| |

Nauji modemų standartai: vizijos ir realybė

Gavęs eilinį spaudos kiekį, matau – išleisti nauji modemų standartai V.92 ir V.44. Ir iš karto, tikriausiai, iškyla klausimai. Ar pateisins jie, kaip buvo žadėta, plačiajuostį ryšį už komutuojamo ryšio kainą mums, tikriesiems vartotojams? Ar bus pasiruošę IPT serveriai juos priimti, jei taip, tai kada tai įvyks? Po konsultacijų su eile specialistų iš tinklo standartų ir naujų technologijų srities, vaizdas daugiau ar mažiau pasidarė prašviesėjo – pasidarė aišku, ko iš tikro galima tikėtis iš šitų standartų, o kas yra tiesiog reklama. V.44 standartas. Šis standartas pasižymi efektyvesniu duomenų suspaudimu. Jis pakeis V.42 protokolą, orientuotą daugiausiai į ASCII tekstą. Specialistų nuomone, naudojant standartinius saitus, tokius kaip amazon.com, protokolas V.44 pralaidumą maždaug du kartus. Web puslapiuose galima išlošti dar daugiau greičio. Čia, kaip pažymi Cisco Systems, efektyvus greitis naršant, viršija 100 kbitų/s kliento kryptimi.

| |

NAS – alternatyvi duomenų saugojimo schema

Dideliais greičiais auga duomenų kiekis, kuris saugomas vietiniame tinkle. Staigus Interneto vystymasis dar labiau spartina šį procesą. Pranešimų siuntimas administratoriams, apie būtinybę ištrinti senus failus, problemos neišsprendžia. Ką daryti tokiu atveju? Egzistuoja keletas klasikinių būdų, kurie leidžia padidinti posistemėje saugomų duomenų kiekį: papildomų kietų diskų įdėjimas, naujo serverio pirkimas arba juostinių ir magnetooptinių įrenginių naudojimas informacijai archyvuoti. Tačiau yra ir kitas, santykinai naujas duomenų saugojimo sistemos organizavimo principas – perėjimas prie NAS serverio (Netark-Attached Storage).

Standartinė klaviatūra tampa prieinama visiems
| | |

Standartinė klaviatūra tampa prieinama visiems

Jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta apie standartinę (pagal Lietuvos standartą LST 1582) lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ją kai kas vadindavo „popierine“. Ne dėl to, kad egzistuotų tik popieriuje – daugelis mėgstančių patogų darbą ją „pasigamina“ iš kitų klaviatūrų. Bet jiems tenka ant kai kurių klavišų priklijuoti popierinius lipdukus. Praeitais metais MPL iniciatyva Taivanyje buvo užsakytos fizinės standartinės klaviatūros (t.y. su reikiamu graviravimu) ir metų pabaigoje pradėtos gaminti. Šių metų pradžioje buvo gauta pirmoji partija su visais reikalingais užrašais. Ir ne tik ant klavišų, bet ir ant korpuso. Taigi, jau turime tikrai lietuvišką klaviatūrą. Standartinėje lietuviškoje klaviatūroje yra visas lietuviškas raidynas ir visi ASCII ženklai. Be to, yra brūkšnys ir lietuviškos kabutės. Tai viskas, ko reikia paprastam kompiuterio naudotojui, kurių yra tikrai ne mažiau, kaip 99%. Todėl praktiškai nebereikia perjunginėti klaviatūros. Paskaičiuokime kiek kartų kasdien be reikalo tenka perjunginėti „skaitmeninę“ klaviatūrą į amerikinę, kiek kartų pamirštama perjungti ir dėl daromos ir taisomos klaidos, ir bus akivaizdu. Kitas pranašumas – raidės išdėstytos trijose eilėse (jų nėra viršutinėje eilėje). Tai nelabai svarbu tiems, kas tekstą renka vienu arba dviem pirštais. Tačiau tiems, kas renka visais abiejų rankų pirštais taip vadinamu akluoju metodu, tai labai svarbu. Mat pagrindinė pirštų padėtis yra ant vidurinės eilės klavišų. Iš čia dviejų gretimų eilių klavišai pasiekiami lengvai, o iki viršutinės eilės atstumas dvigubai didesnis. Dėl to mažėja rinkimo sparta, daroma daugiau klaidų.

Hakeriai turi naują progą praturtėti
| |

Hakeriai turi naują progą praturtėti

Vakar prasidėjo kasmetinis hakerių konkursas “OpenHack III”, kurį remia žurnalas “eWeek”. Jo metu siūloma įveikti “Argus Systems Group” sukurtą “PitBull” apsaugos sistemą. Dauguma specialistų ją laiko tiek pat patikima, kaip Nokso fortas (Fort Knox, JAV aukso atsargų saugykla) – ir neįveikiama Internetu. Per dvi savaites hakeriai gali pabandyti atlikti 4-ias užduotis, susijusias su šia sistema apsaugotos WWW svetainės įveikimu. Pirmasis atlikęs visas 4-ias užduotis gaus 50 tūkst. JAV dolerių prizą! Tarpinių etapų laimėtojai irgi gaus prizus. Gera proga praturtėti lietuvaičiui, ar ne? Juk nėra tokios sistemos, kurios nebūtų galima įveikti!? Va tik hakeriai nėra ta tauta, kuri mėgsta detaliai aprašyti savo “sėkmės” kelius – o tai yra būtina konkurso sąlyga. Be to rimti hakeriai, turintys ypatingų sugebėjimų įsilaužimui į sudėtingas sistemas, nėra linkę save viešai reklamuoti visam pasauliui.

