Tautinė mokykla

Metų pradžioje planuota atidaryti vyriausios Lietuvos raganos Vilijos Lobačiuvienės raganavimo mokyklą, kurią galėtų lankyti ir vaikai. Kauno taryba nusprendė, kad už šiukšles gyventojai turi mokėti pagal būsto plotą. Neatsiliko ir Klaipėda. Sumokėti litai už šiukšlių išvežimą nebus grąžinti. Rūšiuoti atliekų – neverta. Atliekų rūšiavimas sužlugdytas, Lietuva virsta antruoju Neapoliu. Klaipėdos paplūdimiuose: dvokas ir šiukšlės. Rokiškio rajone dar yra išlikusių gatvių pavadinimų rusų kalba. Kauno klerkai į komandiruotes užsienyje įprato važinėti ne po vieną, o būreliais. Komisarai ir prokurorai apkaltinti pagalba kontrabandininkams. Aplinkos ministras apie STT dėmesį miškininkams nieko nežinojo. Prekyba dėvėtais drabužiais smuko kone perpus. Atsiradus skrydžių, neliko keleivių. Vilniečius maitina ir Baltarusija. Genų inžinierių kūriniai ieško kelio ir prie lietuvių stalo. Dėl maisto stygiaus kyla kainos. JAV dienraštis rašo, kad Lietuva – skurstanti, badaujanti ir praradusi viltį. Pederastai ir lesbietės braunasi į mokyklas. Švedai apie tai turi savo požiūrį. Nežabojama tolerancija priartėjo prie vaikų darželių. Prokuratūra uždarė prieš gėjus kovojančias interneto svetaines. Profesorius Leonidas Donskis nesupranta kas atsitiko, kad nepriklausomybės atkūrimo signatarai ir buvę Sąjūdžio herojai dalyvavo ksenofobų eitynes? Savo straipsnyje aktyviai propaguoja gėjų teises. Artūrui Račui tai patinka.

Dar sovietų laikas, prieš metų dvidešimt, vaikystėje žiūrėjau filmą “Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis. Bilietai į kiną buvo pigus, 80 kapeikų kainavo. Filmas buvo geras, o juos ilgai rodydavo, todėl ir žiūrėjau ši filmą kelis kartus iš eilės. Gerus filmus tada rodė, pilnos salės žiūrovų buvo. Vėliau atėjus nepriklausomybei pradėjo rodyti komercinį kiną. Į visokius „Amerikietiškus pyragus“ ateidavo nedaug žmonių. Ir sumanė tada Biržuose nugriauti mano vaikystės kino teatrą „Širvėna“. Susprogdino vandentiekio bokštą, antrąjį bokštą užvertę tiesiai ant kino teatro ir sulygino vėliau pastatą su žeme. Ech globalizacija… Dabar ten prekybos centras „IKI Širvėna“. Nemėgstu dėl to šitų parduotuvių. Praėjo dvidešimt metų, apsidairiau ir matau, kad mes jau ilgą laiką gyvename beprotiškame pasaulyje. Ir tas pasaulis vis beprotiškėja. Papasakosiu savo draugams, kurie jau ilgą laiką gyvena užsienyje, kas čia tokio beprotiško mūsų Lietuvoje. Tikriausiai, dalis iš jūsų manote, kad užtenka tik paskaityti antraštes komerciškai-bulvariniuose tinklalapiuose ir jums jau viskas aišku? Šiame straipsnyje didelė dalis informacijos bus tik antraštės. Ar skaityti straipsnius, ar vaizdas jums jau aiškus – spręskite patys. Straipsnis humoristiškai-pesimistiškas. Turėkite truputi kantrybės. Taigi, kas tokio beprotiško per metus įvyko Lietuvoje?