruktūros konsultavimo bendrovė “GlassHouse Technologies” už 1,06 mln. litų ištirs Vidaus reikalų ministerijos informacines sistemas. Jos ministerijai parengs ir greitojo reagavimo planą. Praėjusią savaitę su konkursą laikėjusiomis įmonėmis pasirašyta sutartis. “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir “GlassHouse Technologies” analizuos ministerijos ir pavaldžių institucijų registrus, duomenų saugyklas, IT darbuotojų užimtumą ir per dešimt mėnesių pateiks rekomendacijas. Įmonės parengs ir planą, kaip atstatyti sutrikusias sistemas, pavyzdžiui, stichinių nelaimių atvejais, konsultuos, kokias IT sistemas kurti. Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius balandžio mėnesį atsistatydino iš pareigų. Jis pareiškė taip nusprendęs dėl “šmeižimo kampanijos” žiniasklaidoje. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė manąs, kad viceministras žengė teisingą žingsnį, o vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nuo platesnių komentarų susilaikė. Premjero A.Kubiliaus sudaryta darbo grupė, kuri analizavo ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimą, siūlė įvertinti vidaus reikalų viceministro S.Liutkevičiaus, prižiūrinčio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklą, atsakomybę.

|

Korupcijos šmėkla valdo milijardus III

Maždaug po metų bus galima pasiimti savotišką korupcijos žemėlapį ir paklaidžioti po Klaipėdos miesto savivaldybės koridorius, ieškant potencialių kyšininkų. Tokia idėja jau bręsta uostamiesčio vadovų galvose, tačiau, remiantis sostinės pavyzdžiu, brangiai nusipirkus korupcijos kompasą, problemos sprendžiamos tik iš dalies. Atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai neoficialiai atsilyginama vidutinio lygio valdininkams, o kyšio iniciatoriai – patys žmonės, kurie taip elgiasi savo iniciatyva arba atsižvelgdami į kitų nuomonę. Iš visų Lietuvos miestų kol kas tik sostinės Savivaldybė turi vadinamąjį korupcijos žemėlapį – atliktą miesto gyventojų ir savivaldybės darbuotojų korupcijos apraiškų vertinimą ir patirties tyrimą. Tokių priemonių imtasi po to, kai paaiškėjo, kad net 64 proc. vilniečių savo Savivaldybę laiko labiausia korumpuota institucija. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Į pirmąjį trejetuką pakliuvo miesto plėtra, viešieji pirkimai bei įdarbinimas Savivaldybės administracijoje. Sudaryti korupcijos žemėlapį užsimojo ir Klaipėdos miesto valdžia.

|

Katino ir pelės žaidimai po savivaldybės kilimu (tęsinys)

Praėjusiame „Verslo labirinto” numeryje skaitytojus supažindinome su mažos Justiniškių turgavietės didelėmis problemomis. Teko pripažinti nemalonų dalyką – kovoti su savivaldybės vėjo malūnais nėra taip paprasta. Į donkichotiškas kovas stojusi Justiniškių turgavietę Vilniaus mieste administruojanti įmonė UAB „Pagrata” pasiryžusi grumtis iki galo prieš neteisėtus Savivaldybės trukdymus užbaigti turgaus statybą ir modernizavimą. Įsisenėję ginčai tarp UAB „Pagrata” ir Vilniaus miesto savivaldybės sustabdė turgavietės plėtrą. Nuostolių patyrė ne tik turgų administruojanti įmonė, ne tik prekiautojai ir pirkėjai – nukentėjo Valstybės ir miesto biudžetas. Turgavietės darbuotojai laukia ir tikisi, kad nesutarimai su miesto valdžia kada nors pasibaigs, ir išsispręs ramybės neduodančios problemos dėl turgaus žemės sklypo. Turgavietę administruojanti įmonė kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlikti turgaus sklypo ribų korektūrą, nes dėl klaidų Justiniškių seniūnijos pateiktame turgaus projekte, pastatyti statiniai kerta sklypo ribas. Neilgai laukus suveikė veiksmo-atoveiksmio dėsnis. Atsakydama į UAB „Pagrata” ieškinį Savivaldybė teismui pateikė priešieškinį, kuriame Savivaldybės administracija bandė nuginčyti turgaus nekilnojamų pastatų statybos ir registravimo teisėtumą bei UAB „Pagrata” teisę pratęsti Valstybinės žemės nuomos terminą.

