Laisvalaikis… laisvalaikis… O kaip praleisti savo laisvalaikį, mes renkamės kiekvienas pagal savo norus. Vieni skaito knygas, kiti pluša soduose, augina gėles, treti keliauja po Lietuvą ar pasaulį. Tačiau yra dar vienas malonus užsiėmimas – tai žūklės nuotykiai, nepamirštami gamtovaizdžiai, kurie pakrauna organizmą nepaprasta energija. Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja savo poilsio ir laisvalaikio be gamtos. Kiekvienas, kuris nors kartą yra išvažiavęs į gamtą, yra patyręs kažkokių nuotykių, nesvarbu ar tai buvo vakar, ar prieš 10 metų ir tai norisi papasakoti visiems. Aš nesu žvejys specialistas, bet pažvejoti man yra malonumas. Kai pasitaiko galimybė, tai keliauju prie Dubysos, kaip tik ten yra gimtasis mano miestelis Ariogala. O gamtovaizdis prie Ariogalos yra nuostabus ir vanduo tiesiog kvepia… Tokio kvapo negalima apibūdinti… jį galima tik jausti – tai gamtos kvapas.
Similar Posts
Štai taip Zaratustra kalbėjo – Frydrichas NYČĖ – Apie kilniuosius
Rami yra gelmė manosios jūros: ir kas atspės, kokių pabaisų jinai juokingų slepia! Negali nieks sudrumst gilybės mano: tačiau ji blizga; raibuliuoja, nes plaukia joj mįslių, kvatojimų nemaža. Aš kilnųjį regėjau šiandien vieną, labai jau šventišką ir atgailaujantį dvasia: o kaip siela manoji juokės iš tos šlykščios bjaurybės! Krūtinę savo plačią atkišęs ir išvertęs, kaip tie, kas lyg prariję mietą vaikšto, stovėjo jis, kilnybė toji, sukandęs lūpas: Baisiom teisybėm apsikarstęs, laimikiais tais medžioklės savo, drabužiais smarkiai apdraskytais; ir daug ant jo spyglių kabėjo – bet rožės dar matyt neteko. Šypsotis dar jis neišmoko ir grožio nepatyrė. Niūrus sugrįžo šis medžioklis iš girios pažinimo. Jis kovės su žvėrim laukiniais: tačiau iš jo rimtybės žvėris laukinis tebežvelgia – nenugalėtasai!
Akvariuminiai augalai: Hydrocotyle sibthorpioides (maritima)
Hydrocotyle sibthorpioides yra gražus augalas, kuris, deja, gali būti sunkiai auginamas. Intensyvi šviesa yra gyvybiškai būtina. Gamtoje jis randamas labai sausose vietose, kurios retai užtvindomos.
„Langas į ateitį“ pradėjo visuotinį Lietuvos gyventojų mokymą naudotis internetu
Informacinės visuomenės plėtrą skatinantis aljansas „Langas į ateitį“ paskelbė apie visuotinius gyventojų mokymus naudotis internetu ir pakvietė šalies gyventojus registruotis į nemokamus interneto kursus. Mokymų pradžios paskelbimo renginyje projekto vykdytojus atvyko pasveikinti LR Prezidentas Valdas Adamkus. Aljansas per dvejus metus kompiuterinio raštingumo apmokys 50 000 Lietuvos gyventojų. Tam bus panaudotos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – „Langas į ateitį“ gavo 8,4 mln. Lt paramą iš Europos socialinio fondo agentūros (ESFA). Aljansas vykdo gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymo projektą „Lietuvos e. piliečio kompiuterinio raštingumo pradmenys“ pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2.2. priemonės 4-ą veiklų sritį „Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas“. Projektas skirtas spręsti šiuo metu egzistuojančias nepakankamo gyventojų kompiuterinio raštingumo problemas. „Šiandien Lietuvoje veikia beveik 500 interneto centrų, kuriuose gyventojai gali nemokamai naudotis internetu.
