Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas. Šie pasakojimai įvairiu laiku išspausdinti laikraščiose „Ūkininko patarėjas“, „Kauno diena“, „Tėviškės žinios “ ir kituose leidinuose.

***

Slankų medžioklė pavasarį – viena įdomiausių. Tai tikras sportas ir poilsis atbundančiame miške. Slankos medžiojamos vakarais, temstant. Atsidūrus gamtoje, užmarštin nuplaukia dienos rūpesčiai, miesto bruzdesys ir triukšmas, Pilna krūtine gali traukti gaivų orą. Miškan atvažiuojame dar šviesiu metu, pasirenkame medžioklei vietą. Traukdamos slankos laikosi tam tikrų maršrutų. Laukti slankų reiktų prie žemesnio miško, jaunuolynų pakraščiuose, prie pievokšnių ar biržių, kur praskrisdami paukščiai nusileidžia žemiau. Tada galima slanką pamatyti iš toliau, lengviau surasti nušautą.

…Pamažu už miško jaunuolyno nugrimzdo saulės oranžinis diskas. Pilkėja dangus. Tuoj tuoj mišką pradės gaubti sutemos. Nuo miesto uždarų erdvių atbukusios akys ilsisi, klaidžiodamos beribėje dangaus pilkumoje. Žvilgsnis slysta karpyta eglyno viršūnių linija. Žemiau akys užkliūna už pagriovyje kuokštais besikalančių dilgėlių ir garšvų, gėrisi sužydusiomis baltosiomis plukėmis. Žvilgsniu užčiuopi išbrinkusių pumpurų žalumą.

Pamažu temsta. Savo giesmes užbaigia dienos giesmininkai paukščiai: nutilo kikiliai, liepsnelės. Tik dar vis treliuoja pavieniai strazdai giesmininkai. Kol dar iš dausų neparskrido lakštingalos, jie patys šauniausi giedoriai. Pievoje prie upeliuko ciksi baltoji kielė. Jos ciksėjimas panašus į slankos ir priverčia krūptelėti užsisvajojusį medžiotoją. Nuolatos kažką bara nenuoramos juodieji strazdai. Įsiklausai į šią atgimstančio miško simfoniją ir užmiršti, kad ant peties kabo šautuvas. Ir staiga: „kvorr, kvorr, kvorr…psip“ – garsiai nuaidi nuo aukštojo eglyno pusės.

Traukia slanka. Prisiglaudi prie žemos eglaitės, o akys skverbiasi į vakaro prieblandos nupilkintą dangų, ieškodamos atskrendančio paukščio. Ritmingai kartodamas savo kurkimą ir pypsėjimą, ilgasnapis paukštis pasirodo virš eglių viršūnių. Ties jaunuolynu jis leidžiasi žemyn, bet pro stovintį medžiotoją pralekia šonu. O iš jaunuolyno pusės jau sklinda kitos traukiančios slankos kurksėjimas.

Slankų traukimas – tai savotiškos šių paukščių tuoktuvės. Traukia tik patinai, dažniausiai skrisdami virš medžių viršūnių ir laikydamiesi savo maršrutų. Patinėlis, ant žemės pastebėjęs patelę, neria žemyn ir nutūpia prie išrinktosios. Slankos porų nesudaro. Patinai patelėms perėti ir auginti jauniklių nepadeda. Todėl pavasarį ir galima sumedžioti vieną kitą slankų patinėlį be žalos šių paukščių populiacijai.

Tuo tarpu miške vis tamsiau. Juodasis strazdas bara šmirinėjančią jaunuolyne lapę ar kiaunę. Pro šį nenuoramą niekas neprasėlins nepastebėtas ir neapibartas. Keletas slankų prakurksėjo šūvio nepasiekiamu atstumu. Atrodo, teks grįžti iš medžioklės tuščiomis. Vienas ilgasnapis, tarsi pasigailėjęs kantraus medžiotojo, patraukia tiesiai į jį. Kurapkos dydžio paukštis skrenda greitai, į šonus kraipydamas ilgasnapę galvą. Miško sutemų tyloje trenkia neįprastai garsus šūvis. Ilgasnapis paukštis krenta tiesiai griovin, visai netoli medžiotojo. surasti jį bus lengva.

Slanka skrenda greitai. Vakaro sutemose reikia šauti iš arti ir smulkiais šratais, šūvio vietą reikia taip pasirinkti, kad nušautas paukštis nukristų atviroje vietoje, nes slanka tokia marga, taip prisitaikiusi prie miško paklotės spalvų, kad vakaro sutemose surasti ją nukritusią miške tiesiog neįmanoma.

Ir štai medžiotojo rankose laimikis – margas margas aksominėmis plunksnomis paukštis ilgu snapu ir didelėmis juodomis akimis. Vargas medžiotojui su tokiu laimikiu. Slanka tesveria 300 gramų, o grožis neišpasakytas. Nors mėsa jos skani, beveik kiekviena šeimininkė už tokį laimikį medžiotoją tik apibars ir apšauks galvažudžiu – geriau nė nerodyti. Tad ir nušauna medžiotojai mažai šių gražuolių ilgasnapių – nebent iškamšai. Beje, pakaunės miškuose ne tiek daug šių paukščių. Yra tekę prieš 15 – 20 metų medžioti slankas Šilutės rajono miškuose. Ten kurksintys paukščiai vakaro sutemose tiesiog siūte siuvo. Dubravos miške per vakarą gali pamatyti nuo 3 iki 10 pratraukiančių slankų, o paleisti garantuotą šūvį pavyks toli gražu ne kas vakarą. Slankų medžioklių laimikiai negausūs. 1993 metų pavasarį KAMMEU miškuose sumedžiotos tik 9 slankos, 1994 m. – 15, o 1995 m. – 33.

Tėviškės žinios, 1996 05 07, Kauno diena, 1998 04 06, Valstiečių laikraštis, 1998 04 28

Views All Time
Views All Time
4758
Views Today
Views Today
1
0 0