Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika (1993-1995 m.)
Pagal Lietuvos aplinkos monitoringo programą 1993-1995 metais buvo atliekami žuvų bendrijų ir populiacijų tyrimai Baltijos jūroje, Kuršių mariose, specialiai parinktuose ežeruose ir upėse. Populiacinių parametrų kontrolei parinktos rūšys, įeinančios į vandenų žuvų bendrijų branduolius: Baltijos jūroje – strimėlė ir upinė plekšnė, Kuršių mariose, ežeruose ir upėse – kuoja ir ešerys, o upeliuose – margasis upėtakis ir paprastasis kūjagalvis (Virbickas, 1989; Kesminas, 1991; Repečka, 1984). Kuojų, ešerių ir plekšnių populiacijos yra tiriamos su Baltija besiribojančių šalių aplinkos monitoringo sistemoje. Šiame darbe yra apibendrinti trejų metų tyrimo rezultatai, aprašytos pagrindinės žuvų populiacinių parametrų kitimo tendencijos. Taip pat pateikiami neseniai pradėtų tyrimų rezultatai apie sunkiųjų metalų ir radionuklidų susikaupimą įvairių tiriamųjų žuvų rūšių audiniuose. DLK – didžiausia leistina koncentracija
METODIKA
Mokslinė medžiaga žuvų populiacinių parametrų kontrolei ir dinamikos analizei nustatytuose vandens telkiniuose buvo surinkta pagal vieningą (parengtą 1993 m.) tyrimų metodiką. Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir ežeruose buvo žvejojama skirtingo akytumo statomais tinklais (švediško pavyzdžio, ilgis – 35 m., akytumas – 12, 17, 22, 25, 33, 50 mm), upėse – elektrožūklės agregatu.
Baltijos jūroje kontrolinė žvejyba vyko rugpjūčio mėn. pradžioje apie 2 km į pietus nuo Šventosios. Kuršių mariose kontrolinė žvejyba vykdyta liepos mėn. antroje pusėje centrinėje marių dalyje, 2 km į pietus nuo Ventės rago, netoli Atmatos žiočių. Ežeruose (Dusia, Tauragnas, Plateliai, Lukstas, Žuvintas) žvejyba buvo vykdoma rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Tyrimai taip pat buvo atliekami Žeimenos, Būkos ir Skroblaus upėse. Stotyse buvo įvertinti šie ekologiniai parametrai: gylis (m), oro ir vandens temperatūra (Celsijaus laipsniais), skaidrumas (m, pagal Seki diską), deguonies kiekis (O2 mg/l), gruntas (išskirti 5 grunto tipai), augalija (5 užaugimo tipai), srovės greitis (m/s), upėms nurodomas apžvejotas plotas (ha).
Bendra sugautų žuvų ichtiologinė analizė buvo atliekama pagal visuotinai taikomus metodus (Pravdin, 1966). Nustatytas žuvų ilgis (L, l), svoris (Q, q), amžius (T), lytis. Speciali analizė – gausumas (N), amžiaus klasės (AK), augimas (G), mirtingumas (A), populiacijų amžiaus (K) bei matmeninė (K1) struktūros – viskas atlikta pagal Thoresson (1993) metodiką. Kiekvienos amžiaus klasės augimas ir mirtingumas įvertintas pagal Ricker (1975), kur Gi,i-1 = lnQi – lnQi-1 (Qi – vidutinis esančių i-toje amžiaus klasėje individų svoris), Ai,i-1 = -(lnNi – lnNi-1) (Ni – žuvų skaičius i-toje amžiaus klasėje).
J. Virbickas, V. Kesminas, R. Repečka, G. Balkuvienė, T. Virbickas, S. Stakėnas. Ekologijos institutas
