Kanapės

Kanapės (marihuana/hašišas) įvardijamos kaip vienas iš labiausiai palaipsniui psichiką žalojančių narkotinių medžiagų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visai visuomenei. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ekspertai teigia, kad dirbtinu būdu išvedamos specialios svaiginimuisi skirtos kanapių veislės, kuriose aktyviosios medžiagos THC (tetra-hidrokanabinolio) gali būti net iki 20 proc. Vidutiniškai svaiginimuisi skirtuose kanapių produktuose yra 2-8 proc. šios medžiagos. Pramonės tikslams skirtose kanapėse šios medžiagos kiekis neviršija 0,2 proc. „Kanapių stiprumas, paplitimas ir auginimas nuolat keičiasi, – teigia Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė, – THC kiekis didinamas ir taip stiprinamas kanapių poveikis, o kartu – ir jų keliamas pavojus. Akivaizdu, kad marihuaną ar hašišą vadinant „lengvaisiais narkotikais” žmonės yra klaidinami – net bandymą svaigintis kanapėmis lydi psichiniai sutrikimai.” Mokslininkai, tyrinėdami THC poveikį žmogaus organizmui, nustatė, kad ši medžiaga labiausiai veikia psichiką. Rūkant kanapes THC koncentracija kraujyje pasiekia maksimumą per kelias minutes. Jeigu ši aktyvioji medžiaga patenka į organizmą valgant, THC kiekis kraujyje piką pasiekia po pusvalandžio arba valandos. THC lygis kraujyje sumažėja gana greitai jam suskilus į tarpinius produktus ir ištirpus riebaliniame audinyje.

Mūsų visuomenėje plintant narkomanijos rykštei, vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių kovoti su narkomaniją, įteisinant taip vadinamuosius „lengvuosius” arba „rekreacinius” narkotikus. Šios idėjos kyla iš tam tikrų mitų apie „lengvųjų” narkotikų (hašišo, marihuanos, kanapės etc.) nekenksmingumą. Tai vyksta įvairiais būdais. Štai neseniai Vyriausybė pritarė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo papildymo projektui, kuris leistų Lietuvoje legalizuoti pluoštinių kanapių auginimą. Šiam projektui dar turės pritarti iš atostogų grįžęs Seimas. Nors teigiama, kad toks įstatymo projektas parengtas siekiant Lietuvos įstatymus suderinti su ES teisės aktais, kurie leidžia auginti tam tikrų veislių kanapes pramoniniams tikslams, bet akivaizdu, jog žingsnis negali būti sutiktas vienareikšmiškai. Ne veltui Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė bando ironizuoti, kad „Seime yra keli tokie asmenys – užtenka paminėti žodį „kanapės” ir jie daugiau nieko nenori girdėti”, – tačiau tai tik rodo, jog šiuo klausimu esama dviprasmybės. Suprantama, jog kalbama apie pramonines kanapes, tačiau niekas nėra apsaugotas, kad tokių kanapių laukai netaptų puikia priedanga auginti narkotizuojančias kanapes. Kaip ir lieka neaiškumas, ar pats pramoninių kanapių auginimo faktas nesudarys prielaidų kontroliuojančios įstaigoms, teisėsaugai žvelgti atlaidžiau arba pro pirštus į kanapių augintojus. Juk pramoninės kanapės yra „beveik neturinčios narkotizuojančių medžiagų”.

Šiuo klausimu diskutuojama jau keliasdešimt metų. Reikia kovoti su kanapių auginimu ir pardavinėjimu ar tai legalizuoti? Atsakymas į šį klausimą turėtų priklausyti nuo atsakymo į kitą klausimą: kanapės kenksmingos žmogaus sveikatai ar nekenksmingos? Kanapės pasaulyje ir Europoje yra plačiausiai vartojamas augalinės kilmės narkotikas. Europoje jis pradėjo plisti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir per keliolika metų jo vartojimas tapo masiniu reiškiniu. Nors sunku pretenduoti į tikslumą, vis dėlt ES narkotikų ir narkomanijos stebėsenos agentūros skaičiavimais, Europoje bent 65 milijonai žmonių nuo 15 iki 64 metų amžiaus yra vartoję kanapes. Kitaip tariant, su jomis tiesiogiai yra susipažinęs penktadalis visų Europos Sąjungos suaugusių žmonių. Žinoma, nuolatos kanapes vartojančių žmonių skaičius yra daug mažesnis, tačiau manoma, kad bent kartą per mėnesį jas vartojančių žmonių skaičius viršija 10 milijonų, o trys milijonai suaugusių europiečių kanapes vartoja kasdien ar beveik kasdien. Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje kanapių vartojimas ypač smarkiai paplito tarp mokyklą lankančių jaunuolių. Kai kuriose šalyse kanapes kartą ir daugiau vartojusių mokinių iki 18 metų amžiaus skaičius viršija 50 procentų. Vartojimą skatina tai, kad narkotikas tapo pigus. Jo kaina už gramą svyruoja nuo 2,3 euro Portugalijoje iki 12 eurų Norvegijoje.

