Lietuvos upėse prasideda lašišų nerštas. Dabar nerš ne tik lašišos, bet ir šlakiai, ir margieji upėtakiai. Tuo pat metu kiršliai tykos lašišinių žuvų ikriukų. Nuo seno žinoma, kad šiaurinėse upėse, kur kiršlių ypač gausu, vienas iš populiarių masalų jiems gaudyti yra lašišos ikrelis arba jo imitacija. Taigi, raudonaisiais ikrais mėgsta pasmaguriauti ne tik žmonės.

Kultūringomis save laikančios šalys lašišinių žuvų žūklę neršto metu draudžia. Pas mus taip pat taikomas draudimas. Tačiau iki šiol ne visi supranta jo svarbą. Lašišinės žuvys ikrelius užkasa kaupuose ir slėptuvėse žvirgždėtame dugne. Ikreliai žiemą vystosi, o balandį išsirita jaunikliai.

Gamta yra taip patvarkiusi, kad žuvys, kurios saugo savo palikuonis – šiuo atveju supildamos jiems slėptuves, išleidžia nedaug ikrelių. Dviejų kilogramų šlakio patelė padeda apie 2500–3000 ikrelių. Tokio pat dydžio vėgėlė išneršia kelis šimtus tūkstančių ikrelių.

Kiekvienos lašišos, šlakio ar upėtakio patelės žūtis prieš nerštą stipriai atsiliepia šių žuvų populiacijai. Pavyzdžiui, Danės upėje, neršia tik apie du šimtai patelių. Nesunku sutrikdyti normalų jų populiacijos atsikūrimą. Todėl reikia netrukdyti šioms žuvims neršti, jei norime jų turėti ir mėgautis mėgėjiškos žūklės teikiamu malonumu nuo sausio 1-osios ir pavasarį.

Svarbu yra tai, kad upės nebūtų pertvertos tinklų, naudojami draudžiami žvejybos būdai nerštavietėse. Ypač pavojinga yra elektros žūklė, kuri gali sunaikinti beveik visas į mažesnius upelius neršti atplaukusias žuvis.

Žalos žuvims neršto metu nedaro mėgėjiški žūklės įrankiai. Tačiau mūsų upių populiacijos nėra didelės. Todėl ir 50 ar 100 žuvų sugavimas prieš nerštą ar jo metu stipriai sumažina lašišų, šlakių ar margųjų upėtakių kiekį. Neršto metu šios žuvys yra neatsargios, todėl jas sugauti nėra sunku.

Todėl migracijos ir neršto metu yra draudžiama bet kokia šių žuvų žvejyba, išskyrus mokslinių tyrimų ir žuvivaisos tikslais. Vykstanti akcija „Lašiša –2008“ šiais metais tęsis iki lapkričio 20 d., kol pasibaigs šių žuvų nerštas. Tačiau dar ir gruodį būna neršti pavėlavusių žuvų.

Labai svarbu, kad žvejai mėgėjai, kiti neabejingi gamtai žmonės pastebėję prie upės ką nors įtartino, iš karto praneštų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijai tel. 360 734. Net ir žmogus, žvejojantis spiningu prie nerštaviečių Akmenos-Danės, Minijos, Jūros, Šventosios, Ventos sraunumose, jų intakuose, šiuo metu yra toks pat brakonierius, kaip ir naudojantis žeberklus, tinklus, elektrą ir pan.

Akcijos „Lašiša – 2008“ eigos nuo rugsėjo 1 iki spalio 20 d. rezultatai

Žvalgyba: Baltijos jūros priekrantėje atlikti šeši reidai inspekciniu kateriu „Kaperis“. Dar 12 reidų atliko Žuvininkystės departamento inspektoriai, kreipdami dėmesį į lašišų žvejybą. Su Karinių oro pajėgų sraigtasparniais žvalgytos Baltijos jūros priekrantė ir Kuršių marios.

Reidai: Su pasieniečiais, policija ir atskirai aplinkosaugininkai nuolat vykdė reidus Kuršių mariose. Nuolat vyko reidai prie Veiviržo, Minijos, Danės, Šventosios upių. Iš viso atlikta 140 reidų, patikrintos 119 įmonių, rasti 6795 metrai bešeimininkių tinklų.

Prekyba: Spalio 10–12 d. gavus pranešimą, kad Šilutėje siūloma nelegaliai įsigyti lašišų, atlikti tikrinimai turgavietėse. Iš viso patikrinta 11 žuvų pardavimo vietų.

Priegauda: Kuršių mariose versline žvejyba užsiimantys žvejai pateikė pranešimus apie uždraustų žuvų sugavimus. Kaip priegauda į tinklus buvo pakliuvusios 43 lašišos (bendras svoris – 126 kg), 243 šlakiai (705 kg). Deklaravus žvejams leidžiama imti tik negyvas žuvis.

Baudos: Iš viso surašyti 364 protokolai, skirta baudų už 27 447 litus. Dėl žalos žuvų ištekliams skirta 687 litų bauda. Dažniausiai pažeidimus darė žvejai mėgėjai – 207 kartus. Užfiksuota 11 verslinės žūklės pažeidimų.

Views All Time
Views All Time
1118
Views Today
Views Today
1
0 0