Vestuvių sukaktys
| |

Vestuvių sukaktys

Kiekvieną savaitę mūsų šalyje įregistruojamos naujos santuokos.Keletas tūkstančių laimingų porų tąkart pirmą kartą ištaria:mano vyras, mano žmona.Žiūrint į spindinčius jaunųjų veidus, visada norisi palinkėti ką nors nepaprasta ir kartu įsimintina visam laikui.Kaip priesaiką jaunavedžiams vis ištariame: „Linkime karūnuotų vestuvių!” Mūsų valstybėje pažymimi kai kurie sutuoktuvių jubiliejai, sveikinamos ilgai, darniai išgyvenusios, išauginusios ir dorai išauklėjusios vaikus , poros.Paminėsiu juos. Sutuoktuvių dešimtmetis pažymimas ąžuolinėmis vestuvėmis. Dvidešimt penkerių bendro gyvenimo metų sukaktis pažymima sidabrinėmis, o darnaus sutuoktinių gyvenimo penkiasdešimtmetis – auksinėmis vestuvėmis. Retos, tačiau iškilmingai pažymimos 75 bendro gyvenimo metų sukaktys.Tai deimantinės, gintarinės vestuvės.Šių vestuvių metu sutuoktiniui įteikaima puošni, gintaru inkrustuota krivūlė su skaičiumi „75″, o žmonai dovanojami gintaro karoliai.Gintaras šiuo atveju simbolizuoja ištikimybę, pastovumą. Tačiau kai kuriose šalyse yra tradicija laimingiems sutuoktiniams savo bendro gyvenimo kelyje atšvenčia net 25 jubiliejines vestuves.Kadangi mūsų vis dažniau klausiama apie santuokos sukaktuvių pavadinimus, manome, kad tikslinga dar kartą juos priminti.

Temperamentingosios gruzinų vestuvės
| |

Temperamentingosios gruzinų vestuvės

Klaipėdoje gruziniškas vestuves atšokę legendinio ansamblio “Rustavi” nariai taip pakerėjo Žvejų rūmuose susirinkusius žiūrovus, kad šie nuo savo kėdžių pakilo ploti dar nepasibaigus koncertui. Tokio smagaus renginio klaipėdiečiai sakė jau seniai nematę, o dar 1968 metais įkurto garsiausio Gruzijos ansamblio vadovai ir atlikėjai savo ruožtu gyrė uostamiesčio publiką. Vestuvės Gruzijoje yra didžiulis įvykis – nacionaliniai kostiumai, šimtmečių istoriją menantys tradiciniai šokiai ir dainos vestuvių ritualą paverčia nuostabia švente. Vestuvių linksmybes “Rustavi” pabandė perkelti į Žvejų rūmų sceną. Penkiasdešimt šokėjų, dainininkų ir muzikantų scenoje atrodė išties įspūdingai – tam tikrais epizodais netgi buvo akivaizdu, kad ši scena tokiam kolektyvui yra per ankšta. Atlikėjai dažnai keitė savo tautinius kostiumus. Žiūrovus ypač sužavėjo šokėjai. Šokėjai vyrai striksėjo neįtikėtinu greičiu ir išdarinėjo tokius dalykus, kad retsykiais atrodė, jog jie ne šoka, o skraido. Vieni temperamentingiausių buvo šokiai su durklais ir kardais. Šokėjams meistriškai vaizduojant kautynes į visas puses skriejo žiežirbos. Apie “Rustavi” pasirodymą Žvejų rūmuose dar ilgai primins į grindis šokių metu susmeigtų durklų žymės.

„Mūsų ispaniška vestuvių ceremonija“
| |

„Mūsų ispaniška vestuvių ceremonija“

Kai verslininkų pora – 31 metų Greta Jansonaitė ir aštuoneriais metais vyresnis Giedrius Klimkevičius – po žiemos darbų maratono pasijuto išsekę, viską trenkė velniop ir nieko nelaukę išskrido į Kubą. Po dviejų savaičių atostogų į Lietuvą jie grįžo susituokę. Ne kartą draugams žadėję vestuvių puotą, Greta ir Giedrius amžiną meilę vienas kitam prisiekė Gibaro miesto bažnyčioje sausio 22-ąją. Įdegusi ir laiminga 31 metų Greta pasimatymą paskyrė darbe. Bendrovės „Klimkynės parkai“ direktorė po atostogų skuba perimti verslo reikalus į savo rankas, todėl iki šiol neturėjo laiko pasikalbėti su draugais ir pranešti džiugią naujieną. Kalbėdama apie vieną įsimintiniausių gyvenimo akimirkų, Greta jaudindamasi taršo plaukus ir rankose gniaužia kavos puodelį: „Suprantu, kad dabar pasakoju vienam žmogui, tačiau po savaitės šiuos mano žodžius skaitys visa Lietuva. Sunku atverti dūšią. Visa tai labai labai jautru“. – Kartu esate pusšeštų metų. Ne kartą planavote tuoktis, tačiau vis atidėliojote. Ir štai: išvažiavote atostogauti, o grįžote vyras ir žmona. Nuo ko slėpėte savo planus?