Pastaraisiais metais didelį susirūpinimą kelia padidėjęs kanapių vartojimas ir jo sukeliamos pasekmės. Didėja rūkančių kanapes asmenų skaičius, ypač tarp jaunų žmonių. Kanapių preparatuose nustatomas padidėjęs veikliosios medžiagos – tetra-hydro-kanabinolio (THC) kiekis. Atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, patvirtinančių tiesioginį kanapių vartojimo žalingą psichologinį, socialinį poveikį asmenybei. Kanapės įvardijamos kaip vienas iš labiausiai psichiką žalojančių (psichopatogeniškiausių) narkotinių preparatų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visuomenei. Kanapės yra bendras visų preparatų gaunamų iš kanapės augalo Cannabis sativa pavadinimas. Marihuana gaminama iš džiovintų kanapės augalo dalių, hašišą sudaro kanapių dervos, kurias išskiria ties žiedynais esančios kanapių pluošto liaukos. Be marihuanos ir hašišo, kurie yra rūkomi, iš kanapų dar išgaunamas hašišo aliejus, kuris gali būti vartojamas ne tik rūkomiesiems preparatams sustiprinti – sumaišomas su maistu ir gėrimais. Europoje labiausiai paplitęs yra kanapių rūkymas. Kanapėse randama daugiau nei 400 sudėtinių medžiagų. Viena iš stipriausių psichiką veikiančių medžiagų ir turinti stipriausią žalingą poveikį yra tetra-hydrokanabinolis (toliau – THC). Prieš du dešimtmečius THC koncentracija marihuanoje sudarė nuo 0,1 iki 4 proc., tuo tarpu hašiše 3-8 proc., hašišo aliejuje THC siekė 20- 50 proc.

Kanapių ekstraktas (“hašišo aliejus”, “skystos kanapės”) yra didžiausios koncentracijos natūraliu būdu išgaunamas kanapių preparatas. Jis gaunamas pamerkus augalą į tirpiklius, kurie atskiria kanabinoidus. Skystis filtruojamas, o tirpikliai išgarinami. Gaunamas sirupinis juodos ar tamsiai žalios spalvos nemalonaus kvapo skystis. Ekstraktas vartojamas maišant su tabaku ir rūkant. Kanapių ekstrakto THK koncentracija yra nuo 10 iki 60 proc. Mažos koncentracijos ekstraktas (1-2 proc. THK) gaunamas iš augalo atliekų – stambių kotų.

Augalo liaukiniai plaukeliai gamina dervą, iš kurios išgaunamas hašišas. Išdžiovinus dervą, masė plėšoma į gabalėlius. Šis preparatas vadinamas kanapių derva, “ganja”, “gašiš”, “kif” ir t. t. Prie šio pavadinimo pridedamas eksporto šalies pavadinimas: Afganistano, Libano ir kt. Hašišas yra įvairiaus atspalvio – juodas, tamsiai rudas, šviesiai rudas, raudonai rudas ir pilkai rudas ar pilkai žalias ir žalias. Derva būna granuliuota, lygi, kieta ir minkšta, tąsi ir tampri. Šio gaminio kokybė, t.y. THK koncentracija, priklauso nuo gamybos būdo ir laikymo sąlygų. Hašišas dažnai suminkomas į lazdeles, plokščius gabalėlius ar kubelius. Forma priklauso nuo šalies, kurioje hašišas buvo gaminamas. Gabalėliai kartais pažymimi etiketėmis ar gamintojo antspaudais. Žymė paprastai klijuojama ant pakuotės viršaus. Yra kelios “etikečių” rūšys.

Marihuana (“žolė”, “pot”) – paprasčiausias kanapių gaminys, gaminamas iš išdžiūvusio augalo lapų ir stiebų. Marihuanos gamybai tinka visos augalo dalys, esančios virš dirvos. Žiedynai ir gležnos šakelės geresnės kokybės nei stambios šakos ir stiebai. Nupjautas augalas džiovinamas, vėliau smulkinamas arba malamas. Paruoštą vartoti marihuaną sudaro lapai, šakelės, kotai ir sėklos. Paprastai sėklos pašalinamos, kad rūkant nespragsėtų.

Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas gaminami iš Cannabis sativa augalo (kanapės). Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis išauga iki 5-6 metrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai sudaryti iš 5-9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos, Libano, Meksikos, Maroko, Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip pat auga Europos šiaurinėje klimatinėje zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose, ir lauke. Uždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat apšviestos stipria elektros šviesa.

Iš istorijos Visais amžiais daugelyje pasaulio šalių religinių ritualų metu buvo vartojamos kanapės. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo susidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai. Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi.

Kanapių vartojimas – tai nuokrypis nuo tradicinių socialinių normų. Kadangi kanapių vartojimas oficialiai nepriimtinas, piktnaudžiaujantys kanapių preparatais asmenys atsiduria už visuomenės ribų. Todėl kanapių vartojimas susijęs su įvairiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Kartais kanapių intoksikacija gali sukelti rimtą pavojų žmogaus, pavyzdžiui, dirbančio sunkiosios pramonės darbininku, transporto vairuotoju ar statybininku, sveikatai. Net kai intoksikacijos poveikis baigėsi, o piktnaudžiaujantis kanapėmis žmogus tapo “švarus”, išlieka pavojus susižeisti, sukelti konfliktą, gaminti mažiau produkcijos ir t. t.