Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.

Antrąją straipsnio dalį skaitykite čia.

Taigi, kaip matote, visas veiksmas vyksta aplink seklumas, aplink tas vietas, kur vanduo yra šiltesnis ir kur telkiasi karpinės žuvys, ešeriukai ir kitas lydekų maistas. Tačiau kyla klausimas, o ką mes vadiname seklumomis? Ar tai vieta, kur gylis iki kelių arba iki juosmens? O gal tai gilesnės vietos? Juk ten, kur gylis 8 m, 4 m kalniukas jau yra sekluma.

Pasiaiškinkime tai. Sakykime, turime seklią šiltesnio vandens vietą, kur gylis 1–1,5 m. Ar verta čia žvejoti? Verta. Verta patikrinti ir dar seklesnes vietas, nes jose galime aptikti aktyviai nusiteikusias, medžiojančias lydekas. Tai greičiausiai nebus didelės žuvys, bet pradžioje gerai ir tai. Vėliau nuo seklumų galime nutolti, surasti pirmą dugno skardį, kur gylis staiga padidėja, o už skardžio — vėl lygumą. Jei toje lygumoje vidutinis gylis yra 3–4 m, didelė tikimybė, kad šiame plote bus besiilsinčių lydekų. Jos nebus aktyvios, lydekas suvilioti bus kur kas sunkiau, tačiau būtent tokiose vietose galime aptikti didesnes žuvis.

Lydeka negali amžinai ilsėtis, ateis valanda X ir plėšrūnės būsena iš apsnūdusios pasikeis į bundančią, o dar po kurio laiko ji patrauks į medžioklę. Vadinasi, už skardžio 3–4 m gylyje galime rasti ne tik besiilsinčių, bet ir į medžioklę susiruošusių lydekų. Tai kur kas geriau.

Kokios vietos perspektyviausios? Manau, verta patikrinti skardį — tiek apatinę jo dalį, tiek viršutinę. Galima nuo kranto nutolti dar toliau, patyrinėti už skardžio plytinčią lygumą. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į tas vietas, kur 3–4 m gylio lyguma baigiasi ir prasideda dar vienas pagilėjimas. Beje, nuoroda 3–4 m yra tik apytikslė, kai kuriuose ežeruose tai gali būti 3–6 m gyliai, kai kuriuose — 2–3 m gyliai. Svarbu ne skaičiai, o dugno struktūra:

  • sekluma prie kranto, kur plaukioja įvairios žuvys,
  • pagilėjimas (skardis),
  • lyguma (kur galima aptikti besiilsinčias ar į medžioklę besiruošiančias lydekas).

Kas yra ant dugno

Dugno struktūra labai svarbu, tačiau svarbu ir tai, kas yra ant dugno. Jei dugnas — švarus smėlis, lydekų vargu ar rasime. Net pavasarį po neršto, kai vandenyje tik pradeda dygti augalija, lydekos stengiasi laikytis prie žolių. Nesvarbu, kad tų žolių tik likučiai, kad tai — supuvusios pernykštės žolės ar ploni neaukšti šiųmetinės žolės stiebeliai. Neapsigaukite, nekalbu apie kokį tankų žolių mišką — kalbu apie tai, kad nors kas nors būtų.

Jei ežero dugnas smėlėtas, lydekas galima aptikti ten, kur dugnas — žvyras. Jei ežero dugnas dumblinas, lydekas galima aptikti ten, kur kietas dugnas pereina į dumbliną dugną. Žodžiu, turi būti kas nors, kas išskirtų aplinkas.

Skirtinga koncentracija

Grįžkime į seklumas. Nors dažnai rašoma, kad pavasarinė lydekų žūklė po neršto sėkmingiausia yra sekliose stovinčio vandens telkinio vietose, tačiau ne kartą teko girdėti žvejų pasakojimus apie nesėkmingas žūkles seklumose. Tai nestebina. Jei seklios vietos plotas nedidelis, ji greitai patikrinama, tačiau jei sekluma didelė, čia galima užtrukti ir kelias valandas. Didelės seklumos turi vieną savybę — lydekos jose nėra pasiskirsčiusios vienodai po visą seklumos plotą. Vienoje vietoje jų koncentracija bus didesnė, kitoje — labai maža. Vizualaus skirtumo tarp gerų ir blogų vietų nėra, tačiau tai išsiaiškinęs pastebi, kad tos gerosios vietos metų metais nesikeičia. Tačiau lydekų koncentracija tam tikrose vietose būdinga tik tais atvejais, kai žuvys nėra itin aktyvios. Jei lydekos įnirtingai medžioja, jų gali būti visur.

Gerosios įlankos

Maisto pilnų eutrofinių ežerų, tokių kaip Metelys ar Obelija, yra labai daug. Būtent juose galima rasti įlankų, kurios pavasarį pritraukia didelius kiekius įvairios baltos žuvies. Tokiose įlankose paprastai ir lydekos neršia. Jei įlanka gan didelė ir gili, tai po neršto lydekos joje gyvena dar ilgai. Beveik visą gegužę tokioje įlankoje galima šauniai pažvejoti. Tiesa, tikėtis 10 kg krokodilo neverta, bet lydekų kiekiu įlanka gali nustebinti. Kuo didesnė įlanka, tuo geriau, nes tuo daugiau joje yra lydekų.