Korupcija ir lėšų švaistymas Vilniaus miesto savivaldybeje 2009
|

Korupcija ir lėšų švaistymas Vilniaus miesto savivaldybeje 2009

Jau seniai Vilniaus Šeškinės mikrorajone statomas futbolo stadionas įvardytas amžinąja statyba. Dėl beveik prieš dvidešimt metų Šeškinėje prieigose pradėto ir nebaigto statyti stadiono 2007 metais tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Veikmė” buvo pasirašyta sutartis dėl Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos darbų. Tikėtasi, kad iki 2009 metų stadiono statyba bus baigta tiek, kad jame jau galėtų vykti šventiniai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai. Nacionalinio stadiono atidarymas planuotas 2009 metų vasarą. Dabar apytiksliai skaičiuojama, kad nacionalinis stadionas bus baigtas iki 2010 m. spalio. Planai suspėti jį pastatyti iki kitais metais numatytos Dainų šventės ir renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui minėti nebeįgyvendinami. Įdiegiant 102 mln. litų kainavusią centralizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, sostinėje buvo įrengti nauji ar modernizuota 2700 šviesoforų, o visi veikiantys šviesoforų valdikliai turėjo būti sujungti į bendrąją centralizuoto eismo valdymo sistemą. Tikėtasi, kad ji net 13 proc. sumažins avaringumą, gatvėse sumažės spūsčių, be to, sistema fiksuos eismo pažeidėjus ir net padės sulaikyti automobilių vagis. Piko metu Vilnius tampa vienu dideliu „kamščiu”, sako kasdien sostinės gyventojus vairuoti mokantys instruktoriai. Jie keiksnoja ne tik vairuotojų kultūrą, bet ir mieste diegiamą naują automatizuotą šviesoforinio reguliavimo sistemą, juostų skaičiaus keitimą bei kitas su transportu susijusias pertvarkas.

Reikalauju, kad atsistatydintų Valstybės saugumo departamento vadovas A. Pocius ir būtų paleistas žurnalistas A. Drižius
|

Reikalauju, kad atsistatydintų Valstybės saugumo departamento vadovas A. Pocius ir būtų paleistas žurnalistas A. Drižius

Reikalauju atsistatydinti VSD generalinį direktorių KGB rezervistą A. Pocių ir paleisti suimtą žurnalistą Aurimą Drižių. Vakar VSD pareigūnai sulaikė “Laisvo laikraščio” redaktorių Aurimą Drižių bei konfiskavo visą paskutinio leidinio tiražą dėl jame neva paskleistos slaptos valstybinės informacijos. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, valstybės paslaptį privalo saugoti ir prisiimti atsakomybę tas, kam ji patikėta, o ne ją gavęs žurnalistas. Šiuo atveju – VSD. Prezidento R. Pakso apkaltos metu visos VSD slaptos pažymos ir pokalbiai buvo viešinami, tačiau saugumas nesiėmė jokių sankcijų. Todėl šį VSD išpuolį vertinu kaip politinio susidorojimo su paskutine likusia nepriklausoma žiniasklaida veiksmą, kuriuo siekiama įbauginti ir kitų leidinių redaktorius bei žurnalistus. Taip yra šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija, kurioje užtikrinama teisė laisvai reikšti savo nuomonę bei draudžiama cenzūra. Skandalų krečiama VSD eilinį kartą įrodė, jog jie dažniausiai sugeba vykdyti tik svetimų valstybių politinius užsakymus, persekioti žurnalistus bei politikus. Svetimų žvalgybų buvę bei esami agentai bei su jais susiję asmenys nepriklausomos Lietuvos saugume tvarkosi kaip savo valstybėje: vykdo savarankišką kadrų politiką, neįtikusius pareigūnus šalina iš darbo ar siunčia į abejotinos svarbos “komandiruotes”, dangsto juos globojančius politikus bei jų rėmėjus – svetimų valstybių agentus, nuslepia nuo visuomenės svarbią informaciją, susijusią su šalies saugumu.

|

Savivaldybės pareigūno namuose – nelegalus darbas

Daugiau nei dvejus metus Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus namuose nelegaliai dirbusi Jelena Iliuk savo teises dabar bando apginti oficialiai. Valdo ir Giedros Klimantavičių namuose Iliuk, jos teigimu, atdirbinėja 8 tūkst. litų skolą. Tokios sumos aukšto Vilniaus pareigūno šeima pareikalavo už neva Iliuk pavogtus papuošalus. Manydama, kad skolą jau atidirbo, moteris prieš kurį laiką paprašė Klimantavičių pasirašyti tai patvirtinantį raštą. Tačiau Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus šeima to daryti neskuba. Teisininkas Saulius Vaišnoras, į kurį, ieškodama pagalbos, kreipėsi Iliuk, įsitikinęs, kad moterimi buvo pasinaudota.

