Naujos mėgėjiškos žūklės taisyklės

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337

I. Bendrosios nuostatos
 
1. Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.

2. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-639 (Žin., 2005, Nr. 4-71).

3. Organizuojant ir vykdant licencinę žūklę šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-75 (Žin., 2005, Nr. 24-784).

II. sąvokos

4. Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos:

4.1. mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai;

4.2. mėgėjiškos žūklės būdas – žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais;

4.3. žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais – stintų ar nėgių žūklė tinkliniais samčiais, taip pat nėgių žūklė bučiukais, turint nustatyta tvarka išduotą licenciją;

4.4. tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai;

4.5. draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai;

4.6. draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118-4395).
 
III. Mėgėjiškos žūklės režimas
 
6. Žvejys mėgėjas vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti bei 4 kitus mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus Kuršių marias, kur bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu.

7. Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.

8. Per parą leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, žiobrių, šapalų, meknių, ungurių, karpių ar otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų) ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, o Baltijos jūroje ir Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma.

9. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, šių Taisyklių 13.1 ir 13.2 punktuose išvardytas žuvis bei į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33-970), įrašytas žuvis.

10. Mėgėjiškos žūklės varžybų metu gali būti netaikomi šių Taisyklių 6, 7 ir 8 punktuose nurodyti apribojimai, jei pagautos žuvys paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį tai suderinus su:

10.1. to regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys – neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus;

10.2. nuomininku ar žūklės ploto naudotoju – išnuomotuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus. Nuomininkas ar žūklės ploto naudotojas žūklės sąlygas turi suderinti su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu;

10.3. valstybinio parko direkcija (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.

11. Draudžiama ši veikla:

11.1. gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija;

11.2. išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams;

11.3. naudoti masalui gyvūnus, įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 (Žin., 2004, Nr.130-4677);

11.4.vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo, taip pat šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis.

12. Draudžiama žvejoti:

12.1. be leidimo mėgėjiškai žūklei, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę;

12.2 draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;

12.3. naudojant prie mėgėjiškų žūklės įrankių pritvirtintas ilgesnes nei 20 cm gumas;

12.4. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.5. kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais;

12.6. specialiaisiais ženklais pažymėtose verslinės žvejybos vietose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;

12.7. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką), ties tvenkinių vandens nuleistuvais ir arčiau kaip 100 m nuo jų;

12.8. Kruonio HAE aukštutiniame baseine, pažeidžiant Kruonio HAE administracijos nustatytą lankymosi Kruonio HAE teritorijoje tvarką;

12.9. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose);

12.10. lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje;

12.11. ištisus metus 1 priede išvardytuose vandens telkiniuose.

13. Draudžiama gaudyti:

13.1. šių rūšių žuvis:

• lašišas (Salmo salar L.) (išskyrus Baltijos jūrą)
• sykus (Coregonus lavaretus L.) (išskyrus Baltijos jūrą, Kuršių marias ir Vištyčio ežerą)
• skersnukius (Chondrostoma nasus L.)
• vijūnus (Misgurnus fossilis L.)
• jūrines nėges (Petromyzon marinus L.)
• mažąsias nėges (Lampetra planeri Bloch.) ir jų vingilius
• kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus gyvūnus

13.2. be nustatyta tvarka išduotų licencijų vidaus vandens telkiniuose šias žuvis:

šlakius (Salmo trutta trutta L.)	ištisus metus
upines nėges (Lampetra fluviatilis L.)	ištisus metus
žiobrius (Vimba vimba L.)	nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.

