Vadovams

Netinkamai savo darbą atliekantys vadovai gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis savo pavaldiniams, rodo tyrimas. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. vyrų samdinių, rašo BBC. Švedų mokslininkai aptiko stiprių sąsajų tarp blogo vadovavimo ir rimtų širdies ligų. Rizika susirgti širdie ligomis didėjo paraleliai darbuotojo darbo stažui įmonėje. Mokslininkai aiškina, kad bloga savijauta darbe sukelia ne tik stresą, bet ir skatina žalingus įpročius, pavyzdžiui, rūkymą, o tai susiję su įvairiomis širdies ligomis. Ankstesni tyrimai parodė, kad dėl nesąžiningai besielgiančių vadovų darbuotojams gali padidėti kraujospūdis, o tai taip pat susiję su širdies ligomis. Naujausio tyrimo metu mokslininkai iš Karolinskos ir Stokholmo universitetų (Švedija) stebėjo 19-70 metų samdinių širdies būklę beveik dešimtmetį. Visų jų buvo paprašyta įvertinti savo viršininko vadovavimo stilių ir kompetenciją. Darbininkai, kurie prasčiausiai įvertino savo vadovus, 25 proc. labiau rizikavo susirgti rimtomis širdies ligomis. O dirbantys ketverius ir daugiau metų, net 64 proc. labiau rizikavo susirgti širdies ligomis. Anot tyrėjų, rezultatai nepriklausė nuo pasiekimų darbe, socialinės klasės, darbo krūvio, nesveikos gyvensenos ir pan.

Niekas neabejoja, jog įmonės laimėjimai labiausiai priklauso nuo efektyvaus vadovavimo. Tačiau neretai vadovai klysta mėgindami bendrą komunikacijos modulį vienodai pritaikyti visiems įmonėms darbuotojams, neatsižvelgdami į konkrečius poreikius ir motyvaciją. Lina Stankevičienė, ISM Biznio mokymo centro projektų vadovė ir konsultantė, vadovavimo, lyderystės, tarpasmeninių santykių ir grupinio darbo ekspertė: Pradėdančiam dirbti įmonėje žmogui dažniausiai svarbiausia yra pildyti savo poreikius, o ne didinti tos bendrovės pelną. Tai natūralu. Todėl norint efektyviai vadovauti, būtina tuos abu kriterijus suderinti. Tik taip pasiekiama abipusė darbdavio ir darbuotojo nauda. Anksčiau vadovo pagrindinė užduotis buvo planuoti, valdyti, kontroliuoti išteklius ir sekti rezultatus, o dabar dažnai svarbiausia esti komunikacija tarp vadovybės ir darbuotojų. Esminis efektyvaus vadovavimo kriterijus – tiksliai suformuluoti užduotis, išsiaiškinti, ar darbuotojas jas suprato taip, kaip tikisi vadovas. Nereikia bijoti tai išsiaiškinti. O kad darbuotojas nemanytų, kad tai liudija nepasitikėjimą ar kontrolę, būtina tinkamai parinkti žodžius ir toną. Kitas efektyvaus vadovavimo kriterijus – įsiklausyti į darbuotojų motyvaciją. Apklausos rodo, jog vadovai dažnai mano, kad pagrindinis motyvacijos aspektas yra materiali paskata: atlyginimas ir karjeros galimybės. Tuo tarpu darbuotojams dažnai yra svarbūs pripažinimas, įtraukimas į įmonės reikalus ir pagalba kilus asmeninėms problemoms.

Vadovavimas neatsiejamas nuo efektyvaus išteklių paskirstymo. Patys svarbiausi ištekliai bendrovėje, organizacijoje yra žmogiškieji. Šie ištekliai skiriasi nuo kitų tuo, kad žmonės turi emocijas, jausmus. Jie neatlieka darbo mechaniškai, pagal kažkokią, išanksto nustatytą programą, nes žmogus yra sunkiai prognozuojama būtybė. Žmogiškųjų išteklių negalima vien tik valdyti, ar jiems įsakinėti, su jais turi būti bendradarbiaujama. Todėl vadovo pagrindinė užduotis surasti „bendrą kalbą” su darbuotojais ir pateikti užduotis ne kaip įsakymus, o kaip bendradarbiavimo pasiūlymą, kuris padėtų siekti įmonės tikslų. Vadovo vaidmuo – bendradarbiauti su žmonėmis ir siekti bendrų organizacijos tikslų. Motyvacija lemia vienokį ar kitokį žmonių elgesį. Darbuotojų motyvacija – tai skatinantis veiksnys, užtikrinantis sąmoningą įmonės tikslų siekimą. Kaip atpažinti motyvuotą darbuotoją? Vadovavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių darbuotojų motyvaciją. Vadovavimas – tai techninis procesas ir menas viename, kuris skirtas paveikti žmones taip, kad jie savo noru produktyviai atliktų jiems skirtus darbus, užduotis. Todėl vadovavimas yra svarbi darbuotojus įkvepianti ir motyvuojanti priemonė, padedanti organizacijai pasiekti jos užsibrėžtų tikslų. Tačiau dauguma žmonių vis dar painioja vadovą su lyderiu. Vadovas – dažniausiai yra paskiriamas ir jam suteikiama organizacijos viduje pozicinė galia.