Jei tektų planuoti vestuves
| |

Jei tektų planuoti vestuves

Jei vestuves palnuosite patys, neišvengiamai patirsite daug streso, ne retai teks ir su savo antrąja puse pasigynčyti. Nesutarimų kyla ne tik sudarinėjant svečių sąraša, bet ir renkantis šventės vietą, autobmobilius ar kitus šventei reikalingus atributus. Nes būtent tada pasireiškia skirtingi vyrų ir moterų poreikiai – vaikinams paprastai norisi visko kuo paprasčiau ir pigiau, o merginoms priešingai – kad tik viskas būtų gražu. „Mano draugui, buvo nesuvokiama, kam kelis tūkstančius litų reikia išmesti mašinoms, kai šias galima pasiskolinti iš draugų ar giminaičių arba kam reikia kelis šimtus litų išleisti stalo gėlių puokštėms: „Juk tą dieną gausime kalnus gėlių“, – tikino jis mane“, – pasakojo šią vasarą ištekėjusi Indrė. Dabar planuojant vestuves tapo madinga pasitelkti vestuvių planuotojų pagalbą. Jie už tam tikrą atlygi suorganizuoja viską nuo A iki Z . Jums reikia tik išsakyti savo norus. Patikėję savo šventę profesionalams atsikratysite organizacinių rūpesčių. Tačiau kartu ir prarasite galimybę patiems kurti savo šventę. Be to nepamirškite, kad vestuvių planuotojai ne visada savo darbą atlieka tobulai. Rugsėjį giminaičių vestuvėse piršliavęs Vilius skundėsi, jog šventę organizavusio vestuvių palnuotojo idėja – po jungtuvių ceremonijos Kauno miesto Rotušėje limuzinu vykti į pajūrį fotografuotis – buvo šauni. Bet… nepatyręs vaikinukas netinkamai suplanavo laiką ir kone sugadino šventę. „Iš Palangos į pobūvio vietą grįžome 23 valalandą, nors, anot vestuvių planuotojo, turėjome grįžti 20 val. (Mat šis įsivaizdavo, kad limuzinas gali važiuoti 160 km per valandą greičiu!) Jaunųjų tėvams ir svečiams gerokai įkyrėjo laukti grįžtančių jaunųjų ir jų palydos.

Grąžink man sparnus
|

Grąžink man sparnus

Mes susitikome atsitiktinai per draugės gimtadienį. Buvai panašus į svečią nei iš šio pasaulio. Gerąja prasme. Toks tylus, pablyškęs, visą vakarą sėdėjai su vyno taure rankoje ir kartkartėmis tarstelėdavai žodį kuriai pernelyg įkyriai kiek padauginusiai damai, kviesdavusiai šokti. Žiūrėjau į tave iš tolo ir bijojau prieiti, kad nedingtum. Jam nesiseka su moterimis, paaiškino viena pažįstama, kažkodėl nesiseka. O galėčiau būti ta vienintele. Kuri tau reikalinga, pamaniau. Bet neisiu ir nelįsiu į akis. Priėjai pats. Prisėdai šalia. Pasiūlei vynuogę ir vyno. Mes kalbėjomės visą vakarą. Turėjome apie ką. Tu, kaip ir aš, mėgai (ir mėgsti) Kingą, Bulgakovą, Tarantino filmus ir naująjį rusų kiną. Nekenti rudens ir ne į žiemą panašios žiemos, šuolių parašiutu, treninguotų skustagalvių su šlepetėmis kavinėse bei gatvėse. Kiek daug turėjome vienas kitam pasakyti. Po to buvo pusė metų pasakos. Kai laukdavau tavęs lyjant po stogeliu, buvo gera žinoti, kad tu žinai, jog laukiu. Visa švytėjau, nes buvau tavo svajonės išsipildžiusi dalis. Bent man taip sakei. Už tai, kad gyvenau, gaudavau gėlių. Kuri to nenorėtų? Nesuprantu, kaip jam galėjai taip apsukti galvą, kalbėjo pažįstamos. Juk jis moteris meta po poros savaičių. Šypsojausi. Nemeta jis moterų, nemeta. Jam tiesiog iki šiol nebuvo pavykę rasti savo vienintelės. Dalies savo gyvenimo. Savo svajonės dalies. Gal tu persikelk pas mane, pasakei vieną vakarą. Nebegaliu be tavęs. Man per sunku laukti kitos dienos, kai vėl tave pamatysiu. O paskui susituoksime.

