Vitaminai

Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau organizmui jų nepakanka. Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė. Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas. Normaliomis sąlygomis pilnavertiškai besimaitinančio žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį vitaminų. Deja, nedaug žmonių gali pasigirti visiškai sveika ir subalansuota mityba. Tuo pat metu užteršta aplinka, intensyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai ženkliai padidina organizmo poreikius vitaminams. Vitaminai parduodami vaistinėse nėra tobuli. Tam, kad organizmas gerai funkcionuotų, jam nepakanka pametėti keletą laboratorijoje pagamintų cheminių junginių. Dažnai vaistinėse parduodami vitaminai yra dirbtinės kilmės, ne iš natūralių šaltinių, išgryninti.

Vitaminai – tai ne tik sveikas kūnas, bet ir skaisti oda, žvilgantys plaukai, stiprūs nagai ir puiki nuotaika. Jeigu valgysite daug šviežių daržovių ir vaisių, šviežios mėsos ir žuvies, vitaminų gausite pakankamai ir nereikės papildomai jų pirkti vaistinėse. Žinoma, nemanykite, kad jeigu jums netrūksta vitaminų, jūs visada būsite žvali ir sveika. Privalote reguliariai ilsėtis, makštintis ir valgyti sveiką maistą, tuomet vitaminai padės jums sustiprinti ir išlaikyti pukų kūną, sugebantį efektyviai kovoti su įvairiomis ligomis ir negalavimais. Kiekvieną dieną rinkitės valgyti vis kitokį maistą, nes jūsų organizmui reikia įvairių vitaminų, tačiau nė viename maisto produkte nėra jų visų. Kaip pastebėjote, daugiausia vitaminų turi grūdai, pieno produktai ir įvairios daržovės bei vaisiai. Šie maisto produktai turėtų įeiti į jūsų kiekvienos dienos valgiaraštį, kad organizme visuomet būtų pakankamai vitaminų ir kad atrodytumėte sveika.

Rauginti kopūstai visą šaltąjį metų laikotarpį yra puikus vitaminų šaltinis, padedantis išvengti daugelio negalavimų. Juk 100 g raugintų kopūstų yra apie 30—40 mg vitamino C — beveik pusė rekomenduojamos paros normos. Nepatingėkime savo namiškiams paruošti šio puikaus produkto, iš kurio galima pagaminti daugybę skanių patiekalų. Rauginimui skirti indai turi būti tinkamai paruošti, nes nuo to labai priklauso produktų kokybė. Indai bei įrankiai turi būti gerai nuplauti ir dezinfekuoti. Medinės statinės 2—3 paras mirkomos švariame vandenyje, išplaunamos karštu 0,1 % sodos tirpalu ir perskalaujamos šaltu vandeniu. Dažnai šeimininkės statines iškloja maisto produktams skirta polietileno plėvele arba įdeda polietileno maišą. Raugiant mažesnį produktų kiekį, atitinkamai pasirenkama ir tara. Produktus galima rauginti emaliuotuose kibiruose, puoduose bei moliniuose induose. Tinkamas rūgštingumas padeda išvengti nepageidaujamų mikroorganizmų. Skirtingų rūšių mikroorganizmams vystytis reikalingas skirtingas rūgštingumas: puvimo bakterijoms — pH 4,4—5,0, sviesto rūgšties — pH 4,5, pieno rūgšties — pH 3,0—4,4. Pastarosioms bakterijoms vystytis reikalingas cukrus. Kai jo per mažai, produktai silpnai rūgsta ir blogiau išsilaiko. Tinkamas druskos kiekis slopina puvimo ir sviesto rūgšties bakterijų veiklą. Raugintame produkte optimalus 1,5—2 % druskos kiekis. Druska padeda skverbtis pieno rūgščiai į konservuojamus produktus, todėl pagreitėja rūgimo procesas.

