Ežeras pakankamai gilus visame savo ilgyje, gylis jau nemažas visai šalia kranto. Prie kranto dažni nuvirtę medžiai, povandeniniai kelmai.

Lydekos pasislėpusios stoviniuoja netoli nuo kranto, stengiasi neišsiduoti puldamos eilinę savo auką. Kuojų ar ešeriukų būrius jos nesivaiko, o puola iš savo slaptaviečių pavienes, atsilikusias nelaimėles. Net visai prie pat kranto gylis yra apie 1m ir daugiau, todėl plėšrūnės puolimas plikai žvejo akiai lieka nematomas. Todėl daug kas net nenumano, kad čia netoli kranto ežere gali būti lydekų.

Žvejybą spiningu padaro problematiška ne tik povandeniniai kelmai, kiti kliuviniai, bet ir plaukiantys medžių lapai. pastarieji užkliūva už masalo, valo, taip atbaido plėšrūnes.

Alternatyva spiningui

Pirmą kartą pradėjau aš čia gaudyti lydekas gyva žuvele praeitų metų pačioje lapkričio pradžioje. Žvejybos įranga neįmantri: 3.30m ilgio, 20-40g užmetimo spiningas, didelė plūdė, atitinkamas svarelis, pavadėlis, dvišakis kabliukas – štai ir visa ekipiruotė. Pačioje mano sistemėlės gale tvirtinau didesnį svarelį, kuris gulasi ant dugno. Virš svarelio, 30-40cm atstumu pritvirtinamas pavadėlis su dvišakiu. Gyva žuvelė užkabinta ant dvišakio visada yra 20-30cm aukščiau dugno bei pastoviai plaukiojas, „dirba“. Žuvelę kabinu ant kabliuko po nugariniu peleku, niekada neveriu stovinčiame vandenyje per burną – labai daug tuščių kibimų. Žuveles lydekoms gaudau vietoje.

Tokiuose vandens telkiniuose lydekos retai migruoja dideliais atstumais. Pagrinde lydekos yra sėslios, užima tam tikrą teritoriją netoli povandeninių kliuvinių ir ten jaučiasi šeimininke. Dažnai povandeniniai kliuviniai – nuvirtusių medžių šakos yra tankios, ir, kad išvilioti lydekas, tenka pagudrauti. Jei kažkiek šiltesniame vandenyje lydeką spiningaujant galima gana paprastai suvilioti dirbtiniais masalais, tai artėjant šaltąjam sezonui, daugiau šansų suvylioti plėšrūnes gyvu masalu. Tokia žvejyba nesudėtinga, o aktyvumo atžvilgiu – nė kiek nenusileidžia spiningavimui.

Tikslinė žvejyba

Lydekų nedaug ir jos yra labai akylos. Tokiomis sąlygomis žvejys turi nemažai pakeliauti, kad sulauktų keleto kibimų. Patogių žvejybai vietų ežere nedaug, o apeiti žvejojant visą ežerą galima nesunkiai per dieną.

Žvejyba vyksta taip: pasirenkame kliuvinių (nuvirtusių medžių, kelmų) plotą. Tyliai visai šalia kliuvinių užmetame gyvą žuvelę ir visą dėmesį sutelkiame į plūdę. Lydekos ataka paprastai seka po kurio laiko, ne iš karto, todėl laukiame 5-10min. Jeigu kibimo nėra, permetame į kitą kliuvinio pusę ir vėl laukiame. Vieno kliuvinio apžvejojimas paprastai užtrunka 5-15min. Pakliuvusi masalinė gyva žuvelė pradeda paniškai judėti ratu, stengiasi nusikabinti nuo kabliuko. Šitoks judėjimas patraukia lydekos dėmesį ir, jei nedidelis gylis, galite pamatyti, kaip lydeka išlenda iš povandeninių šakų, pasislepia, nusitaiko ir puola žuvelę!

Paskutinėje žūklėje man pasisekė pamatyti lydekos puolimą. Aš nuleidau žuvelę tarp dviejų įvirtusių į vandenį medžių. Gylis kiek daugiau nei metras, o skaidrus rudeninis vanduo leido puikiai stebėti visą veiksmą. Pradžioje lydeka iškišo snapą iš šakų tarpo. Aš tuoj pastebėjau šią plėšrūnę ir pritūpęs lėtai pasislėpiau. Lydeka lėtai išplaukė iš šakų tankmės ir prisiartino prie mano ešeriuko. Jis pastebėjo plėšrūnę, truputį sujudėjo ir akimirksniu sekė lydekos ataka! Lydeka sugriebė ešeriuką skersai, paskandino šiek tiek mano plūdę ir truputį paplaukė į šoną. Sustojusi ji pradėjo persukti ešeriuką galva į burną. Kai pastebėjau, kad dvišakis jau nasruose, stipriai pakirtau. 2.5kg svorio lydeka trumpai pasipriešinusi atsidūrė ant kranto.

Iš vienos vietos ištraukti daugiau kaip vieną lydeką man šiame ežere nėra pasisekę. Todėl po sugavimo keičiu vietą. Jei buvo tuščias kibimas ir lydeka nepasikirto, galima trumpai stabdelėti, bandyti dar kartą ją suvylioti, tačiau neilgam. Paprasčiau sugauti lydeką kitoje naujoje vietoje nei bandyti sugauti atsargią išgąsdintą senoje.

Gyva žuvelė

Idealu keisti gyvas žuveles kiekvienoje naujoje vietoje. Kaip rodo praktika, su negyva žuvele lydeką iš šakų tankmės išviliosi… Geriausia, žinoma, būtų naudoti karosiuką, bet mano ežere jų nėra. Tačiau ne bėda – mažomis sukrėmis visada galima pagauti nedidelių ešeriukų. Jie užkabinti ant kabliuko „dirba“ aktyviai apie valandą, po to nusilpsta ir suvilioti lydekas tokiu masalu jau sunku.

Keičiant vietas ešeriukai taip pat greitai nusilpsta, todėl aš paprastai žuvelę keičiu į gyvesnę.

Optimalus ešeriukas – 7-10cm ilgio. Kartais kabinu ir didesnius, tačiau ne pernelyg didelius – tokių ešerių nedidelės lydekos vengia.

Kibimas ir pakirtimas

Lydekos kibimas specifinis. Plūdė panyra ir stovi paskandinta. Gali kažkiek pajudėti į šoną. Šiuo momentu lydeka praryja žuvelę. Kai po kurio laiko panirusi plūdė pradės judėti į šoną – pats geriausias laikas pakirsti! Tada lydeka prarijusi žuvelę bando pasislėpti vėl tankmėje. Svarbu neleisti jai tai padaryti. Tačiau neverta ir skubėti pakirsti. Lydekai praryti žuvelę reikia laiko, ypač, kai lydeka nedidelė. Aišku būna, stambesnės lydekos vos pagriebusios žuvelę jau plaukia slėptis į povandeninius kliuvinius… Su tokiomis plėšrūnėmis „ceremonytis“ žvejui nereikia!

Views All Time
Views All Time
8815
Views Today
Views Today
1
0 0