Karaimų vestuvės
| |

Karaimų vestuvės

Sužadėtuvėms jaunosios ir jaunojo pusės kepdavo po pyragą (kielinlik ir kijovliuk), kuriais tam tikru momentu buvo vaišinami visi susirinkusieji. Jaunimas, dažniausiai tautiniais rūbais apsirėdęs, taip pat aktyviai dalyvaudavo – ne tik sudarydavo jaunųjų pulką, pasirašydavo sužadėtuvių dokumentą, bet ir krėsdavo “iškalbingas”, būtinas išdaigas. Kitas svarbus karaimų vestuvių momentas – sutuoktuvės karaimų šventovėje – kenesoje. Vestuvininkų procesija link kenesos buvo labai reikšminga, tam tikrų taisyklių gaubiama apeigų dalis. Įžengiant jauniesiems į kenesą skambėdavo iškilminga giesmė “Kiorkiu kijovliarnin” (“Jaunavedžių grožis”). Sutuoktuvių ritualo metu garsiai perskaitoma pasirašytoji sužadėtuvių sutartis, dvasininkas laimina jaunuosius ir bendruomenę. Vestuvių puotoje apeiginių veiksmų išliko nedaug – reikšmingiausia čia tapo vestuvių vedlio atamano daina “Onarhejlar” (“Teklesti”). Karaimų vestuvių apeigų Lietuvoje prisilaikoma iki šiol. Kadangi vestuvės dabar gana retos, jos tampa didele švente visai bendruomenei. Tai puiki proga ne tik pasveikinti jaunuosius, bet ir visiems susitikti, pabendrauti, o gal ir kitų vestuvių planus kurti.

Vestuvės: beribės fantazijos ar meksikietiškų serialų atspindys?
| |

Vestuvės: beribės fantazijos ar meksikietiškų serialų atspindys?

Anksčiau apie jaunųjų šventę pranešdavo arklių kanopų kaukšėjimas ir skambalai, dabar vis dažniau – malūnsparnio propelerio, automobilio, motociklo ar jachtos variklio blerbimas. Berods, vestuvės tapo viena kūrybos sričių, kur galima realizuoti savo fantazijas, o turint gerą humoro jausmą – pasinerti į neišsemiamus eksperimentus. Vasaros savaitgaliais į Santuokų rūmus ir bažnyčias tiesiog plūsta puošnios poros. Bet iškilminga akimirka tampa tokia trumpa – juk už durų trypia daugybė savo eilės laukiančių jaunųjų. Sumainius žiedus, net ir išvyka į gamtą neretai tampa komiška: jūsų pamėgtoje vietoje, kur tikėjotės smagiai pabūti prieš vestuvių pokylį, taip pat knibždėte knibžda jaunųjų pulkai, laukdami eilės vienai pirmųjų bendro gyvenimo akimirkų įamžinti. Jei esate jaunesnis nei trisdešimties, ko gero, jums jau neteko matyti vestuvių puotos pradžioje rengiamų išbandymų jauniesiems: pavyzdžiui, skutančios bulvę, vystančios lėlę jaunosios, kapojančio malkas jaunojo. O nuotakos pagrobimas, juokingas piršlio testamentas ir korimas? Regis, ir jaunosios nešimas per tiltą tampa vis didesne atgyvena. Šiandien tradicijas į šalį stumia specialieji efektai, pirotechnikos stebuklai. Atrodo, kokios vestuvės be gausybės gėlių, plazdančių žvakių liepsnelių, kaspinų, byrančių rožių žiedlapių skambant nuostabiai muzikai?

Suomijos tradicijos. Vestuvės.
| |

Suomijos tradicijos. Vestuvės.