Teisės, kaip “lašo jūroje”, samprata
Teisės – lašo jūroje (teisinio pliuralizmo) samprata taip pat neigia dominuojantį valstybės teisės vaidmenį. Šiai teorijai pagrindus padėjo prof. L.Petražickis ir P.Gurvičius. Jie teigė, jog žmonių santykiai yra grindžiami daugeliu taisyklių: sportinių žaidimų, draugų tarpusavio santykių ir kitomis. Kiekvienoje visuomenėje, kuri save gali vadinti visuomene, yra randama teisės sistemų. Teisinis pliuralizmas skelbia, kad toje pačioje teritorijoje (visuomenėje) gali egzistuoti keletas teisės sistemų. Žmogaus poelgiams tiesioginės įtakos turi tiek teisės sistemų, nuo kiek jis jaučiasi priklausomas. Pavyzdžiui, atvykęs į kitą šalį žmogus tampa priklausomas nuo jos teisinės sistemos, tačiau taip pat yra priklausomas nuo savo šalies teisinių normų, moralinių, religinių normų.
Dievo Bažnyčios planas
Dievas pagal savo paveikslą sukūrė kiekvieną žmogų kaip atskirą ir savaime vertingą būtybę (Pr 1, 26–27). Ir tai tiesa, tačiau tik viena jos dalis. Antra dalis kyla iš Dievo pastebėjimo, kad “negera žmogui būti vienam” (Pr 2, 18). Žmogui, visiems žmonėms reikia bendravimo, nes egzistuoti po vieną tiesiog neįmanoma. Bendravimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo to, kas su kuo bendrauja: vyro bendrystė su žmona stipresnė negu su vaikais; šeimos nariai tarpusavyje bendrauja giliau negu su svetimais. Taigi žmogus pagal savo prigimtį sukurtas bendravimui, kas visiškai paneigia utopinę Marxo viziją apie nepriklausomą individo gyvenimą. Beje, ir sumažina norą idealizuoti vienatvę, kaip tai darė Henry D. Thoreau, kuris teigė: “Dievas yra vienišas, bet tik ne velnias; jis draugų turi pakankamai; jis – legionas”. Na, jei Thoreau būtų Dievą pažinojęs bent kiek geriau, tai būtų pastebėjęs, kad ir Dievas vienatve niekada nesiskundė. Jis juk nuo amžių amžinųjų yra Trejybės Dievas! Taip, mes sukurti bendrauti, bet Pr 3 skaitome, kad bendravimą sugriovė nuodėmė. Šiandien mes išgyvename to padarinius: nutrūkusį santykį su Dievu (Adomas slepiasi nuo Dievo); sutuoktinių nesutarimus (Adomas ir Ieva kaltina vienas kitą); brolis kelia ranką prieš brolį, ir tai persiduoda visoms kitoms kartoms (Kainas nužudo Abelį, Pr 4). Nuodėmė suardo žmonių bendravimą ir atitolina juos nuo Dievo, vieną nuo kito ir nuo pačių savęs.
Čiobičkio bažnyčia
Čiobiškio šv. Jono krikštytojo stačiakampė halinė trinavė bažnyčia stovi aukštumoje netoli dvaro sodybos. Nava skiria trys poros aštuoniakampių stulpų; ketvirta pora kartu su sienomis atitveria skliautuotas zakristijas šoninių navų tęsinyje.
Plokščią pagrindinį fasadą skaido šeši dorėninio orderio piliastrai. Centrinis tarpas kiek platesnis – jame virš stačiakampės įėjimo angos yra didelis pusapskritis langas. Gretimuose tarpuose išskobtos arkinės nišos, stambūs trikampiai sandrikai. Presbiterijos fasadas analogiškos kompozicijos, tik centrinėje dalyje nėra durų, krašinėse plokštunose įrengti langai, o nišose stovi kitų dviejų evangelistų skulptūros. Šoninius fasadus tolygiu ritmu skaido dorėninio orderio piliastrai ir aukšti stačiakampiai langai, juosia platus antablementas.