| |

Internetas kosminiu greičiu

Informacijos kiekis Internete kasdien auga. Gauti informaciją tampa vis sudėtingiau, kadangi auga ne tik bendras perduodamų duomenų srautas, bet ir vidutinis HTML puslapio dydis. Dizaineriai dabar naudoja įdomesnį puslapių apipavidalinimą, negu anksčiau. Taip pat sudėtingesnes technologijas, tokias kaip FLASH ir VRML. Be to, Internete pasirodė multimedinė informacija, telenaujienos, MP3 failai ir kt. Ir dabar, jungiantis į Internetą vis dar populiariu komutuojamu ryšiu, 57 kbitų/s greičio nebepakanka, norint užtikrinti nepertraukiamą darbą Internete. Todėl telekomunikacijų srities darbuotojams tenka imtis įvairių priemonių, padidinančių duomenų perdavimo greitį. Šią problemą sėkmingai sprendžia DSL technologija, tačiau ji galima tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, kur ją palaiko vietos operatoriai. O štai alternatyvią palydovinę technologiją galima naudoti praktiškai visoje Rusijoje.

Naujos lietuviškos kompiuterio klaviatūros projektas
| | |

Naujos lietuviškos kompiuterio klaviatūros projektas

Šitokia klaviatūra yra pilnavertė lietuviška kompiuterio klaviatūra: be jokių perjungimų į kitas klaviatūras ja galima rinkti bet kokius lietuviškus tekstus (nes yra visi grafiniai ženklai, vartojami lietuviškame rašte), angliškus tekstus (yra raidės Q, W, X) ir programų tekstus (yra išbaigta specialiųjų simbolių aibė). Skaitmenys dėstomi viršutiniame registre, nes dažniausiai reikalingiems skirtukams kableliui (,) ir taškui (.) skiriamos „geros“ vietos apatiniame registre. Programuotojams reikalingus specialiuosius simbolius reikėtų išdėstyti, atsižvelgiant į jų padėtį amerikietiškoje klaviatūroje. 4 paveiksle pateiktas vienas iš tokių galimų išdėstymo variantų. Jis sudarytas iš ankstesnio klaviatūros varianto, paskelbto Internete [8]. Buvo atsižvelgta į skaitytojų pasiūlymus. Viena svarbių klaviatūrą apibūdinančių charakteristikų yra specialiųjų simbolių aibė. Jei ši aibė skurdi, gali pritrūkti dažnokai reikalingų simbolių. O jei aibė labai plati (įtraukti ir rečiau naudojami simboliai, kitų kalbų raidės), atsiranda daug trečiųjų simbolių ir klaviatūros klavišai „prišiukšlinami“. Tai nepatogu spausdinimo metu. Manome, kad pateiktame klaviatūros projekte specialiųjų simbolių skaičius yra maždaug optimalus. Nors dar galima galvoti apie kai kurių ženklų (pvz., matematinio daugybos simbolio ×) įtraukimą. Kiekvienas tokio pobūdžio sprendimas turi būti labai pamatuotas.

Lietuviškos ir europietiškos kompiuterių klaviatūros
| | |

Lietuviškos ir europietiškos kompiuterių klaviatūros

Sakoma, kad pažintis su teatru prasideda nuo rūbinės. Pažintis su kompiuteriu prasideda nuo klaviatūros. Todėl nenuostabu, kad klaviatūrą stengiamasi padaryti tokią, kad darbas su ja būtų savaime aiškus mažai įgudusiam (atsitiktiniam) kompiuterio vartotojui ir patogus tam, kas renka ilgus tekstus. Pirmuosius asmeninius kompiuterius lietuviai ėmė pirkti iš JAV bei Vakarų Europos be jokių specialių užsakymų – tokius, kokie yra, t.y., su užsienio kalbų klaviatūromis. Todėl pirmas uždavinys buvo pritaikyti iš užsienio parsivežtą klaviatūrą lietuviškiems tekstams rinkti. Paprasčiausias būdas – vietoj kurių nors simbolių įdėti lietuviškas raides. Buvo įvairių variantų. Plačiausiai paplito vadinamoji skaitmeninė klaviatūra. Joje devyni viršutinės eilės klavišai paskiriami lietuviškoms raidėms Ą, Č, Ę, Ė, Į, Š, Ų, Ū, Ž. Tai gal būt pats optimaliausias sprendimas iš serijos „pasidaryk pats“. Tereikia įsigyti tokios klaviatūros tvarkyklę ir nupiešti arba užlipdyti lietuviškas raides ant klavišų, o jei neturi nei lipdukų, nei rašiklio, rašančio ant plastmasinių klavišų, tai galima užklijuoti popieriaus juostelę virš viršutinės klavišų eilės ir ten užrašyti raides.