Nenaudėliai
Autorius: Nežinomas

Jėzus sako: „Ateikite pas Mane visi…“

Katė iškrėtė šunybę.

Pirma ji sugavo dvi peles. Tai buvo leistina. Po to ji ėmė žvalgytis į paukščius. Tai jau buvo negerai. Galų gale ji surijo kanarėlę. Kanarėlė išskrido iš narvelio ir nuplasnojo į sodą, visai negalvodama apie pavojų. Nei žmonės, nei katės niekada nebuvo padarę jai nieko blogo. Katei ši medžioklė buvo labai lengva. Prabėgo vos kelios minutės ir ji atsinešė paukštelį į virtuvę. Tačiau ten buvo sutikta su rykšte. Išsigandusi katė paleido savo grobį, bet kanarėlė jau buvo nebegyva. Ar bus leista katei pasilikti? Pirma tėvas pasakė: „Vyti lauk!“ Bet ką gi padarysi, jei katė iš prigimties plėšri? O todėl…

Lapinas Reinikis elgėsi dar įžūliau.

Eigulys niekam niekados nebuvo prasitaręs, jog jaučia silpnybę šiam medžiotojui. Bet taip buvo. Lapinas – žudikas, bet neįtikėtinai gudrus. Jis nusipelno tam tikros pagarbos. Be to, jis jau išnaikino nemažai kenksmingų gyvūnų.

Ir štai, išmušė Reinikio valanda. Jis jau ne kartą bandė gaudyti neatsargias vištas, kurios, galvodamos vien apie sliekus ir vabaliukus, drįsdavo prasibrauti į atokiausias tankynes. Bet šią savaitę lapinas jau dusyk prasmuko į vištidę ir nudaigojo nemažai vištų. Žinoma, to jau perdaug.

Lapinas- iš prigimties grobuonis, tuo niekas neabejoja. Negalima tvirtinti, jog šis lapinas piktesnis už kitus. Iš esmės, negalima tikėtis nieko kito iš jo. Bet jam atėjo galas. Ir nesvarbu, ką apie tai mano Reinikis. Svarbu, ką galvoja žmonės. O jie sako, jog plėšikauti neleistina net ir Reinikiui. Tokios nuomonės negali pakeisti nei vienas lapinas.

Šis paveikslėlis liudija apie įvykį, kuris mums kelia baimę. Mums- taip. Bet toks poelgis visiškai neprieštarauja papuasų įsitikinimams. Vargšas žmogelis susiruošė viso labo pamedžioti. Medžioklės įkarštyje jis pamiršo saugumą.

Staiga jo nugaron zvimbdama įsmigo strėlė. Siaubingas riksmas. Ir tą pačią akimirką į jo kaklą įsirėžė aštrus bambukinis peilis.

Tamsiaodis karys džiūgavo. Jo kantrus laukimas susilaukė atlygio: jis įsigijo galvą. Pagal vyraujantį tikėjimą grobio savininkui priklausė ir gyvybinė tos galvos jėga. Čiabuviui reikia eiti medžioti galvas, nes ir jo protėviai darė tą patį. Vadinasi, jo negalima apkaltinti dėl to.

Aišku, jeigu kiti šitaip įsigyja galvas, tai jis tokius vadina piktadariais ir žmogžudžiais. Bet pats mano negalės kitaip elgtis, nors ir jam yra pagrindo bijotis bausmės. Mat žmones žudyti draudžiama. Galvų medžioklė yra žmogžudystė, o ji pagal įstatymą užtraukia bausmę.

Šiam nieko negalima prikišti. Normalus žmogus, vyras. Padorus tipas. Toks, koks ir tu, kaip ir daugelis kitų. Ir jo žmona- žavi moteris, kaip ir kitos. Šio žmogaus elgesys niekuo neišsiskiria, o tai reiškia, jog jis normalus. Ir išorė jo taip pat nepriekaištinga.

Galbūt kasdien jis ilgiausiai staiposi priešais veidrodį, kaip ir jo žmona. Tačiau tai niekam nekenkia, dėl to su jais niekas neketina pyktis. Žvelgdami į veidrodį ir pastebėję kokį nors savo išorės trūkumą, šie žmonės gali jį pataisyti.

O jeigu būtų veidrodis, kuriame galima būtų pamatyti savo vidų, tai jie greitai nesusitvarkytų. Bet juk šis vyras- paprastas žmogus, toks, kokia ir jo žmona. Argi galima jiems prikišti, kad jie netobuli?

