Informacinis karas ir naujasis kultūrinis kolonializmas
|

Informacinis karas ir naujasis kultūrinis kolonializmas

Šiandien mes gyvename naujo tipo karo sąlygomis. Vyksta informacinis karas, kurio nepastebėti arba ignoruoti darosi nebeįmanoma. Jis prasidėjo iškart po to, kai Rusija susiorientavo naujojoje politinėje tikrovėje ir susivokė, kad Baltijos šalys, nepaisant jos grėsmingo tono, gąsdinimų ir diplomatinio bei ekonominio spaudimo, neišvengiamai taps NATO ir Europos Sąjungos narėmis. Kai paaiškėjo, kad šios šalys jau išslydo iš Rusijos tiesioginės politinės kontrolės sferos, teko imtis naujos strategijos, kurios pasekmes mes šiuo metu akivaizdžiai patiriame. Tiesą sakant, nieko naujo čia nėra. Neatsitiktinai 1991 metų sausio 13-osios kruvinieji įvykiai Vilniuje ir laisvės gynėjų žudymas prie televizijos bokšto buvo tiesiogiai susijęs su siekiu užvaldyti Lietuvos infomacinę erdvę – jau nuo tada sovietų smurtas ir karinė jėga buvo nukreipta visų pirma prieš laisvą ir nepriklausomą informaciją. Tai ir buvo informacinio karo pradžia. Rusijos informacinis ir propagandinis karas prieš Lietuvą atgimė ir suintensyvėjo per nušalintojo Prezidento Rolando Pakso skandalą. Jau tuo metu tapo akivaizdus siekis užvaldyti Lietuvos informacinę erdvę, tam pasitelkiant mūsų pačių žiniasklaidą. Ateities politologai ir socialiniai analitikai paksogeitą neabejotinai analizuos ne tik kaip mėginimą destabilizuoti Lietuvą sukeliant joje pilietinį karą ar bent jau mažų mažiausiai pilietinius neramumus, bet ir kaip aršią kovą dėl viešosios nuomonės užvaldymo bei įsiviešpatavimo viešojoje erdvėje.

Koordinuota Lietuvos viešinimo užsienyje kampanija – pirmą kartą per 20 metų
|

Koordinuota Lietuvos viešinimo užsienyje kampanija – pirmą kartą per 20 metų

2008-ųjų metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais penkiolikoje Europos šalių buvo įgyvendinta nacionalinės programos “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” (toliau – VEKS programa) pristatymo kampanija. Didžiausi Europos šalių leidiniai, radijo, TV kanalai bei interneto portalai informavo apie 2009-ųjų metų išskirtinumą Vilniui ir Lietuvai. Vos per porą mėnesių 15 Europos šalių žiniasklaidoje pasirodžiusios 265 publikacijos bei reportažai apie Vilnių, tapsiantį Europos kultūros sostine 2009 – tai viešosios įstaigos “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” inicijuotos viešinimo kampanijos užsienyje rezultatai. Daugelyje šių šalių tuo pačiu metu VšĮ “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” organizavo Lietuvos ir VEKS programos TV ir lauko reklamos kampaniją. Specialistų vertinimu, tai buvo pirmoji per 20 metų tokio masto koordinuota Lietuvos viešinimo kampanija užsienyje. Ryšių su visuomene kampanijai užsienio šalyse finansavimą (794 623 Lt, įskaitant PVM) 2008 m. rugsėjį skyrė Kultūros ministerija, kampaniją įgyvendino atvirą konkursą laimėjusi ryšių su visuomene agentūra “PR Service / Edelman Affiliate”, kuri yra tarptautinio ryšių su visuomene agentūrų tinklo “Edelman” narė. Pažintinių publikacijų apie Vilnių ir Lietuvą VEKS programos kontekste pastebimai padaugėjo praėjusių metų pabaigoje, kai vyko viešinimo kampanija, – sakė VšĮ “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” direktorė Elona Bajorinienė.

