Telekomunikacijos

DSL yra nauja modemo technologija, kuri gali vieną porą varinių telefono laidų paversti trijų kanalų duomenų perdavimo sistema (balso perdavimo, priėmimo (downstream) bei siuntimo (upstream)). xDSL skirstosi į skirtingas DSL variacijas, tokias kaip aDSL, iDSL, raDSL ir kitas. DSL‘as vienu metu ta pačia linija gali perduoti ir duomenis ir garso signalus. O Duomenų porcija linijai yra priskiriama jungčiai, o tai reiškia tai yra besitęsiantis procesas. Daugiau nereikia jokių papildomų jungimosi įtaisų. Kelių metų bėgyje tikimasi, kad DSL pakeis ISDN daugumoje sričių ir konkuruos dėl kabelio ir kitų ryšio plėtros sprendimų, kad galėtų perduoti multimediją ir 3-D į jūsų namus. Šimtai milijonų gyventojų ir įstaigų visame pasaulyje naudojasi varinėmis linijomis teikiamomis telefoninių pokabių paslaugomis. Dėl šios priežasties Interneto prieiga, paremta DSL technologija yra pigi ir daugeliui prieinama.

Dabar Ethernetas yra yra plačiausiai taikoma LAN technologija. Etherneto populiarumą nulėmė kelios priežastys: Ethernetas buvo pirmas, plačiau paplitęs didelio greičio LAN; jis palyginus su kitomis technologijomis, yra paprastesnis ir pigesnis. Šiandieninis Ethernetas turi daug formų ir pavidalų. Jo LAN tinklai gali būti magistralės ar žvaigždės topologijos, perduoti informaciją skirtingais greičiais. Didžiausi perdavimo greičiai pasiekiami optiniuse kabeliuse, tačiau dėl didelės jų kainos, jie naudojami tik pagrindinėse magistralėse ar ar prijungiant didelės aprėpties tinklus. Paprastam vartotojui geriausia ir prieinamiausia tecnologija yra taip vadinama RadioEthernet’as (WLAN’as)

Susisiekimo protokolais čia laikomi OSI modelio 3 ir 4 sluoksnio protokolai. Susisiekimo protokolai reikalingi duomenų apsikeitimui tarp serverio bei darbo stočių užtikrinti. Iki 4.x versijos pirmenybė buvo teikiama SPX/IPX protokolų šeimai. Interneto šeimos protokolai TCP/IP galėjo būti naudojami kaip papildomi protokolai. Pirmenybės teikimas šiuo taveju reiškia, kad operacinės sistemos paslaugos (services) naudojo tik SPX/IPX protokolą, o vartotojo programinė įranga galėjo dirbti tiek su SPX/IPX, tiek su TCP/IP.

Kadangi realaus laiko balso perdavimo tarnybos buvo tradiciškai palaikomos WAN dėka cirkuliacinės technikos (pvz: T1 multipleksoriai ar ciklinis komutavimas), todėl natūralu sudėti jau esančias technologijas į ATM CBR PVC naudojant ciklišką emuliaciją ir ATM adaptacijos Lygį 1 (AAL1). Tačiau čia yra reikšmingi trūkumai naudojant ciklišką emuliaciją nes perdavimo greitis turi būti pritaikytas šiam duomenų tipui (nepriklausomai ar perduodama naudinga informacija ar ne). Pavyzdžiui T1 1.544–Mbps ciklas reikalauja 1.74 Mbps ATM perdavimo greičio kai duomenis perduodami cikliškai emuliuojant.

Dinaminiai maršrutizatoriai naudoja maršrutizavimo protokolus nuolatinės komunikacijos ir dinaminio maršrutų lentelių duomenų atnaujinimui palengvinti. Maršrutizavimo protokolai rodo papildomo duomenų judėjimo tinkle apkrovą. Šis papildomas judėjimas gali tapti labai svarbiu faktoriumi planuojant WAN tinklų naudojimą. Svarbus maršrutizavimo protokolo įgyvendinimo elementas yra jo galimybė aptikti ir atsistatyti nuo tinklo gedimo. Kaip greitai protokolas atsistatys, priklauso nuo gedimo tipo, kaip tas gedimas aptinkamas ir kaip maršrutizavimo informacija yra platinama tinkle.

