Blizgiavimo technika gaudant ešerius labai paprasta: staigus mostas į viršų, meškerytė greitai grąžinama į pradinę padėtį ir pauzė, kurios metu pakilusi blizgė nusileidžia, po to vėl mostas ir t.t. Mosto amplitudė gali būti įvairi priklausomai nuo žūklės laiko.

Žvejojant ant pirmo ledo blizgiauti geriau plačiai užsimojant, turi būti didelis mostas. Meškerytės galiukas pakeliamas maždaug 30 – 50 cm. Pauzė išlaikoma apie 5 sekundes. Pauzės metu galima lengvai virpinti meškerytės viršūnėlę. Gana dažnai pasiteisina blizgės sodinimo į dugną metodas. Po pauzės blizgė nusileidžia ant dugno ir ją reikia nežymiai truktelti, taip sukeliamas nedidelis dumblo debesėlis.

Pirmojo ledo metu ešerys griebia užtikrintai, beveik nereikia pakirtinėti. Belieka tik traukti ešerį, neleidžiant jam pasprukti.

Traukiant ešerį patariama dešinę ranką su meškeryte pakelti tiek aukštai, kiek tik įmanoma, kaire ranka paimti valą prie pat eketės ir po to abiem rankom traukti valą ir jokiu būdu neatpalaiduoti.

Viduržiemyje blizgiaujant mostas trumpesnis – 10 – 30 cm, o pauzė gali trukti ir 10 sekundžių. Tai visai suprantama, nes viduryje žiemos ešeriai vangūs ir staigūs judesiai gali juos nubaidyti. Kibimas visai ne tas, koks žiemos pradžioje. Kibimas – nestiprūs stuktelėjimai į masalą ir nestiprus sargelio virptelėjimas. Bet koks įtartinas sargelio ar valo judesys ir verta kirsti.

Paskutinis ledas tai kažkas panašaus į tarpinę grandį tarp pirmojo ir paskutinio ledo. Meškerytė pakliama amplitude 20 – 40 cm, pauzė trunka 5 – 7 sekundes.

Svarbus klausimas: kiek meškeriotojas turi užtrukti prie naujos eketės? Praktika rodo, kad norint nustatyti ar ešeriai ten yra užtenka 30 – 40 mostų.

Žūklės technika

Žūklės technika labai priklauso nuo konkretaus vandens telkinio ir žūklės laiko. Taktikos elementus sudėtinga tipizuoti, tačiau keletą vis gi galima išskirti.

Esant pačiam pirmam ledui, vietomis dar labai plonam ir nepatikimam, ešeriai laikosi labai sekliose vietose. Tokiu metu ešerių verta paieškoti tarp žolių, prie meldų, šalia į vandenį nuvirtusių medžių 1 – 1,5 m gyliuose. Tiesa tokiose vietose ešeriai neužsibūna ilgai, iki tada kai pradeda pūti vandens augalai. Tada ešeriai pasitraukia nuo krantų, bet vis tiek pasilieka sekliose, bet švariose vietose. Juos vilioja ilgi moliniai smėlingi iškyšuliai šalia duobių, povandeniniai kalnai ir skardžiai. Tokiose vietose ešeriai gali būti ilgai – 2 – 3 savaites.

Po to, beveik visą žiemą (iki antros kovo pusės) ešerių mėgstamiausiomis vietomis tampa duobės su aiškiais kraštais, užtvindyti gilūs kelmynai, pagilėjimai lygiame dugne, povandeniniai kalnai iš visų pusių apsupti gelme. Tuo tarpu smulkūs ešeriukai, neverti blizgiautojo dėmėsio, vis dar būna netoli krantų.

Tik kovą, kai prasideda greitas sniego tirpimas, ešeriai patraukia ten, kur gausu švaraus vandens, prisotinto deguonies, arba būna ties srove arba srovėje.

Kai paskutinis ledas nutirpsta ties krantais, ešeriai suplaukia į smėlingas molingas seklumas ir laikosi 2 – 4 m gyliuose.

Kartais viduržiemyje būna neįtikėtinų dalykų. Didelėse upėse ar užtvankose pavyksta rasti didelius būrius migruojančių ešerių. Kur traukia dryžuotieji belieka tik spėlioti, bet blizgiautojui tai tikra šventė bet kuriuo atveju.

Kartais kai kibimas ypač prastas meškeriotojai naudoja kombinuotą techniką. Pradedama nuo tradicinio blizgiavimo I, jei nekimba, tenka keisti eketes vieną po kitos. Kai sargelis pradeda rodyti gyvybės ženklus, bet žuvis dėl kažkokių priežasčių nepakertama, blizges iš karto keičia į avižėles su trūklio lervomis. Blizgė savo virpesiais pritraukia ešerius, o avižėlė užbaigia darbą.

Ieškant ešerių rekomenduojama išgręžti 5 – 6 eketes numatyta kryptimi, apie 5-10 m vieną nuo kitos. Kartais meškeriotojai į eketes įberia uodo trūklio lervų.

Ledo iš eketės išgriebti neverta, jis sulaiko šviesą ir nebaido ešerių, o blizgiavimui ledas netrukdo.

Būna atvejų (nelabai dažnai), kai ešeriai masalą griebia ne nuo dugno, o per vidurį vandens arba arčiau eketės. Norint tai sužinoti tinginiauti negalima, vienoje iš 5 – 7 ekečių reikia patikrinti visus gylius.

Parengta pagal A. Klimov, Almanachas “Rybolov – sportsmen” Nr. 51 (1991m.)
Informaciją atsiuntė Čiotkulis

Views All Time
Views All Time
3945
Views Today
Views Today
1
0 0