Neįtikėtinas paprastumas, arba šių dienų mini-vobleriai (1 dalis)
Tai amerikiečiai sukūrė pavadinimą vobleriams – idiot baits, kas pažodžiui išvertus – „masalas idiotams“ *. Ta prasme, ne galvok, o mesk ir trauk – ir būtinai kažkas panašaus į žuvį tikrai užsikabins. Galbūt apie save jie turbūt kažkiek teisūs, bet man ir visiems kitiems mano pažystamiems, UL gerbėjams, žūklę vobleriais vertinti kaip paprastą žuvies pagavimą, jos neišskiriant – tiesiog nepriimtina. Mums žūklė – tai sunki, tikslinė medžioklė. Palikdami amerikiečių pasisakymus jų sąžinei, mes pereikime prie temos apie tai, kas gi įdomesnio, vis kylant dėmesiui, UL pasaulyje: apie tuos pačius, nedidelių dydžių ir svorių „idiot baits“. Iš tikrųjų mini-vobleriai šiuolaikiniame UL turi ant tiek didelę reikšmę, kad neįvertinantys šio fakto, švelniai tariant yra trumparegiai, prarandantys daugybę įdomių akimirkų. Tiek atrodytų paprastų, o iš tikrųjų sudėtingų masalų žaidime, tiek kalbant apie emocijų audras gaudant šiais masalais. Kažkada ir man buvo atradimas kad mini-vobleriu galima pagauti daugiau nei gaudant įprasta sukriuke arba mini-vartykle. Aišku apie tai aš buvau girdėjęs, ir netgi skaitęs, bet patikėti vis tik buvo sunku, kol galiausiai kartą sėkmė lydėjo būtent mini-voblerius. Tą dieną kibo ir ant sukrės, bet vobleris pralenkė ją kibumu, net ir kokybinė „baltos žuvies“ sudėtis, kaip ir pagautos žuvies dydis, buvo ne sukrės naudai. Bėgant laikui panašių įvykių teigiama statistika vis augo, aš vis daugiau skirdavau laiko tokiai žūklei.