Perspektyvus verslas – elnininkystė
Bibliojoje rašoma, kad Saliamono rūmų virtuvei vienai dienai būdavo patiekiama 30 saikų miltų, 3 dvidešimtys saikų stambiai maltų manų, 10 riebių jaučių, 20 jaučių iš ganyklų, 100 avių, ir be elnių, bei stirninų ir dėmėtųjų elnių dar aibės riebių laukinių paukščių. Jei pradėtume Biblija ir išminčiumi Saliamonu, tai žvėriena mūsų dienomis turėtų užimti svarbią vietą mūsų maisto racione. Senovės egiptiečiai patys pirmieji pradėjo tiekti elnieną puotoms. Jie kepdavo visus didelius gyvulius didelėse krosnyse. Tiesą kalbant senovės egiptiečiai, ne taip kaip šių dienų demokratiški valdonai, žinojo, kad norint turėti gerus darbo rezultatus, triūsiančiuosius reikia gerai maitinti. Archeologiniai tyrimai rodo, kad senovės egiptiečiai vergus, statančius faraonų piramides, nors ir plakdavo rimbais, bet maitindavo sočiai ir daug. Didžiosios Britanijos Lesterio universiteto archeologė Marijke van der Veen, remdamasi kasinėjimais dviejose senovės egiptiečių akmenų skaldyklose, esančiose 500 km į pietus nuo Kairo, šiukšlynuose rado 50 valgomųjų augalų liekanų ir 20 rūšių gyvūnų kūnų. Vergams duodavo artišokų, alyvuogių, česnakų, kopūstų, melionų, morkų, persikų, svogūnų, vynuogių, įvairiausių riešutų ir pan. Vergus maitindavo įvairia prėska ir rauginta duona, alyvų aliejumi, austrėmis, sraigėmis, moliuskais, įvairiausiomis žuvimis, kiaušiniais, viščiukais, paršiukais. Taigi, šiuolaikinis mokslas teigia, kad vergai iš laukinių kraštų pakliuvę į Senovės Egipto vergovę tapdavo tiesiog gurmanais…