Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas. Šie pasakojimai įvairiu laiku išspausdinti laikraščiose „Ūkininko patarėjas“, „Kauno diena“, „Tėviškės žinios “ ir kituose leidinuose.

***

Taip, barsuko kailis prastas, jo medžioklė sunki, bet juk ne šiaip sau jų skaičius sumažėjo net keturis kartus (Feliksas Žemulis. Lietuvos barsukai už angliškuosius gudresni. „Lietuvos rytas“, 1998 m. sausio 30 d.) Natūralių priešų Lietuvoje barsukai lyg ir neturi – nebent vilkai galėtų susidoroti su per tolokai nuo urvyno nuklydusiu tvirtu, aštrias iltis ir ilgus tvirtus priekinių kojų nagus turinčiu barsuku, bet kiek tų vilkų Lietuvoje…

Nemažėtų darbštuolių barsukų skaičius ir dėl sugadintų urvų – išsikastų naujus ar susiremontuotų iškasinėtus. Deja, mangutų ir lapių medžiotojai su urviniais šunimis, iškasdami gilius šulinius, sugadina ne tik urvus, bet sunaikina ir tų urvų šeimininkus. Nors barsuko kailiniai ir niekam tikę, sunku būtų surasti daug urvakasių, kurie, atsikasę ant barsuko lojantį taksą, foksą ar jagą, ramybėje paliktų urvo šeimininką. Logika paprasta: nebus urvyne barsukų, kitą kartą tuose požemiuose sulojus šuniui galėsi būti tikras, kad dirbai ne veltui, kad atsikasi mangutą ar lapę. Taip pirmiausia buvo sunaikinti tie barsukai, kurie gyveno seklesniuose, paprastesniuose urvynuose.

Daug mangutų žiemai užsnūsta ir po kelmais, įvairių žabų ar kelmų sąvartynuose. Esu radęs viename Vilkaviškio rajono durpyne netgi ant ledo iš viksvų ir nendrių susuktoje gūžtoje miegantį apsnigtą mangutą. Reikia ypatingų oro sąlygų (darganų, šlapdribos ar didelių šalčių), kad užtiktum dienos metu urve lapę, ypač kai tie urvai dažnai tikrinami, o barsukai, jeigu jų yra dar gyvų, dienos metu tik tūno savo požeminiuose „rūmuose“. Tad kaip toj pasakoj: kam klius, kam neklius, o striukauodegiui barsukui tikrai klius. Ir išliko tik tie dryžuotieji, kurie savo buveines buvo išsikasę molinguose šlaituose, kur ir atkakliausi kasėjai nepajėgė prisikasti iki barsukų labirintų, kur sunku nustatyti tikslią giliai po žeme amsinčio šunėko vietą. Nepaleidžia gyvo barsuko ir medžiotojai, gaudantys mangutus naktimis su laikomis.

Visi šie kasinėjimai ir gaudymai vyko tais palyginti visai dar nesenais laikais, kai paklausą ir vertę turėjo mangutų ir lapių kailiai, kai į Aleksoto kailių turgų gausiai suplaukdavo iš plačiausios tėvynės kailiais prekiaujančios moterėlės, pikantiškose vietose prisikimšusios rublių šūsnis.

Ir nemanau, kad daug kas galėtų stebėtis, jog tokia barsukų medžioklė neatsispindėjo tų laikų medžioklių dokumentacijoje ir ataskaitose. Visi juk matė, kad yra labai didelis skirtumas tarp medžioklės lapuose užfiksuotų sumedžiotų kailinių žvėrelių skaičiaus ir tų žvėrelių kailių, sukrautų kupetomis turguose, skaičiaus. Tačiau ko galėjo tikėtis valdžia, norėdama iš medžiotojų veltui pasiimti gan sunkiai įsigytus laimikius. Kas galėjo nešti į kailių paruošas lapės ar manguto kailiuką, kai ten už jį gaudavai tik kelias dešimtis kapeikų, tuo tarpu turguje tas kailis buvo įvertinamas mėnesiniu inžinieriaus atlyginimu.

Žinoma, teisūs teigiantieji, kad apskaitose pamažintas plėšriųjų žvėrelių skaičius. Tačiau tai daugiau pasakytina apie lapes, mangutus, kiaunes (netgi sumedžiotos miškinės neatskiriamos nuo akmeninių), audines ar netgi ūdras. Bijau, kad barsukų skaičius vargu ar daug pamažintas apskaitose. Jų tikrai labai sumažėjo.

Gerai, kad sumažėjo pirklių iš Rusijos ir krito švelniaplaukių žvėrelių kailių kainos – sumažėjo ir urviakasių. Be to, nebenori niekas šiais laikais užsidirbti pinigo tokiu juodu darbu. Yra vilties, kad tikrai niekam blogo nedarantys dryžuotieji dar atsigaus ir Lietuvoje, ne tik Anglijoje. Vargu ar galėtų barsukus išgelbėti jų medžioklės uždraudimas: dryžuotųjų ir taip niekas nemedžioja, nes toks medžioklės būdas, kai medžiotojų sumedžioti žvėrys neįrašomi į medžioklės lapus, vadinasi brakonieriavimu, o brakonieriui drausk nedraudęs.

Valstiečių laikraštis, 1998 03 24, „Barsukus naikindavo patys medžiotojai“ – Lietuvos rytas, 1998 02 27, „Tikrai niekas nemedžioja barsukų?“ – Kauno diena, 1998 08 25

Views All Time
Views All Time
10457
Views Today
Views Today
1
0 0