Vidutinio dydžio upės pavasarį sulaukia didelio žvejų dėmesio. Kai kuriuose upių ruožuose susitelkia dideli žiobrius gaudančiųjų būriai. Tačiau tokiose upėse yra ir karšių, kurie gali būti puiki alternatyva pavasarį.

Ieškome duobių

Anksti pavasarį, kai upės išneša ledus ir vanduo šiek tiek nuskaidrėja, vidutinio dydžio upėse karšių paprastai galima rasti 1,5–2 m gylio duobėse, kurių dugnas yra dumblėtas. Tokių duobių yra visose upėse: paėję pakrante porą kilometrų įsitikinsite, kad bet kuri vidutinio dydžio upė, kurios dugnas — kietas žvirgždas, turi ruožų, kuriuose gylis didesnis, srovė lėtesnė, o dugnas dumblėtas. Kokie tie ruožai bus, priklauso nuo upės. Vienose upėse dumblinesnio dugno ruožai su lėtesne srove būna gan ilgi, kitose — vos keliolikos metrų ilgio. Jei duobėje susidaro grįžtančios srovės, geriau nė negali būti, nes karšių tokiose vietose tikrai yra. Vidutinio dydžio upės karšiai mėgsta būti ten, kur į vagą nuvirtę medžiai. Ypač gerai, jei medis didelis, o storas jo kamienas — vandenyje. Tokie kliuviniai upės srovei turi nemažos įtakos.

Pavadėlis

Pavasarį gaudydami karšius žvejai daro esminę klaidą — visai nekreipia dėmesio į pavadėlio storį. Atseit vanduo drumstas, žuvys vis tiek nieko nemato, be to, pavasaris — ne vasara: žuvys aktyvios ir nekreipia dėmesio į pavadėlį. Tai netiesa. Plonas pavadėlis imamas ne dėl to, kad žuvys jo nematytų, o todėl, kad jis yra gerokai minkštesnis, ir žuvis, paėmusi masalą ir pajutusi apgaulę, taip greitai jo neišspjaus.

Žvejodami su storesniu pavadėliu kibimų sulauksime tiek pat kiek ir žvejodami su plonesniu, bet kai pavadėlis yra plonesnis, kibimų bus realizuota kur kas daugiau. Kai pavadėlis storesnis, dažniau teks pripažinti, kad masalą ėmė, bet išspjovė. Nesakau, kad pavadėlis turi būti toks plonas, kokį naudojame vasarą. Viskas turi būti daroma su galva, bet optimaliai ploniausias pavadėlis visada yra geriau.

Sistemėlės koregavimas

Pavasarį karšius plūdine meškere galima gaudyti taip pat kaip ir kuojas ar šapalus — aktyviai vaikščiojant upės pakrantėmis. Kokią meškerę rinktis — 5–6 m ilgio bolonišką ar 4 m ilgio tolimo užmetimo, priklauso nuo upės.

Perspektyvioje vietoje galima pagauti ne karšių, o plakių. Tai normalu: karšiai ir plakiai vidutinėje upėje dažnai renkasi tas pačia vietas.

Tačiau jei kimba tik plakiai, reikia paderinti svarelių sistemėlę. Gali būti, kad masalas plaukia per greitai ir savo plaukimo pobūdžiu labiau tinkamas plakiams ar kuojoms, bet ne karšiams. Tokiais atvejais reikia nustatyti gerokai didesnį meškerės gylį ir padidinti svarelių masę, kuri gali būti net 2 kartus sunkesnė nei reikia plūdei subalansuoti. Pakeitus sistemėlę, masalą reikia laikyti vienoje vietoje. Žodžiu, tai jau nebe plūdinė, o dugninė meškerė. Būna, kad taip žvejojant karšiai masalą griebia kur kas dažniau nei žvejojant tradicine meškere.

Pavasarį karšius būtina jaukinti. Karšis — tokia žuvis, kuriai jauko reikia visus metus.

Views All Time
Views All Time
1301
Views Today
Views Today
1
0 0