|

Švietimas prieš korupciją

Korupcija – kompleksinis pagal pobūdį ir priežastis socialinis reiškinys, apimantis beveik visas šalies gyvenimo sritis. Antikorupcinės iniciatyvos atitinka visuomenės ir kiekvieno asmens lūkesčius, todėl visokeriopai skatintina visuomenės parama kovos su korupcija priemonėms įgyvendinti, glaudus valstybės institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, kitais asmenimis. Demokratijos plėtra, pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės stiprinimas, valdžių padalijimo principo įgyvendinimas – vieni svarbiausių korupcijos apraiškas šalinančių veiksnių. Pastaraisiais metais demokratinėse šalyse daugėja politinių ir visuomeninių iniciatyvų, nukreiptų prieš korupciją. Viena priežasčių – pilietinės sąmonės stiprėjimas ir suvokimas, kad savanaudiškumas gali pažeisti visuomenės interesus bei visuomenines vertybes. Atsižvelgiant į tai, jog sėkminga kova su korupcija įmanoma tik derinant prevencines, baudžiamąsias ir šviečiamąsias priemones, Nacionalinės kovos su korupcija programoje didelis dėmesys skiriamas korupcijos prevencijai ir visuomenės švietimui. Vienu svarbiausių uždavinių programa skelbė: „4.1.4. visokeriopai skatinti nepakantumą korupcijos apraiškoms, šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir žiniasklaida, sukurti ir įdiegti mokomąsias programas švietimo ir mokslo sistemoje“.

|

“Constructus” inicijuoja diskusiją apie korupciją šalies statybų versle

Viena didžiausių Lietuvos statybos bendrovių “Constructus” (buvusi “Skanska statyba”) kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) organizavo pirmąją diskusiją tema “Korupcija Lietuvos statybų versle”. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ugnius Trumpa, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai, bendrovės “Constructus” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas dr. Virgaudas Juocevičius, bendrovės rinkodaros ir komunikacijos grupės vadovas Audrius Valatkevičius bei Lietuvos žiniasklaidos atstovai. Bendrovės “Constructus” biure Vilniuje buvo išklausyti pranešimai apie korupciją Lietuvos statybų versle, pateikti rinkos tyrimų rezultatai, vyko diskusijos. Panašaus pobūdžio renginius žadama inicijuoti ir kitais metais, į diskusijas įtraukiant kuo daugiau statybų verslo dalyvių, įvairių valstybės institucijų pareigūnų, visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos atstovų. “Constructus” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas dr. Virgaudas Juocevičius teigia, kad tokio pobūdžio renginiai vyks ir ateityje, nes juose svarstomi dalykai svarbūs įgyvendinant jo vadovaujamos bendrovės strategiją.

|

Paulauskas kovą su korupcija siūlo pradėti nuo seniūnijų

Kovą su korupcija reikia pradėti nuo žemiausio valdžios lygio – savivaldos seniūnijų – ir nepaisyti jokių autoritetų ir pareigų, teigia Seimo pirmininkas. A.Paulauskas komentavo išvakarėse tarptautinės nevyriausybinės organizacijos “Transparency International” paskelbtą korupcijos suvokimo reitingą, kuriame Lietuva priskirta prie korumpuotų pasaulio valstybių. Pasak A.Paulausko, tyrimo rezultatai ir apie juos pasauliui paskleista žinia kenkia Lietuvos įvaizdžiui, tačiau dėl to neverta stebėtis – reitingo sudarytojų nuomonei galėjo turėti įtakos “pastarųjų metų skandalai, korupcijos faktų atskleidimas”. “Bet, kita vertus, aš labai vengčiau išvadų, jog reikia slėpti korupcijos faktus, jų neviešinti, netirti. Manau, kad viešumas, principingumas, tų faktų atskleidimas, kaltųjų nubaudimas, vertinimas tų faktų visuomenėje plačiai, nesvarbu, kaip po to atsilieps indeksams įvairiems, duos didesnį rezultatą, negu dėl kažkokių rodiklių viską palikti kaip yra ir nekelti viešumon valstybei labai blogų faktų”, – sakė A.Paulauskas. Jo teigimu, Lietuvoje pakanka antikorupcinių įstatymų, tačiau stringa jų įgyvendinimas, be to, valdininkai nesugeba įsisąmoninti, kad “valdžia turi tarnauti žmogui”.