Teisė

Lyga yra įsitikinusi, kad apklausos rezultatai atitinka realią situaciją, ypatingai LR Administraciniuose Teismuose. Jos nuomone šie “Teismai” tėra priemonė, skirta pateisinti korupcinius Valstybės institucijų ar valdininkų sprendimus, ką ji gerai pajuto ,,savo kailiu”. Buitinių vartotojų sąjunga visiškai pritaria Lygos nuomonei. Jos nuomone situacija yra dar rimtesnė, kadangi kaip galima spręsti iš jaunų teisininkų, dirbančių valdžios įstaigose, elgesio ir teisės “mokslininkų” pasisakymų žiniasklaidos priemonėse, susidaro vaizdas, kad teisininkams LR Konstitucijos nuostatos –”valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”, “valstybė gina vartotojo interesus” ar tai nežinomos ar nesuvokiamos ar tiesiog neprieinamos? Kyla mintis, kad teisininkai gali būti specialiai ruošiami tam, kad galėtų, kaip dainuoja rusų šansonas Vili Tokarevas – “и тут я нанял пару адвокатов, они за денги могут черта оправдать “. Lietuviškai tai būtų– tam, kad už pinigus galėtų ir velnią išteisinti.

Šiandien Panevėžio miesto apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjamas Dalios Budrevičienės ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš Krekenavos agrofirmos. Kartu su D. Budrevičiene byloje dalyvauja Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Jis, vykdydamas Instituto įsipareigojimą teikti pagalbą D. Budrevičienei, gina iš “Krekenavos agrofirmos” atleistos darbuotojos teises. Į posėdį atvyko D. Budrevičienė, jos advokatas Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, agrofirmos direktorius L.Grikšas ir liudytojai. Teismas turėjo nagrinėti ieškinį, kuriame ieškovė ir jos advokatas nurodė, kad ieškovė atleista iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka, tarsi padariusi darbo pareigų pažeidimą, o iš tikrųjų įsakyme kaltinama tuo, kad bendravo su žiniasklaida, kurioje neva skleidė prasimanymus, tuo, kad neva neteisėtai paėmė paramą iš Pilietinės visuomenės instituto ir tuo, kad neva atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo pačiu skleisdama prasimanymus, žeminančius įmonės vardą. Teismo buvo prašoma pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti išeitinę išmoką bei atlyginimą už priverstinę pravaikštą. D. Budevičienė neprašė grąžinti į darbą, nurodydama, kad nebus sudarytos sąlygos dirbti.

Sparčiai auga antstolių atliekamo faktinių aplinkybių konstatavimo paklausa. Šios rūšies teisines paslaugas Lietuvos antstoliai teikia nuo 2003 metų, kai tapo privatūs. Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta jau 596 kartus, o praėjusiais metais antstoliai surašė 1161 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, dar vadinamas “teisine fotografija”, yra labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės gali padėti nuginkluoti nesąžiningą oponentą teisme, o dažnai išsprendžia problemą ir visai be teismo. Gyvenime būna situacijų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikia užfiksuoti kokį nors įvykį ar daikto būklę, savotiškai “sustabdyti” laiką. Todėl antstoliai kviečiami į statybų aikšteles, akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus ir daugybę kitų objektų, kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus. Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčių užsienio valstybių pavyzdžiai leidžia prognozuoti, kad ateityje faktų konstatavimas Lietuvoje dar labiau paplis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Olandijoje antstolių paslaugos – faktinių aplinkybių konstatavimas, dokumentų įteikimas, ikiteisminis skolų išieškojimas – sudaro 70 proc. visos antstolių veiklos ir tik 30 proc. jų veiklos yra priverstinis sprendimų vykdymas.

Vienas iš naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso autorių, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus tapo advokatų profesinės bendrijos partneriu. Jam, kartu su advokatu Gyčiu Kaminsku prisijungus prie advokatų kontoros „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ bei atsižvelgus į įstatymo pasikeitimus, keičiasi šios kontoros pavadinimas ir statusas. Nuo šiol buvusi advokatų kontora „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ tampa advokatų profesine bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“. Profesinės advokatų bendrijos partneriai taip pat yra Raimundas Jurevičius ir Gintaras Balčiūnas. Pastarasis taip pat buvo teisingumo ministru.

Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą aktas skelbia: „Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“ Remiantis šia nuostata, Lietuvai tapo privalomas ir 2000 metų Tarybos Reglamentas Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“, kitaip žinomas kaip „Briuselio Reglamentas“, kuriuo buvo transformuota į Bendrijų instrumentą 1968 metais tarp tuometinių Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) narių sudaryta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose (šiuo metų Konvencija galioja tik Danijos atžvilgiu).

LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Priimti ir kiti įstatymai, įteisinantys valstybės turto didžiosios dalies perdavimą privačion nuosavybėn, bei nustatantys tokio perdavimo tvarką ir sąlygas. Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise. Privačios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai sudarė sąlygas Lietuvos respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims ir formoms. Klasifikuojant nuosavybę į rūšis ir formas, pagrindiniais kriterijais turėtų būti pasirenkami subjektas ir nuosavybės panaudojimo tikslas. Lietuvos Respublikoje yra privati ir viešoji nuosavybė, taip pat leidžiama mišri nuosavybė, jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.

Už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtim, už koncentracijos įvykdymą, apie kurią būtina pranešti, ūkiniam subjektui skiriama bauda nuo 3000 iki 100 000 Lt. Jei tie pažeidimai padaryti sunkinančiom aplinkybėm gali būti skiriama didesnė bauda, bet neturi viršyti 10% metinių pajamų. Už atliktus nesąžiningus konkrečius veiksmus bauda nuo 1000 iki 30 000 Lt. Gali būti didesnė, bet neviršyti 3% metinių pajamų. Neteisingas nepilnas informacijos pateikimas bauda nuo 1000 iki 10 000 Lt. Už kliudymą pareigūnams atlikti darbą gali būti bauda nuo 3 000 iki 100 000 Lt.

Nuosavybė bendrąja teisine prasme – gėrybių (daiktų), priklausančių savininkui ir sudarančių asmens turtą, visuma. Daiktas teisine prasme – tai žmogaus poreikius tenkinantis materialus pasaulio dalykas, natūralus arba sukurtas žmogaus darbu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu kaip konkrečių asmenų teisė į tam tikrą turtą. Svarbiausias nuosavybės teisės bruožas yra tas, kad savininko teisė į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų. Šias jo teises tiesiogiai nustato tik teisės normos. Teisės į turtą turinys – tai savininko išimtinių teisių visuma. Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės subjektų sudarytos sutartys.

Prekybos įstatyme nurodoma, kad nesąžiningi prekybos konkurentai yra tokie prekybos dalyvių veiksmai, kurie klaidina pirkėjus ir kenkia kitų prekybininkų veiklai ir vardui. Draudžiami konkurencijos veiksniai: pirkti nesąžiningu būdu prekes. Draudžiama prekybos įmonių tarnautojams už tai, kad nesąžiningu būdu teiktų lengvatas kitiems asmenims.
Reklamoje reikia laikytis taisyklių. T.p. draudžiama pabrėžti įmonės nesamą išskirtinumą.