Lietuviškų televizijų rusiškos tradicijos
|

Lietuviškų televizijų rusiškos tradicijos

Gal ir nebūčiau atkreipusi dėmesio, bet sausio 1 dieną, šiek tiek po trijų valandų dienos, kai pagaliau išsibudinau, įsijungiau televizorių. Nušvito ekranas, rodantis LNK kanalą. Gi žiūriu, rodo koncertą “Slavianskij bazar”. Rusiška muzika Naujųjų metų proga. Perjungus į 5 kanalą, širdį vėl užliejo rusiška šiluma – ten rodė Rusijos filmą “Trys muškietininkai”. Tada nusprendžiau pasklaidyti televizijos programas. Ką gi, rusiškų motyvų lietuviškų televizijų kanaluose radau sočiai. Tarkim, anksčiau pasikėlusiems, rytą maloniai galima buvo pradėti nuo rusiškos kriminalinės komedijos “Autoritetas, pravarde Profesorius”, transliuojamos per BTV nuo pusės vienuoliktos. Kas Naujųjų metų proga mėgsta tradiciškai pažiūrėti “Likimo ironiją arba Po pirties”, po valandos galėjo persijungti TV3. Iškart po šio filmo per tą patį kanalą parodė ir rusišką animacinį filmą “Slibinas Goriničius ir Dobrinia Nikitičius”. Ir taip iki dviejų valandų dienos. Tada – pertrauka papietauti. Toliau, kaip jau rašiau, galima buvo rinktis tarp LNK ir 5 kanalo – rusiškos muzikos ir rusiško filmo. Vakarinėje programoje galima pasirinkti net iš trijų: tęsti kaimyninės šalies serialo “Gimusi tapti žvaigžde” peržiūrą per “Tango TV” arba mėgautis rusiška muzikine “Pelene” per 5 kanalą. Ir baigti Rusijos detektyviniu serialu “Mentai. Sudužusių žibintų gatvės” per BTV. Taip smagiai galima buvo praleisti pirmąją metų dieną Lietuvoje, nepamirštant nacionalinių rusiškų ypatumų.

Prasideda registracija į žiniasklaidos apdovanojimus “Nmedia 2007”

Prasideda registracija į žiniasklaidos apdovanojimus “Nmedia 2007”

2007 metų lapkričio 2 dieną prasideda registracija į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamus apdovanojimus už didžiausią kūrybiškumą, progresą ir inovacijas žiniasklaidoje – “Nmedia 2007”. Tinklalapyje www.nmedia.lt kandidatūras apdovanojimams gali siūlyti visos visuomenės informavimo priemonės, jų vadovai, žurnalistai ir susijusios organizacijos. Į apdovanojimus gali pretenduoti 2007 metais novatoriškumu pasižymėję visų sričių ir žiniasklaidos kanalų žurnalistai bei visuomenės informavimo priemonės, jų darbuotojai ir vadovai. Siūlyti kandidatus ir registruotis patiems visą mėnesį nuo lapkričio 2 d. iki lapkričio 30 d. bus galima oficialiame apdovanojimų tinklalapyje www.nmedia.lt. Šiame tinklalapyje taip pat pateikiama išsami informacija apie apdovanojimus: nuostatai, komisijos narių sąrašas, naujienos. Žurnalistai bus vertinami ir apdovanoti už novatoriškus kūrybinius sprendimus, žiniasklaidos priemonių darbuotojai – už novatorišką technologijų panaudojimą, o vadovai – už novatoriškumą vadovaujant visuomenės informavimo priemonei. Šios nominacijos bus įsteigtos kiekvienoje iš skirtingų žiniasklaidos priemonių kategorijų: televizijos, radijo, spaudos bei interneto. Kandidatūras apdovanojimams vertins ir nugalėtojus išrinks devynių ekspertų vertinimo komisija.

LŽS pozicija: žiniasklaidos verslo tarpusavio kova virsta kova be taisyklių

LŽS pozicija: žiniasklaidos verslo tarpusavio kova virsta kova be taisyklių

Lietuvoje nėra realios žiniasklaidos verslo savireguliacijos, todėl aštrėjanti tarpusavio žiniasklaidos priemonių savininkų kova dėl auditorijos tampa kova be taisyklių ir jokios etikos. Pastaruoju metu viešoje erdvėje užviręs informacinis karas dėl naujai atisiradusio portalo www.delfinas.lt (anksčiau skelbtas jo pavadinimas buvo www.delfis.lt) yra akivaizdus negarbingos žiniasklaidos verslo pavyzdys. Nepaisant svarbių ir aktualių temų paviešinimo “Respublikos” leidiniuose apie anoniminių komentarų svarbą ir pavojus visuomenei, pastaruoju metu dienraštyje “Respublika” ir kai kuriuose kituose leidiniuose skelbiami straipsniai bei komentarai apie naujienų portalo www.delfi.lt vadovus yra ne kas kita, kaip bandymas atkreipti visuomenės dėmesį į naujai atsirandantį beveik identiško pavadinimo konkuruojantį naujienų portalą internete. Tačiau priemonės, kuriomis tai daroma, akivaizdžiai pažeidžia esminius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (priimtas 2005 05 15) principus. Visų pirma, priimant šį kodeksą buvo akcentuojama, kad priimantieji jį nesieja savęs su tais viešosios informacijos rengėjais, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingus konkurencijos principus. Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga ragina žiniasklaidos priemonių savininkus atsitokėti ir dar kartą sugrįžti prie pamatinių garbingos žurnalistikos ir žiniasklaidos verslo principų.