Gaila, bet neturiu jūsų nuotraukos. Galėtumėte ją čia priklijuoti. Jūs, tikriausiai, ne itin skiriatės nuo šio padoraus vyro ar jo žmonos. Galbūt ir jums negalima nieko prikišti, juk ir jūs žvilgtelėjate į veidrodį.

O kai dėl jūsų sielos, tai jūs, ko gero, melagius ir vagis vadinate piktadariais. Panašiai elgėsi papuasas. Žinoma, jūs nesate be priekaištų, kaip nebuvo tobuli ir jūsų protėviai, ir mano. Jums ir man nesvetima niekas, kas yra žmogiška.

Katė – kaip kitos katės.

Lapinas – kaip kiti lapinai.

Papuasas – kaip kiti papuasai.

Žmogus – kaip kiti žmonės.

Tačiau tuo katei dar nesibaigs. Lapinui Reinikiui- taip pat. Ir papuasui dar neištartas nuosprendis.

Neištartas jis ir jums, taip pat ir man!

Katės ir lapės neskiria gėrio nuo blogio. Tačiau tai jų neišgelbsti.

Mes žinome, kas yra gėris ir blogis. Ir siaubinga yra tai, jog mums, šiuos dalykus suvokiantiems, pritrūksta jėgų daryti gera ir atsisakyti blogio. Visą šios padėties baisumą mes matome veidrodyje, kurį duoda mums dievas- Biblijoje.

Tai, ką mums kalba Dievo Žodis- Biblija apie žmogų, apie jus ir apie mane, įtikina mus, jog esame beviltiškoje padėtyje. Joje skaitome:

„Nėra teisaus, nėra nei vieno. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. Visi pasiklydo, visi nuėjo vėjais; nėra, kas darytų gerą, nėra nė vieno! Jų gerklė- atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose. Jų burna pilna keiksmų ir kartumo, jų kojos eiklios kraujo pralieti, jų keliais skuba griovimas ir skurdas. Jie nepažino taikos kelio. Ir nestovi prieš jų akis Dievo baimė“ (Romiečiams 3:10-18).

„Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23).

Iš tikrųjų, tai liūdnas vaizdas! Tačiau tai tikra tiesa- tiesa apie jus ir apie mane. Ir jums tai žinoma, nes sąžinę kartais primena jums apie tai. Dabar matome, kokius mus regi Dievas, žinantis ne tik kaip mes elgiamės, bet ir mūsų slapčiausias mintis. Vienas žymiausių Kristaus sekėjų apaštalas Paulius prisipažino:

„Žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris“ (Romiečiams 7:18).
Niekas negali pakeisti katės.

Niekas negali pakeisti lapino.

Niekas negali pakeisti žmogaus.

Katę reikia išmesti lauk.

Reinikį nušaus.

Žmogus pateks į teismą.

Valstiečio pyktis atlyžo tik tada, kai lapiną nušovė.

Galvų medžiotojui tiktai susilaukus bausmės nebereikia bijotis teismo.

Tiktai įvykdžius nuosprendį, žmogui nebegrės pasmerkimas.

Dievas turi nubausti už nuodėmes ir paskelbti nuosprendį nusidėjėliui.

Bet „nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 8:1).

Dievas įvykdė tai, kas neįmanoma. Jis uždėjo mūsų nuodėmes ant Švento Sūnaus, Kuris mirė už mus ant kryžiaus. Ir tuo nuosprendžiu, kurį dievas įvykdė per Savo Sūnų , Jis pasmerkė nuodėmę kūne. Dievas uždėjo ant Jėzaus visą mūsų neteisumą.Kristus buvo nukryžiuotas už mūsų kaltes.

Kur nusidėjėliui ieškoti išsigelbėjimo?

Prie kryžiaus, pas Jėzų. Ten įvyko teismas.

Kas Jį tiki, nebus teisiamas, nes „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“(Evangelija pagal Joną 3:16).

Jūs esate toks pat, kaip ir kiti žmonės, tai yra nusidėjėlis. Dievas turi jus nuteisti.

Tačiau Dievas atidavė Savo Sūnų už jus.

Dievas laukia jūsų.

Dievas dar nepasmerkė šio pasaulio dėl jūsų, kad jūs turėtumėte galimybę paskubėti prie kryžiaus pas Gelbėtoją.

Nedelskite, ateikite, nes gali būti per vėlu.

Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

Evangelija pagal Joną 3:16

Views All Time
Views All Time
2699
Views Today
Views Today
1
0 0