Vadovavimo būdai

Vadovavimo būdai, stiliai. Autokratinis. Vadovas priima sprendimus vienas. Jis tikisi, kad kiti tiesiog vykdys užduotis be klausinėjimų. Paprastai nauji ir ypač jauni vadovai yra linkę vadovauti autokratiškai. Jie mąsto taip: „aš esu grupės vadovas. Esu pateptas šiai tarnystei. Taigi – aš turiu priimti sprendimus.“ Yra situacijų, kai tokio būdo REIKIA. Pvz.: a) ekstremaliose situacijose kai sprendimas būtinas ir jį reikia padaryti labai greitai. Tada reikia labai aiškių instrukcijų. Tiesiog nurodymų; b) kai grupės nariai yra dar jauni arba nesusipažinę su užduotimis. Tada jie mokosi iš eksperto. Taip patys įgauna patirties; c) kai tai liečia asmeninius dalykus. Tada vadovas turi kalbėtis su žmogumi akis į akį, o ne svarstyti tai bendrai su visais. Įtikinėjimo. Vadovas vis dar priima sprendimus vienas, bet jis stengiasi motyvuoti žmones, jog tai geras sprendimas. Jis elgiasi tarsi „pardavėjas“. Jis rodo sprendimo privalumus. Tos būdas tinka, kai vien tik vadovas turi visą informaciją apie svarstomą dalyką. Tačiau svarbu, jog žmonės jaustų, kad ir nuo jų sprendimas priklauso, kad tame sprendime yra jų dalis. Konsultavimosi. Čia vadovas prieš priimdamas sprendimą kalbasi su grupe. Dažniausiai toks vadovas pristato idėjas ir kviečia klausti, siūlyti. Būtent šių klausimų, idėjų kontekste priimami sprendimai. Tokie vadovai niekad nepriims sprendimo nepaklausę nuomonės tų, kuriems sprendimas turės įtaką. Vadovas mielai deleguoja – paveda kažkam kitam atlikti užduotis.