13.3. mažesnes nei šių dydžių:

lašišas (Salmo salar L.) (Baltijos jūroje)	60 cm
šamus (Silurus glanis L.)	75 cm
šlakius (Salmo trutta trutta L.)	60 cm
salačius (Aspius aspius L.)	52 cm
vėgėles (Lota lota L.):  Kuršių mariose  kituose telkiniuose	49 cm  40 cm
menkes (Gadus morhua L.)	35 cm
ūsorius (Barbus barbus L.)	47 cm
sterkus (Stizostedion lucioperca L.)	46 cm
lydekas (Esox lucius L.)	45 cm
kiršlius (Thymallus thymallus L.)	29 cm
marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.)	30 cm
žiobrius (Vimba vimba L.)	28 cm
šapalus (Leuciscus cephalus L.)	25 cm
meknes (Leuciscus idus L.)	28 cm
lynus (Tinca tinca L.)	25 cm
plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus L.)	10 cm
siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus L.)	10 cm

 
Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiami atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.

13.4. nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius:
 

lydekas (Esox lucius L.)	nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.
sterkus (Stizostedion lucioperca L.)	nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.
salačius (Aspius aspius L.)	nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.
kiršlius (Thymallus thymallus L)	nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.
marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.)	nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
sykus (Coregonus lavaretus L.)	nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
otus (Scopthalmus maximus L.)	nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.
plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius	nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.

 
14. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose:
 

Nr.	Vandens telkinio pavadinimas	Rajonas	Plotas, ha	Ežero Nr.
1.	Alaušas	Utenos	1071,8	31-24
2.	Antalieptės HE tvenkinys	Zarasų	1572,3
	Išskyrus rekreacines zonas (1 pastaba)
3.	Asveja	Molėtų, Švenčionių	978,2	42-109
	Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto, išskyrus rekreacines zonas (2 pastaba)
4.	Baltieji Lakajai	Molėtų	699,8	43-118
5.	Didžiulis (Daugų)	Alytaus	912,7	56-63
6.	Drūkšiai	Zarasų	3204,9	33-7
	Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje
7.	Galuonai	Molėtų	591,5	43-214
8.	Sartai	Rokiškio, Zarasų	1336,8	20-76
	Išskyrus rekreacines zonas (3 pastaba)
9.	Siesartis	Molėtų	503,6	42-57
10.	Vištytis	Vilkaviškio		53-30
	Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje, išskyrus rekreacines zonas (3 pastaba)

 
11.   Baltijos jūros priekrantė

1 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1313 „Dėl Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3356).

2 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1308 „Dėl Asvejos regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3351).

3 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1996, Nr. 34-842).

15. Visi 12 ir13 punktuose nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną. Tais atvejais, kai pirma ar paskutinė draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną.

16. Nuomininkai ir žūklės plotų naudotojai jų išsinuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose ar ežeruose ir tvenkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas.
      
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
 
17. Žvejai mėgėjai privalo žvejodami su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamos žvejybos teisę, suteiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 265 „Dėl maksimalių mėgėjiškos žūklės leidimų kainų nustatymo ir nemokamos žvejybos teisės suteikimo“ (Žin., 2005, Nr.35-1141), patvirtinantį dokumentą ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

18. Žuvų apsaugos tikslais Aplinkos ministerija gali nustatyti kitokį žūklės režimą bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.

19. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, padarytą neteisėtai žvejojant, sunaikinant, sugaunant žuvis (jų ikrus),  vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal Vyriausybės nustatytus įkainius.

20. Šiurkštus Taisyklių pažeidimas – tai žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams įvertinta daugiau kaip 3 MGL.

21. Jei prie žūklės įrankių nėra savininko, valdytojo ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai.
______________
 
Mėgėjiškos žūklės taisyklių
priedas
 
VANDENS TELKINIAI, KURIUOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA VISAIS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS IR BŪDAIS IŠTISUS METUS

JŪROS BASEINAS

1. Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos).
Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas – Nemunas, dešinysis.

NEMUNO BASEINAS

2. Nemunas (nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos).
Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas – Kuršių marios.

3. Krokų lanka
Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas – Kuršių marios.
 
4. Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje
Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas – Kuršių marios.

5. Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose esančiuose vandens telkiniuose, jei juose neorganizuota licencinė žūklė.

Mėgėjiškos žūklės taisyklių pakeitimai 2009