Rašant laišką iš Interneto, numeriai rašomi atvirkščia tvarka, pridedant raides f (Fidonode), n (Network), z (Zone). Pavyzdžiui: n2.f471.z2. Gale rašom fidonet.org, visko priekyje vardą ir pavardę. Vardas.Pavardė@n2.f471.z2.fidonet.org. Atskirose šalyse vietoje org rašomas šalies kodas. Rašantis iš Fidonet turi žinoti savo Fidonet/UUCP šliuzo adresą. Eilutėje to: rašoma UUCP. Po to pirmoje laiško eilutėje rašomas Interneto adresas, antra eilutė turi būti tuščia. Kadangi Fidonet – mėgėjiška sistema, laiškas gali eiti net daugiau, nei parą, be to, didelė tikimybė, kad siųstą laišką skaitys ne tik jo adresatas. Draudžiama siųsti komercinę informaciją.

NetWare branduolys (NetWare Kernel) yra tinklo operacinės sistemos dalis, užtikrinanti pagrindines NetWare funkcijas bei atsakinga už resursų administravimą bei paskirstymą. NetWare užkraunamieji moduliai (NLMs) papildo branduolį tam tikrais servisais. Moduliai yra užkraunami serverio pusėje ir dinamiškai susiejami su branduoliu. Gali atsirasti priklausomybė tarp atskirų modulių, kai vieno iš jų užkrovimas gali sąlygoti papildomų modulių aktyvavimą. Disko tvarkyklė (Disk Driver) tarnauja atminties įrenginių, tokių kaip kieti diskai, juostiniai įrenginiai bei CD-ROM, valdymui. Iki 3.x versijos Novell naudojo “monolitines” tvarkykles, t.y. tokia tvarkyklė savyje talpino visas atminties įrenginių valdymo funkcijas. Su 4.x versija papildomai įvedama NetWare Peripheral Architecture (NWPA), kuri nuo 5.x versijos naudojama viena pati.

P–NNI yra svarbus tuo, kad palaiko tarnybų klasėms jautrų maršrutizavimą ir „juostos“ rezervavimą. Jis nusako topologijos skirstymų mechanizmus paremtus skelbimais nuorodų metrikoje ir atributais, įskaitant juostos pralaidumo matavimą. Jis naudoja daugialygį hierarchinį maršrutizavimo modelį užtikrinantį didelių tinklų suskaidymą. Parametrai kurie naudojami kaip dalis kelio apskaičiavimo proceso apjungia galutinius ATM adresus, duomenų srauto klasę, srauto sąlytį, QoS reikalavimus ir nuorodų apribojimus. Metrika kuri yra dalis ATM maršrutizavimo sistemos yra būdinga duomenų srauto klasei ir apjungia QoS priklausančias metrikas (pvz. CTD, CLR) ir „juostos“ paskirstymo metrikas (pvz. PCR). Kelio apskaičiavimo procesas apjungia bendrą tinklo susikirtimų apmokestinimą, grandinių išvengimą, permaršrūtizavimo galimybes, ir vartojimo politiką (įjungimas/atjungimas permaršrūtizavime, įvairus maršrūtizavimas ir „duomenų nešėjų“ parinkimas).

Vykstant maršrutizatoriaus maršrutizavimo procesui, duomenų paketas yra persiunčiamas išilgai optimalaus kelio priklausomai nuo informacijos vietinėje maršrutų lentelėje. Jei maršrutų lentelės įrašai apie visus maršrutizatorius yra teisingi, paketas keliauja optimaliu keliu nuo siuntėjo iki gavėjo. Kad ir kaip bebūtų, jeigu bent kurios maršrutų lentelės įrašai yra neteisingi (ar dėl blogos konfigūracijos, ar dėl sužinotų maršrutų, kurie teisingai neatspindi tinklo topografijos), gali susiformuoti maršrutizavimo kilpos. Maršrutizavimo kilpa yra kelias per Internetą tam tikram tinklo ID, kuris pats siunčia ir pats gauna paketą.

Iki 1995 metų Lietuvoje labiausiai buvo naudojamas Fidonet tinklas. Juo bei uždaresniu tinklu cc:Mail naudojasi netgi vyriausybinės įstaigos Seimo įstatymų, vyriausybės nutarimų bei potvarkių siuntimui, susirašinėjimui. Fido tinklo atskiras Lietuvos regionas, kurio numeris yra 47, buvo įkurtas 1991 metų balandžio mėnesio 11 dieną. Prieš tai Lietuvos teritorijoje esantys mazgai buvo Estijos regiono FidoNet mazgų sąrašuose.Lietuvoje yra penkti FidoNet tinklai: Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio (visi jie išvardinti pagal susikūrimo eiliškumą). Lietuvos regiono “jurisdikcijoje” taip pat yra Rusijos valstybės sudėtyje esanti Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritis, kuriai suteiktas atskiro tinklo numeris – tai šeštasis Lietuvos regiono tinklas.