Kas nugalės internetinės purvasklaidos drakonus?
|

Kas nugalės internetinės purvasklaidos drakonus?

Šią ir praėjusią savaites dienraščiai „Respublika” ir „Vakaro žinios” savo pirmuosius puslapius paskyrė neigiamų internetinių komentarų problemai. „Delfi.lt skelbia net raginimus žudyti”, „Monikos internetas liepia žudyti”, „Internetas: purvo jūra”, „Purvinam Delfiui teks apsikuopti”, „Delfio pamazgos įsiutino Seimą”, – tokiomis antraštėmis mirgėjo abu dienraščiai. Straipsnius interneto svetainėje „Delfi.lt” komentuojantys žmonės įprato nuolat lieti savo pyktį – kasdien parašoma tūkstančiai rasinę, tautinę, religinę neapykantą kurstančių atsiliepimų. Naujienų portalo www.delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė sakė, kad prieš kurį laiką buvo paskirtas darbuotojas, kuris „trina” netinkamus komentarus. Pasak redaktorės, jis tai daro „iš akies” – naikina tuos komentarus, kurie gali būti pripažinti pažeidžiančiais įstatymus, o juk už įstatymo ribas peržengiančios nuomonės pareiškimą interneto vartotojai gali būti traukiami administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad už Internete skelbiamus komentarus atsako ne tik portalo valdytojas, bet ir jų autorius. Policijos pareigūnai tikina turintys technines galimybes nustatyti tokių įstatymų pažeidėjų tapatybei. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už informacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, platinimą numato baudą nuo penkių iki dešimties tūkstančių litų.

Spaudos laisvės pasaulyje – dar mažiau
|

Spaudos laisvės pasaulyje – dar mažiau

Spaudos laisvės padėtis daugelyje pasaulio šalių, ypač Azijoje ir Rusijoje, pernai pablogėjo, sakoma „Freedom House” ataskaitoje. Lietuva su Čekija pagal spaudos laisvę atsidūrė 29 vietoje. Labiausiai spaudos laisvės principų paisoma Suomijoje ir Islandijoje. Tačiau nerimą kelia veiksmai prieš žiniasklaidą – ypač kai kuriose Azijos bei Pietų Amerikos valstybėse, taip pat Rusijoje. Rusijos vyriausybė vis labiau mėgina užspeisti nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Be to, Maskva nori apriboti interneto naudojimą, teigiama pranešime. Likus dviem dienoms iki visame pasaulyje minimos Spaudos laisvės dienos, „Freedom House” vadovė Jennifer Windsor antradienį įspėjo, kad „po išpuolių prieš žiniasklaidą neišvengiamai reikia laukti išpuolių prieš kitas demokratines institucijas”. Valstybinės žiniasklaidos darbas pernai buvo ribojamas ir Pietų Amerikos valstybėse Venesueloje, Argentinoje ir Brazilijoje. Azijos šalyse – Kinijoje, Vietname ir Irane – 2006 metais vėl įkalinta daug žurnalistų ir interneto vartotojų, teigia „Freedom House”. Tailande, Šri Lankoje ir Filipinuose spaudos laisvė kentėjo nuo politinių perversmų, Malaizijoje ir Pakistane – nuo griežtesnės žiniasklaidos kontrolės. Tuo metu Nepale, Kambodžoje ir Indonezijoje žiniasklaidos padėtis pagerėjo. Vertinant spaudos laisvę, prasčiausia padėtis yra Šiaurės Korėjoje. Tarp penkių šalių, kuriose spaudos laisvės padėtis yra blogiausia, dar yra Birma, Turkmėnija, Kuba bei Libija.