Taip. iš pirmo žvilgsnio atrodo – kas čia tokio, su tiek darbų gali susitvarkyti vos ne kiekvienas. Tačiau pirmasis įspūdis dažnai būna klaidingas. Vadovo funkcijas galima skaidyti į daugelį dalių, bet aš labiau mėgstu pirmiausia gilintis į visumą, mažiau reikšmingus dalykus paliekant nuošalyje. Bet kokio vadovo veiklos sferą galima suskirstyti į 3 pagrindines roles: Vadovas privalo sugebėti suburti tinkamą komandą. Sporto pasaulyje vadovo analogas yra treneris. Jis nusprendžia, kurie žaidėjai važiuos į Europos futbolo čempionatą, o kurie ne. Vadovas turi jausti, kiek ir kokių žmonių jam reikia ir teisingai juos atsirinkti. Jis yra savo čempionų komandos kūrėjas. Vadovas turi priversti komandą dirbti darniai. Žodis “priversti” neturi būti suprastas tiesiogiai. Tai nereiškia, kad pavaldinius reikia valdyti vergijos principais – bizūnais ir grandinėmis. Tai kur kas panašiau į gerą dirigavimą orkestrui, kurio atliekama muzika pakeri ir užburia salėje sėdinčius klausytojus. Diriguoti versle reiškia pajungti darbuotojus bendram tikslui, suvienijant darbuotojų sugebėjimus bei paverčiant juos viena galinga jėga. Vadovas yra atsakingas už komandos rezultatus. Ką matome sporte? Jei pasiekiama pergalė, tuomet laimėjo komanda, jei patiriama nesėkmė – pralaimėjo treneris. Jokių išimčių, jokio pasigailėjimo. Visi garsūs verslininkai sako tą patį: jeigu dėl nenusisekusio projekto, nepasiektų tikslų vadovas kaltina savo pavaldinius – jis nėra geras lyderis.

Vadyba – tai secifinė darbinės veiklos rūšis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese, pradėjus žmonėms burtis į bendro tikslo siekiančias grupes. Vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos žmonėms, o lyderiavimas kyla iš socialinės įtakos proceso. Vadovavimas ir lyderiavimas iš esmės skiriasi, bet žmogus gali būti ir formalus vadovas ir turėti lyderiavimo savybių. Kitaip tariant lyderiavimas yra apsprendžiamas žmogaus savybių. Taip pat jis gali būti ir kaip procesas, o tai yra nepriverstinės įtakos naudojimas, bandant kreipti ar koordinuoti grupės veiklą, kad būtų pasiektas tikslas. Lyderiavimas kaip savybė – tai charakteristikų, kurios yra priskiriamos kam nors, kas suvokia galįs panaudoti tokią įtaką sėkmingai, rinkinys. Kintant ekonominei situacijai ir jai esant gan nestabiliai yra gana sunku atskirti vadybininkus nuo vadovų.

Šiuolaikinio vadybos mokslo teoretiko Tomo Peterso manymu, galima išskirti du ryškius vadovų tipus – vieni veikia labai greitai, o kiti per daug lėtai. Tokia klasifikacija gali pasirodyti banali, bet ji turi racionalų grūdą. „Management Today” paskelbtos apklausos duomenimis, vadovai – ir vyrai, ir moterys – vis labiau apkraunami darbais. Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų skundėsi aukštesnių viršininkų nekompetencija, blogai suderinta vidaus ryšių sistema, nepakeliamais krūviais, dejavo, kad jie nuolat atitraukiami nuo pagrindinio darbo dėl beprasmių reikalų, bet svarbiausia dėl to, kad dažnai keliami neįvykdomi uždaviniai. Kadangi šiandien visos kompanijos stengiasi atlikti kuo didesnį darbą esant mažesniam darbuotojų skaičiui, vadovas figūra vis dažniau tampa streso priežastimi (kaip, beje, ir pasitenkinimo). Tuo būdu labai svarbu vadovui efektingai paskirstyti savo bei kitų savo pavaldinių laiką.