NEC sukūrė sensorių pirštų atspaudų atpažinimui, kurio klaidos tikimybė (false acceptance rate, FAR) – mažiau, kaip viena dešimtmilijonoji, kas dviejomis eilėmis geriau už šiuo metu rinkoje naudojamus sensorius. Kompanija naujųjų daviklių gamybą planuoja pradėti pirmąjį 2005 m. ketvirtį.
Prieš 12 metų Tokijuje prasidėjo grandiozinio požeminių G-Cans kanalų tinklo statyba. Projektas skirtas apsaugoti miestą nuo potvynių taifūnų ir lietingojo periodo metu. Šiandien eksploatuojama sistema sudaryta iš penkių 32 m skersmens ir 65 m gylio gigantiškų betoninių rezervuarų. Jie sujungti specialiais 50 m gylyje nutiestais tuneliais, kurių bendras ilgis – 64 km.
Vos monetos dydžio didelio greičio mikrogeneratoriai laikui bėgant nešiojamuose įrenginiuose pakeis baterijas. Mažas, centimetro skersmens ir 3 mm aukščio generatorius sukuria daugiau, nei vieną vatą elektros energijos – tiek pakanka maitinti mobiliajam telefonui. Džordžijos valstijos Technologinio universiteto mokslininkų sukurtas prototipas tapo vienu iš alternatyvų baterijų paieškoms projekto rezultatų.
Politikai sutaria, kad reikia plėtoti aukštąsias technologijas, tačiau plėtros programas svarsto tik vietos profesūra ir biurokratai, o programoms vykdyti skirtos lėšos išdalijamos be konkursų ir tiems patiems mokslininkams. Dar neseniai politikai savo pareiškimuose ir kalbose tik retkarčiais atkreipdavo dėmesį į jiems beveik mistinę mokslinių tyrimų reikšmę šalies ateičiai. Ateitis atrodė tokia tolima, kad buvo numota į jos finansavimą, matyt, tikintis, kad „dvasingi” dalykai gali būti gyvi dvasia. Šiandien padėtis pasikeitė. Suvokta, kad mokslo žinios nėra jau tokios neapčiuopiamos, ir joks save gerbiantis Seimo narys ar Vyriausybės biurokratas dabar nepraleis progos skelbti apie paramą žinių visuomenei. Nusivylus tranzito perspektyvomis sutarta, kad gerovę gali sukurti žinių ekonomika, ir šios vizijos įgyvendinimas neseniai įspraustas į labai konkrečius rėmus: pasirašytas Nacionalinis susitarimas tikslui pasiekti suteikia 15 metų.
O kad deklaracijos nebūtų tušti žodžiai ir kad Lietuva Europoje neatrodytų juokinga tyrimams skirdama kuklius 0,6 proc. BNP (Europos Komisija pataria 3 proc.), politikai, atrodo, pagaliau tapo dosnesni.
“Cisco” patvirtino kartu su Paryžiaus transporto valdyba rengianti bevielio ryšio vietinių tinklų (WLAN) diegimo metro stotyse projektą. Pagal jį daugumoje Paryžiaus metro stočių bus įrengtos “Wi-Fi” įrangos antenos, užtikrinančios bevielį ryšį 100 metrų spinduliu nuo stoties. Tai “Cisco” atsakas į “Intel” iniciatyvą – ši kompanija pasišovė įrengti viešojo naudojimosi WLAN tinklus Paryžiaus viešbučiuose, baruose ir restoranuose. Metro stotys Paryžiuje viena nuo kitos yra vidutiniškai per 550 metrų, o tai reiškia, kad jose įdiegus WLAN, bevielio ryšio aprėptis apims kone visą miestą. Bazinės WLAN stotys tarpusavyje bus sujungtos beveik 40 tūkstančių kilometrų ilgio šviesolaidžiais.