LŽS ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas įžvelgia viešosios informacijos cenzūrą

LŽS ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas įžvelgia viešosios informacijos cenzūrą

Policijos komisariatų reikalavimas pasirašyti bendradarbiavimo sutartis sukėlė daug ginčų ir žurnalistų protestų. Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, kad šis įvertintų šias sutartis ir pareikštų kvalifikuotą nuomonę. Instituto direktorius Henrikas Mickevičius savo atsakyme pabrėžė, kad bendradarbiavimo sutartys nepagrįstai riboja žodžio laisvę. Instituto išvadoje teigiama: “Sutarties su “Elektrėnų kronikos” ir Elektrėnų policijos komisariato (analogiško turinio sutartys sudarinėjamos beveik visuose šalies miestuose) punktas numato, kad redakcija įsipareigoja “pateikti gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju)”. Vadovaujantis šia nuostata, laikraščio redakcijos žodžio laisvė yra ribojama prisiimtu sutartiniu įsipareigojimu derinti informaciją su atsakingu policijos darbuotoju. Svarstytina ar ši sutarties nuostata nėra viešos informacijos cenzūros pavyzdys.” Anot H.Mickevičiaus, bet kokiu atveju sutartis sudaro sąlygas teikti viešą informaciją šališkai ir neobjektyviai, kadangi prieš skleisdama informaciją, susijusią su policijos veikla, laikraščio redakcija įsipareigojo jos turinį derinti su atsakingu policijos komisariato darbuotoju.

Žurnalisto akreditacija – gaišatis ar būtinybė?

Žurnalisto akreditacija – gaišatis ar būtinybė?

Tarp žurnalistų sklando kalbos, jog akreditavimo procedūros Lietuvos institucijose neretai apsunkina jų darbą ar net trukdo tinkamai atlikti paskirtą užduotį. Siekiant išsiaiškinti, ar tai tėra „išpūstas muilo burbulas”, ar veikiančios akreditavimo sistemos išties vertos tobulinimo, „Žurnalistų žinios” atliko „mini” tyrimą. Iš dešimties apklausoje dalyvavusių žurnalistų, dirbančių tiek spaudoje, tiek radijuje ar televizijoje, keturi teigė susidūrę su akreditacijos problemomis. Devyni iš dešimties apklaustų žurnalistų Lietuvos institucijose veikiančias akreditavimo sistemas teigė vertinantys vidutiniškai. Tiek pat mano, jog akreditavimo procedūros apskritai apsunkina žurnalistinį darbą. Žurnalistai sako, jog problemų jiems iškyla dėl darbovietės, kuriai atstovauja, įdarbinimo būdo ar terminų, susijusių su akreditacijos išdavimu bei užsakymu. Žurnalistikos instituto direktoriaus Andriaus Vaišnio nuomone, žurnalisto, kaip darbuotojo, statusas institucijoms, teikiančioms akreditacijas, neturėtų rūpėti. „Nesvarbu, į kurią instituciją žurnalistas nori patekti. Jis gali būti vadinamas „freelance” žurnalistas, ar dirbantis pagal sutartį. Jokiai institucijai neturi turėti jokios reikšmės tai, kaip ir kokiomis sąlygomis (atitinkančiomis įstatymą) yra įdarbinamas radijo, televizijos kompanijos arba spaudos bendrovės darbuotojas. Žurnalistas turi įgaliojimus atlikti užduotį, ir tiems įgaliojimams įgyvendinti jam neturi būti sukuriama kliūčių”, – sako A.Vaišnys.

Ekspertų nuomone, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimų neužtenka

Ekspertų nuomone, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimų neužtenka

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimus bei papildymus. Buvo nuspręsta pakoreguoti penkis iš vienuolikos įstatymą sudarančių straipsnių. Tačiau ekspertų nuomone, to nepakanka. Įstatyme praplėsta ribojamos viešosios informacijos samprata, įtraukiant tris naujus punktus. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos siūlymu, įtraukta nuostata, jog į šią kategoriją papuola ir viešoji informacija, kuri pataria, kaip „pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas bei kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus”. Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjo Deivido Velko, toks sprendimas buvo priimtas siekiant užbėgti įvykiams už akių, mat ypač internetinėje erdvėje, užsienio tinklalapiuose, tokios informacijos pasitaiko. „Sukontroliuoti internete esančią informaciją, žinoma, yra šiek tiek „donkichotiškas darbas”, tačiau veikia vadinamosios „karštosios linijos”, kurių pagalba ir informaciją, pasirodančią kitose šalyse, galima sukontroliuoti”, – sako D.Velkas. Kitų Europos šalių įstatymuose taip veikia panašios nuostatos, tad net ir tinklalapio, kuris nepriklauso Lietuvai valdytoją ar informacijos rengėją turėtų būti įmanoma nubausti. Inicijuodama tokius Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymus, ekspertų grupė nusprendė tarsi „užbėgti įvykiams už akių”, kad tokia informacija neatsirastų bei neplistų Lietuvoje.