Vestuvės rytuose šiandien švenčiamos kaip ir seniau. Ritualą sudaro trys dalys: jaunosios „išėjimas” iš gimtų namų, pervažiavimas į vyro namus, atvykimas. Jaunoji turi būti saugoma nuo blogos akies ar blogų dvasių. Vykstant į vyro namus, jaunosios veidą uždengdavo, o vežiman dėdavo peilį ir t. t. Rytuose vyravęs dekoras veikė visos Suomijos architektūrą ir meną, ypač XIX a. pabaigoje vadinamojo „tautinio romantizmo” laikotarpiu. Tautinis kostiumas labai anksti neteko prasmės ir atsigavo tik tautinio atgimimo metu. Šiandien tai tik simbolinė švenčių detalė. Tiesa, skirtumai jaučiami ir nacionalinėje rytų ir vakarų Suomijos virtuvėje. Pavyzdžiui, rytuose buvo reguliariai kepamas didelis minkštos duonos kepalas, ta pati duona vakaruose buvo kepama du kartus metuose, bet kieta ir apvalios formos. Tai labiau priminė džiūvėsį, mat ir laikoma duona buvo neįprastai — palubėje.

Jurgis Pabrėža apie žemaičių papročius “Vestuvės”
| |

Jurgis Pabrėža apie žemaičių papročius “Vestuvės”

Žemaitijoje ir kitose Lietuvos vietose vestuvės anksčiau buvo pati didžiausia šventė. Vestuvės trunkdavo gana ilgą laiką. Jos turėjo daugybę papročių, apeigų, dainų, oracijų. Iš kitų šeimos švenčių jos išsiskiria ir vestuvininkų išdaigomis, pokyliu. Prieš susituokdami jaunieji privalėdavo išsiaiškinti, ar tarp jų nėra giminystės ryšio. Vyras tais laikais negalėjo vesti anksčiau, negu sulaukė 14 metų amžiaus, o mergina – 12. Tačiau tuokdavosi kiek vyresni. Buvo įprasta, kad mergaitės tekėdavo ne jaunesnės kaip 17-18 metų. Vestuvės prasidėdavo piršlybomis, kurios Žemaitijoje turėjo kelis etapus. J. Pabrėža aprašo „zalietas”, t. y. žiedynas. Jos būdavo ir prieš ūkvaizdžius, ir po jų. Prieš „zalietas” jaunikis su jaunąja apsikeisdavo dovanomis, susitardavo, kada paduos užsakus, dalyvaujant piršliui, susigerdavo. Tai buvo svarbus vestuvių etapas, turėjęs vos ne pačių vedybų prasmę. Todėl nenuostabu, kad po „zalietų” jaunieji save laikė vedusiais ir gana dažnai tą naktį miegodavo kartu. Atsitikdavo ir taip, kad jungtuves bažnyčioje nukeldavo net tolimesniam laikui. Toks paprotys gyvavo Rytų Prūsijoje, taip pat žinomas ir kai kuriose kitose kaimyninėse tautose.

Santuoka – Kaune, vestuvės – Švedijoje, medaus mėnuo – Šveicarijoje
| |

Santuoka – Kaune, vestuvės – Švedijoje, medaus mėnuo – Šveicarijoje

Žinomos estrados dainininkės ir kapitono padėjėjo pagrindinėje gyvenimo šventėje dominavo marinistinė tema, netrūko linksmybių, siurprizų, kelte užklupo išbandymas jūros liga. Žinoma Lietuvos estrados dainininkė Birutė Petrikytė ir jos vyras, kelto “Palanga” kapitono padėjėjas Igoris Karžickis, šiuo metu mėgaujasi medaus mėnesiu Šveicarijoje. Kelte “Lisco Patria”, kur buvo švenčiamos jų vestuvės, išgirdęs naujieną apie kelionę į Šveicariją, maloniai šokiruotas Igoris nepratarė nė žodžio, o Birutė tik suokalbiškai šypsojosi: ji žinojo apie staigmeną, todėl slapta jau buvo sukrovusi lagaminus. Prabangiu keltu, kur buvo švenčiama puota, iš Švedijos į Klaipėdą antradienį grįžę žmona ir vyras iškart išskubėjo į Vilniaus oro uostą ir išskrido į Šveicariją. Šį siurprizą praėjusį savaitgalį vykusių 50 metų Birutės ir 42 metų Igorio vestuvių proga jauniesiems pateikė jų santuokos liudytojai – Violeta ir Klaudijas Kampanos. Žinia apie kelionę į Šveicariją buvo rasta jūros išmestame butelyje.