Kaip ir lydeka, ne mažesnis grobuonis yra ešerys, kurį gaudant žvejas patiria daug įspūdžių ir malonumo. Sakoma, kad vienas stambus ešerys spiningautojui atstoja dvi lydekas.

Ešerys nėra itin stambus, pagavus netoli 1 kg svorio laikomas labai dideliu. Daugiau jų yra ežeruose ir upių užtvankose, todėl ten ir geriausia juos gaudyti. Paprastai laikosi būriais, tik stambesnieji būna pavieniui.

Ešeriai spiningu gaudomi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Geriausiai kimba praslinkus keliolikai dienų po neršto – balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Ešeriams gaudyti naudojamos nedidelės besisukančios blizgutės arba taip vadinami mikromasalai (guminiai vienuodegiai ar dviuodegiai įvairiaspalviai kirminėliai), patarčiau naudoti šiek tiek stambesnius, maždaug 3-4cm ilgio.

Dažnai keli ešeriai puola masalą vienu metu, dėl to kai kurie žvejai pritaiso keletą kabliukų. Ešerys labai godi žuvis ir dažnai puola netgi už save didesnį masalą.

Ešerys maitinasi triukšmingai, puldamas žuveles vandens paviršiuje. Žuvelės, sprukdamos į visas puses, net iššoka iš vandens, tuo parodydamos žvejui kur ešeriai maitinasi ir kur reikia jį gaudyti.

Nors ir godus, tačiau ešerys kartais labai atsargiai griebia masalą. Dažniausiai ešerys griebia visą masalą ir kablys gerai įstringa gerklėje, tačiau kartais ešerys vejasi masalą iki pat valties krašto, bet masalo nečiumpa.. Kartais griebia masalą ypač atsargiai ir kabliukas užkimba tik už pačių lūpų kraštų. Taip užsikabinęs labai dažnai atitrūksta, todėl nereikia stengtis jo greitai išvilkti. Juo ešerys daugiau draskosi ir spurda, juo lengviau jį reikia traukti.

Dažnai vietoj masalo jis kažkodėl čiumpa naudojamą svarelį Todėl prie svarelio patariama prikabinti vienšakį ar trišakį kabliuką.

Daugiausia pagaunami ešeriai, sveriantys iki pusės kilogramo. Rečiau galima pagauti ešerį vieno kilogramo svorio ar didesnį.

Stambaus ešerio judesiai panašūs į didesnės lydekos judesius. Jis atkakliai ir smarkiai veržiasi į gilumą ir stengiasi užlįsti už kelmo ar kokio akmens, žinoma, dažniausiai, atitrūkdamas. Gaudant iš valties, nereikia leisti ešeriui pasiekti, dugno, o varginant laikyti jį arčiau vandens paviršiaus. Jei gaudoma iš didesnio gylio (12-14m ir daugiau), dažnai ešerys, pakeltas į vidurinį vandens sluoksnį nustoja blaškytis ir lengvai ištraukiamas, atrodo lyg negyvas Tai sąlygoja supančio slėgio pasikeitimo įtaka žuviai, juk giliau slėgis didesnis. Toks ešerys ilgai neišgyvena.

Ešerį upėje gaudyti kiek sunkiau, nes tenka daug vaikščioti krantu ir, mėtant masalą, ieškoti ešerių būriavimosi vietų.

Ešeriai mėgsta akmenuotą ir duobėtą dugną, o mažesnieji laikosi arčiau žolių. Atradus tokią vietą ir pastebėjus daugiau mažų žuvyčių, reikia ieškoti ešerių.

Ežere ešerių pagaunama kaip ir giliai taip ir arti vandens paviršiaus, o upėje masalą, reikia vedžioti arčiau dugno.

Greitai tekančiame vandenyje ešerys laikosi rečiau, čia neverta jo ir gaudyti. Ešerių galima rasti tiktai vidutinėje tėkmėje arba visai stovinčiame vandenyje.

Ešeriai gerai kimba prieš pat saulės nusileidimą.

Daug ešerių ir gana stambių pagaunama Kuršių mariose. Bet ir čia svarbu aplinkybės, kurios daugiausiai susijusios su oro sąlygomis ir metų laiku.

Views All Time
Views All Time
358
Views Today
Views Today
1
0 0