Šalia šių produktų kur kas kuklesni, skirtingi, visada organizmui naudingi yra pieno pakeliai, iš kurių turime išsirinkti tinkamiausią. Daugelis iš mūsų geria pieną, nes jis pagardina kavos puodelį, rytinę košę ar šviežių vasaros uogų dubenėlį. Ne visada susimąstome, kad pienas prisideda prie mūsų sveikatos puoselėjimo. Įdomu, kiek reikia išgerti pieno, kad gautume mums reikalingas maistingąsias medžiagas? Specialistai pataria išgerti vieną stiklinę pieno per dieną. Kokį tuomet pieną derėtų rinktis? Kaimo žmonės patars gerti pieną, pagardintą turtingu grietinėlės sluoksniu, miestiečiai stengsis išsirinkti iš įmonių siūlomų pieno pakuočių – ar UAT perdirbtą pieną su skirtingu riebalų kiekiu, arba pasterizuotą pieną. Koks gi pienas geresnis, skanesnis, vertingesnis – tai klausimai, kuriuos bandome atsakyti. Visada stengiamės palyginti prieš nuspręsdami, kas geriau. Bet ar išties mes žinome skirtumą tarp pieno, kurį siūlo ūkiai, ir to, kurį perdirba įmonės ir termiškai apdorojus siūlo pirkėjams? Tai nebus pasakojimas apie riebalų sudėtį ar pieno gebėjimą rūgti palikus jį šiltoje vietoje, bet – straipsnis apie maistines pieno medžiagas, kurias gauname su viena pieno stikline. Taip pat atsakysime į vartotojus dominantį klausimą, ar iš tiesų pasterizuotas pienas vertingas, kodėl UAT pienas taip ilgai negenda, ar kartais jis nėra pagamintas iš pieno miltelių.

Žirnelių galima nusipirkti ir natūralių, ir konservuotų, šaldytų. Perdirbti žirniai, žinoma, turi mažiau sveikatai naudingų medžiagų, tačiau savo vertės nepraranda. Tai tik mitas, kad šaldytos daržovės praranda visus vitaminus. Užšaldžius daržoves, vitaminai taip pat tik „užšaldomi“. Kad šaldyti žirneliai neprarastų maistinės vertės, verdant į puodą reikia pripilti tiek vandens, kad žirneliai būtų vos vos apsemti. Kuo mažiau vandens pilsite, tuo mažiau vitamino C bus prarasta. Puodą būtina uždengti dangčiu. Nuoviro išpilti taip pat nederėtų. Iš jo galima paruošti sveiką ir vitaminingą padažą arba naudoti kaip vaistus šlapimui varyti. Žalieji žirneliai tiesiog plyšta nuo maistingų medžiagų. Valgydami žirnelius, žmonės gauna daugiau nei 8 rūšių vitaminų, 7 mineralų, proteino ir skaidomųjų medžiagų, kurios svarbios besilaikantiems dietos. Iš žirnelių organizmas gauna tokių medžiagų, kurios būtinos išlaikyti stiprius kaulus. Tai didžiulis vitamino K1 šaltinis, kuris palaiko kauluose esantį kalcį. Žalieji žirneliai naudingi ne tik kaulams, bet ir širdžiai, kraujagyslėms. Vitaminas K padeda reguliuoti kraujo krešėjimą. Žirneliuose taip pat yra tokių medžiagų, kurios padeda atsikratyti nuovargio ir tingulio pojūčio. Daug besimokantiems ir protinį darbą dirbantiems žmonėms gydytojai rekomenduoja kasdien suvalgyti po šaukštą žaliųjų žirnelių. Žinoma, nebūtina jų valgyti vienų. Jie puikiai pagardina bet kokį patiekalą.

Su gydytoju endokrinologu Andrejumi Levingeriu kalbėjomės apie vitaminų ir maisto papildų reikalingumą šiuolaikinio žmogaus organizmui, kokie lietuvių mitybos ypatumai, ar galima vitaminais ne tik sau padėti, bet ir pakenkti. – Ar reikalingi vitaminai ir mikroelementai šiuolaikiniam žmogui? – Normalu, kad kiekvienas žmogus nori gyventi ilgai ir sveikai. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad medicina tik apie dešimt procentų daro įtaką žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui. Visa kita lemia paveldimumas ir tai, kaip gyvename, atsižvelgdami į organizmo poreikius. Visi ilgaamžiai žmonės akcentuoja savo mitybą. Palyginus su pirmykšte bendruomene, labai pasikeitė mūsų mityba. Per paskutinius dešimt metų lietuvių racionas taip pat kardinaliai pasikeitė. Atsiranda greito maisto, kuris turi daug kalorijų, bet yra nepilnavertis vitaminų atžvilgiu. Palyginus su pirmykščiu žmogumi, to maisto reikia mažiau, bet net bet kokia puikiai subalansuota dieta turi vitaminų ir mikroelementų nepakankamumą. Šiuo metu neįmanoma mityba be maisto papildų. Dabar ir Lietuvoje visus metus galima rasti prekybos centruose vaisių ir daržovių, bet iškyla klausimas, kiek juose yra konservantų. Kitas dalykas – mes esame šiauriečiai, ir bet kokiu atveju mūsų mityboje yra nepakankamai vitaminų. Dėl to žmonės perka vitaminus ir kitus maisto papildus. Tai yra didelė farmacijos pramonės dalis. Šios visos medžiagos yra parduodamos be receptų.