Protokolas HDCL yra bitų režimo protokolas. Iki atsirandant HDLC daugelis duomenų perdavimo kanalo protokolų buvo ženklų režimo. Panašūs protokolai paprastai naudoja į blokus (freimus) suskirstytus duomenų srautus. Be vartotojo siunčiamos informacijos reikia perduoti ir signalizavimo, kontrolės informaciją, leidžiančią, pavyzdžiui, signalizuoti, kad nusiųstame duomenų freime yra klaidų. Be to, yra būtina rasti vieną ar kitą freimo pradžios ir pabaigos ženklinimo būdą.
Ženklų režimo protokoluose visi šie klausimai buvo sprendžiami signalizavimo funkcijoms rezervuojant tam tikrą galimų bitų derinių skaičių. Likusieji deriniai buvo naudojami raidžių, skaičių ir simbolių persiuntimui. Šį būdą naudojančių kodų pavyzdžiais galėtų būti ASCII ar CCITT IA 5.
Interaktyvių paslaugų populiarumas Interneto tinkle sparčiai auga. 1994 m. Internetu naudojosi 30 mln. žmonių, 1995 m. pabaigoje jų jau buvo 100 mln., o 1998m. pagal prognozes buvo 300 mln. Visiems šiems vartotojams parūpinti pilnavertį Internet priėjimą reikalingas spartus duomenų perdavimas. Būtent tokia priemonė yra kabelinis modemas, todėl ši technologija turi nuostabią perspektyvą, juk ja galima naudotis aukštos spartos Internet’o priėjimu iš namų, mokyklos arba ofiso.
10BASE-2 standartokompiuterinis tinklas yra senesnio tipo kompiuterinis tinklas, tačiau dar nemažai firmų ir ypač privačių asmenų naudoja šį tipą, kadangi kartais jis yra pranašesnis nei
10BASE-T tipo tinklas: 1. 10BASE-2 standartokompiuterinis tinklas yra pigesnis, kadangi nėra reikalingi tinklo šakotuvai (hub‘ai). Šiam tinklo tipui naudojamas plonas koaksialinis kabelis, jungtys, „T“ formos trišakiai ir terminatoriai. 2. šio tinklo praktinis maksimalus ilgis gali siekti iki 300 m, o išskirtiniais atvejais ir daugiau, kas kai kuriais atvejais yra labai naudinga, ypač kai kompiuteriai, kuriuos reikia sujungti į kompiuterinį tinklą yra dideliu atstumu nutolę vienas nuo kito.
Sluoksninė OSI modelio sandara nustato kiekvienam sluoksniui tam tikrą fiksuotų tikslų skaičių. Visuomet egzistuoja interfeisai su viršuj ir apačioj esančiais sluoksniais ir su jais surištas antraščių apdorojimas. Beveik kiekvieno sluoksnio paslaugų gali pageidauti keletas viršuje esančio sluoksnio vartotojų. Toks bendras žemesniojo sluoksnio paslaugų vartojimas yra vadinamas sutankinimu (multiplexing). Keletas (N+1) jungčių naudojasi viena (N) jungtimi. Pageidautina (visų pirma klaidų aptikimo požiūriu) sudalinti informaciją į riboto ilgio blokus arba segmentus. Šis procesas yra vadinamas segmentavimu.
Kabelinių modemų technologija – tai nauja technologija greitam prisijungimui prie pasaulinio tinklo, naudojant kabelinės televizijos tinklus. Šiandien šita technologija daugiausiai taikoma JAV, bet kabelinių televizijų, kurios naudoja šitą duomenų perdavimo technologiją, jau yra ir Rytų, bei Vakarų Europoje. Per vieną modemą, per koncentratorius galima pajungti iki 16 kompiuterių – tai labai patogu nedidelėms įstaigoms, per vieną modemą gauti galimybę naudotis Interneto paslaugomis visuose kompiuteriuose. Kiekvienam kompiuteriui skiriamas savo vidinis IP adresas.