Jei lydekos aktyvios, jos plaukioja po visą įlanką. Paprastai aktyvios jos būna apniukusiomis, vėjuotomis dienomis. Jei diena saulėta, lydekos juda mažai, dažniau slepiasi už kokio augalėlio, kelmelio ir pan. Užsienio mokslininkai teigia, kad pavasarį po neršto sekliose įlankose pasilikusios lydekos saulėtomis dienomis dažnai nusileidžia ant dugno ir guli kaip rąstai į nieką nereaguodamos, todėl žvejojant netinkamą dieną galima pamanyti, kad įlankoje nėra nė vienos lydekos. Tačiau jos yra, tik elgiasi keistokai, lyg ne plėšrūnės, o kokie tingūs karosai būtų. Kai lydekos neaktyvios, jų geriau ieškoti gilesnėse vietose, kad ir toje pačioje seklioje įlankoje, tik giliausioje jos dalyje.

Vis tik reikia pasakyti, kad ne kiekviena ežero įlanka yra gera, ir tai svarbu. Yra įlankų, kuriose pavasarį nė vienos lydekos nepavyks sugauti, nes ten nė vienos ir nėra. Galima išskirti tris geros įlankos bruožus:

įlanka turi būti sekli, jos pakrantėje augti nendrės; gerai, jei vienas galas būtų pelkėtas ir labai seklus, tinkantis lydekoms neršti,
įlanka turi būti apsaugota nuo vėjo mišku, kalva ir t. t.,
į įlanka turi patekti tiesioginiai saulė spinduliai.

Jei pavasarį randate įlanką, kuriai būdingi visi trys bruožai, vadinasi, pataikėte į dešimtuką. Jei įlankai būdingas tik vienas bruožas, joje nėra ką veikti.

Pastaba!

Medžiojančios lydekos pavasarį dažniausiai koncentruojasi ties sekliomis, nuo vėjo apsaugotomis įlankomis. Aišku, yra ir išimčių, pavyzdžiui, Lavyso ežeras, kur pavasarį lydekos geriau kimba gan toli nuo kranto apie 4 m gylyje.

Seklios įlankos pavasarį greičiausiai įšyla, jose anksčiausiai pradeda augti augalija, įvairūs dugno organizmai, todėl į jas suplaukia kuojos, plakiai ir kitos žuvys. Tokiose įlankose paprastai ir lydekos neršia.

Masalai

Pavasarį žvejojant seklumose geriausi masalai yra sukriukė ir vobleris. Tai masalai, kuriais žvejojant lengviausia kontroliuoti jų plaukimo gylį, o gaudant sėkliuose tai būdina daryti. Vis tik pirmenybę teikiu vobleriui, nes jį galime priversti dirbti kaip tik širdis geidžia. Gero spiningautojo rankose vobleris — ideali paliegusios žuvelės imitacija, su jai būdingais konvulsiniais judesiais, kuriuos keičia ilgiau trunkantys stabtelėjimai, tarsi vobleris kaip ir tikra žuvelė visiškai nebeturi jėgų. Ten, kur seklumose labai daug pernykščių augalų liekanų, parinkus tinkamą voblerį galima išvengti žolių ant kabliukų.

Jei sėklių paliekame ramybėje ir persikeliame į šalia jo esančią 3–4 m gylio vietą, į kovą gali eiti guminukai. Jie puikiai ištyrinėja kiekvieną dugno nelygumą, idealiai imituoja plėšrūnų maistą. Reikia pabrėžti, kad nėra nė vieno universalaus masalo, kuris būtų efektyvus visuose vandens telkiniuose, todėl arsenalo įvairovė yra sveikintinas dalykas.

Gaudant plėšriąsias žuvis masalo rūšis, jo forma, dydis ir spalva turi būti pasirenkami neatsitiktinai, o kryptingai. Tarkim, kuriame nors vandens telkinyje lydekų pagrindinis maistas yra kuojos, vadinasi, ir mūsų masalas turi būti kuoja. Kai žūklės gylis 3 m, idealia kuoja gali tapti sidabrašoniai neutralaus plūdrumo vobleriai, bet toks pat idealus gali būti ir guminukas ar lengva plonos skardos vartiklė.

Kalbant apie masalo rūšį, viskas yra aišku — pasirenkame tą, kuris geriausiai tinka mūsų sąlygomis, kuriuo labiausiai tikime ir t. t. O kaip dydis? Na, jei žvejys mėgsta 2 numerio sukriukes ir 5 cm voblerius, tai jo tikslas — greitos „šaudyklės“. Jei vobleriai yra 7–9 cm — tai šiek tiek rimčiau, bet „šaudyklės“ juos griebia lygiai taip pat sėkmingai. Jei voblerio dydis 10–15 cm — neblogai: „šaudyklių“ neišvengsime, bet noras pagauti ką nors didesnio jau kur kas akivaizdesnis. Masalo dydį dažnai diktuoja ir sąlygos — tą irgi turime įvertinti.

Pastaba!

Hipotezė, paskelbta Suomijos žūklės žurnale ERA: „Po neršto didesnės ežero lydekos nerštavietes palieka ir grupelėmis plaukia palei ežero kranto liniją, kol atranda įšilusią įlanką. Tada joje intensyviai maitinasi.“

Pastaba!

Ar verta keltis anksti? Anksti keltis visada verta, bet pavasarį anksti pradėti žvejoti lydekas tikrai neverta. Rytą lydekos esti apsnūdusios, nieko nenori veikti, apie medžioklę jos pradeda galvoti tik įdienojus. Taigi jei jūs pradėjote žvejoti 7 ryto, apie vidurdienį, kai spektaklis tik prasidės, jau norėsite eiti namo. Negerai, labai negerai.

Views All Time
Views All Time
3570
Views Today
Views Today
1
0 0