Norėčiau sužinoti, ką daryti ir kokius vitaminus geriausia duoti mokyklinio amžiaus vaikams, kad jie greitai nepervargtų ir nenusilptų nuo didelio pamokų krūvio? – Kiekvieno žmogaus organizmas į vitaminų trūkumą reaguoja skirtingai. Vienų tampa ploni ir pradeda slinkti plaukai, kitų sluoksniuojasi nagai ar šerpetoja oda. Treti jaučia nepaliaujamą nuovargį, išsekimą, padidėjusį nervingumą ar dirglumą. Vaikų protiniam darbingumui daug reikšmės turi išorinės aplinkos sąlygos, emocinė būklė, nuotaika, miegas ir poilsis bei visavertė mityba. Maistas – ne tik energijos, bet ir organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Tačiau norint gauti būtinų vitaminų dozę, reikėtų suvalgyti nemažai įvairių produktų – pavyzdžiui, kad žmogus gautų pakankamai vitaminų B1 ir B2, reikėtų suvalgyti kilogramą juodos duonos arba 400-500 g neriebios veršienos ir pan. Be to, nevalia pamiršti, kad daržovėse ir vaisiuose yra toli gražu ne visi normaliai medžiagų apykaitai reikalingi vitaminai ir mineralai. Maitindamiesi daržovėmis gausime pakankamai folio bei askorbo rūgšties ir vitamino P, o B2 yra tik piene ir jo produktuose, vitamino A – svieste. Aliejai – vitamino E šaltinis. Todėl sustiprinti sveikatą, pasipriešinti peršalimui, akių nuovargiui gali padėti ir specialūs vaikams skirti maisto papildai su vitaminais ir mineralais. Kaip rodo apklausos, geriausiai vaikai toleruoja skystus maisto papildus, kuriuos galima duoti tiek pusės metų kūdikiams, tiek ir mokyklinukams.

Vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų gamintojai bando įtikinti, jog mūsų maiste naudingų medžiagų lieka vis mažiau. Tačiau maisto produktų ekspertai teigia, jog tai netiesa. Prognozuojama, jog iki 2010 metų kas ketvirtas maisto produktas – nuo sulčių, jogurto iki guminukų – bus praturtintas įvairiomis biomedžiagomis. Vien vitamino C per metus pagaminama apie 80 tūkst. tonų. Tokį „naudingų“ medžiagų naudojimą maisto papildų pramonės atstovai teisina tuo, jog maistas, kurį vartojame, yra nepilnavertiškas, rašo Vokietijos dienraštis „Welt“. Tačiau šiam teiginiui įrodyti reikia atlikti specialius tyrimus: maisto produktus nupirkti daugelyje vietų, o po keleto metų būtent tose pačiose vietose juos vėl įsigyti pakartotinai. Be to, tyrimas turi būti atliekamas toje pačioje laboratorijoje, naudojant tą patį metodą. Tačiau tyrimo metodai sparčiai keičiasi. Tai, ką šiandien galima išmatuoti, 1970 metais buvo galima tik nuspėti. Nieko nuostabaus, jog Vokietijos mitybos ekspertas Helmutas Hesekeris atlikęs išsamų literatūros šaltinių tyrimą bei apklausęs ekspertus iš 65 tyrimo institutų nerado jokių įrodymų, jog intensyvus žemės naudojimas lėmė maisto medžiagų sumažėjimą daržovėse ir vaisiuose. Priešingai. Dėl nuolatinio tręšimo biomedžiagų, pavyzdžiui karpotino ir tiamino, net padaugėjo. Be to, į kiaulių maistą dažnai papildomai dedama cinko, todėl šios mineralinės medžiagos padaugėja ne tik mėsoje, bet ir javuose bei daržovėse, nes cinkas su mėšlu patenka į dirvožemį.