Iškyla klausimas, kodėl Lietuvos žvejai, prie vandens telkinių gyvenantys ūkininkai nesiima auginti ungurių. Šios žuvys nėra reiklios. Jos puikiai auga tvenkiniuose, uždaruose ežerėliuose. Ungurius galima auginti kartu su karpiais, lynais, sidabriniais karosais ir kitomis žuvimis.

Manau, kad ungurininkystės plėtrą turėtų remti ir Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų valdininkai, kurie dosniai dalija Europos Sąjungos fondų lėšas.

Lietuvoje yra sukaupta stiklinių ungurių įžuvinimo patirties. Šioje srityje pasidarbavo Vilniaus universiteto docentas Augustinas Mačionis. Dar prieškarį unguriukų įžuvinimą jis išbandė Vilniaus krašte. 1928-1939 metais jį valdžiusi Lenkija iš Anglijos importavo per tris milijonus unguriukų.

To įžuvinimo rezultatai dar buvo jaučiami ir pokariu. Užfiksuota, kad Vilnijos krašte ungurių sugauta dar 1957 metais.

Nauja Lietuvos ežerų įžuvinimo unguriais banga kilo praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį. 1956 metais buvo atvežta 344 tūkstančiai unguriukų. Įžuvinimas vyko ir vėliau.

Iki 1978 metų į Lietuvos ežerus ir Kuršių marias buvo išleista per 28 milijonus unguriukų.

Sėkmingai vykdytas Kuršių marių įžuvinimas unguriais davė rezultatų. 1960-1969 metais Lietuvos žvejų ungurių sugavimo vidurkis siekė 1725 centnerius, kai Kaliningrado srityje – 1524 centnerius.

Vėlesniais metais ungurių Kuršių mariose sumažėjo, o vėliau įžuvinimas visai nutrauktas. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti. 1992-2001 metais Kuršių mariose ungurių sugavimo vidurkis siekė tik 76,4 centnerio.

Dabartiniais laikais ungurių įžuvinimas vėl pamažu atnaujinamas. 2002 metais žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ į Kuršių marias ties Pakalnės upės žiotimis išleido 12500 paaugintų unguriukų. Jie už 25 tūkst. litų buvo nupirkti iš Pabradėje esančios bendrovės „Auksinis ungurys“.

Paskutinį kartą Kuršių marių įžuvinimas unguriais vyko 2003 metais. Už 400 tūkst. litų buvo nupirkta ir paleista 860 tūkst. stiklinių ir 140 tūkstančių paaugintų unguriukų. Po to įžuvinimas nutrūko, nes valstybės institucijos tam nebeskyrė pinigų. Mano turimomis žiniomis, Kuršių marių įžuvinimas unguriukais pavyko. 2005 ir 2006 metais Lietuvos žvejų prekinių ungurių sugavimo vidurkis išaugo iki 117 centnerių. Nerūkytų ungurių vertė pagal tuometines kainas buvo 468 tūkstančiai litų. O Kaliningrado srities, kur nevyko įžuvinimas, žvejai sugavo vos dešimt centnerių ungurių. Visa tai įvertinus, manau, kad Lietuvoje jau atėjo laikas iš esmės plėtoti ungurininkystę, perorientuojant ją į asmeninius ūkius. Daugelį metų susirašinėjau su Vokietijos ichtiologais. Jie į nedidelius tvenkinius suleido vidutiniškai po 7-16 unguriukų į vieną kvadratinį metrą.

Maitindamiesi tik natūraliu maistu unguriukai per vasarą paaugo beveik iki 18 centimetrų ilgio ir iki 12 gramų svorio, o kai kurie net iki 23 centimetrų ilgio ir 20 gramų svorio.

Unguriai buvo auginami pagal japonų 1952 metais paskelbtus beveik 90 metų slapta kauptus duomenis. Unguriai Japonijoje iki šiol sėkmingai auginami, tvenkinių plotas ten siekia kelis tūkstančius hektarų. Pagal japonų rekomendacijas augindami ungurius nemažai pasiekė ir Vokietijos ichtiologai Elbės intake Štiore.

Ungurių jaunikliams šerti specialiose aikštelėse buvo naudojamos specialia mašina susmulkintos žuvys iš Mozelio upės, importuotos stintos iš Olandijos, gyvulių blužnys ir kraujas iš gyvulių skerdyklų. Į tvenkinį suleistiems 21 tūkstančiui unguriukų buvo sušerta 2764 kilogramai pašarų. Taip maitinant per vasarą unguriukai užaugo net iki 25 centimetrų ilgio ir 30 gramų svorio. Į tvenkinius buvo įleista 350 kilogramų unguriukų masė, kuri per vasarą, net ir įvertinus 13 procentų kritimus, išaugo iki 540 kilogramų.

Mano turimais duomenimis, Europoje ungurių auginimu ir žvejyba užsiima per 25 tūkstančius žmonių. Per metus vidutiniškai užauginama apie septynis tūkstančius tonų ungurių. Pajamos iš ungurių auginimo per metus siekia apie 180 mln. eurų arba per 620 mln. litų.

Kuršiškai rūkytas ungurys

(Pagal mitybos ir kulinarijos eksperto A.Vincento Sako straipsnį)

  • Nuo ungurio švariu smėliu, pjuvenomis arba druska nuvalyti gleives ir nuplauti. Apipjauti apie galvą odą ir gražiai ją nusmaukti, bet neišmesti – išmesti tik vidurius ir išplauti kraują, bet atsargiai, kad nebūtų pažeista plona vidinė plėvelė.
  • Vieną šaukštą druskos išmaišyti su šaukštu sutarkuotos šviežios ajero šaknies, šaukšteliu smulkiai sukapoto čiobrelio ir šaukšteliu smulkiai sukapoto peletrūno. Šiuo mišiniu įtrinti ungurį iš vidaus ir išorės. Į susidariusią nuo išmestų vidurių ertmę įdėti ajero šaknies drožlių ir peletrūno šakelių. Užsmaukti atgal odą, gražiai surišti stipriu špagatu ir pakabinti šaltoje vietoje dviem paroms, kad ungurys sunoktų ir gerai įsigertų prieskonių kvapo.
  • Rūkyti reikia vyšnių, kadagių arba bent alksnio malkomis šaltu dūmu visą parą. Jei rūkoma alksnių malkomis, baigiant rūkyti ungurį, būtina pagardinti čiobrelių dūmeliu, bet tik ne kadagio, kad ungurys nepersismelktų nepageidautinu rūkytų lašinių kvapu.
Views All Time
Views All Time
2360
Views Today
Views Today
1
0 0