Angliavandeniai: 6 Faktai apie tai
| |

Angliavandeniai: 6 Faktai apie tai

Per daug angliavandenių storina, organizmas kaupia juos riebalų pavidalu, per mažas jų kiekis – stabdo raumenų augimą. Taigi mūsų tikslas yra išmokti- susipažinti ir suprasti kaip kiekvieno iš mūsų organizmas naudoja, ir pasisavina angliavandenius, ir šitomis savybės naudotis. Angliavandeniai pastaruoju metu ypač stipriai yra kritikuojami ir laikomi vienais iš pagrindinių kaltininkų paplitusioje, viršsvori turinčių žmonių, „epidemijoje“ . Tuo pačiu metu kai įvairūs dietos specialistai bei mitybos ekspertai pradėjo kritikuoti angliavandenių vartojimą, prekybos centrų lentynas užpildė įvairūs produktai, kuriuose labai mažas angliavandenių kiekis. Ši tendencija ypač sparti vakarų Europoje bei JAV. Sporto pasaulyje, o ypač kultūrizme ir fitnese angliavandeniai taip pat ne visada yra giriami, nors reikia pripažinti, jog priklausomai nuo fizinių krūvių ir kiekvieno iš mūsų organizmo individualių savybių angliavandeniai gali vaidinti tokia pat svarbia rolę raumenų masės auginime, kaip ir baltymai. Sakote tai nesąmonė? Leiskite sekančiais faktais pabandyti paaiškinti ką aš turiu omenyje. Neginčijama yra tai, kad baltymai yra pagrindinė statybinė medžiaga raumens audinio statyboje, tačiau ir angliavandeniai labai stipriai gali, ir įtakoja, augimo procesus organizme. Tiek raumenų masės augime, tiek riebalų kiekio juose mažinime (deginime).

Dietos – nutukimo priežastis
| |

Dietos – nutukimo priežastis

Medikai žymių moterų prašo nepropaguoti drastiškų lieknėjimo būdų. Pasak jų, dietos yra pagrindinė nutukimo priežastis. Lieknėjimo tema tapo mėgstama įvairaus amžiaus ir socialinės padėties moterų, kurios sulieknėjusios skuba pasakoti savo istoriją. „Buvo geras laikas, vasara, – daug daržovių, nevalgiau riebių saldumynų“, – savo sėkmę prisimena įvairių dietų išmėginusi Vaida Ragėnaitė. Tačiau vėliau, anot jos, „dieta baigiasi, vėl viską sau leidi ir išeina atvirkštinis rezultatas – priaugi daugiau svorio nei numetei“. Gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės teigimu, moksliškai įrodyta, kad išlaikyti pastovų svorį yra daug sveikiau nei nuolat lieknėti ir vėl priaugti svorio. Dietologė piktinasi, kad įvairiausių drastiškų lieknėjimo būdų mėgėjos, pasiekusios trumpalaikių rezultatų, nevengia apie tai kalbėti viešai. „Su kiekviena žymia moterimi, ypač pasigiriančia, atsiranda labai daug jų pasekėjų. Labai norečiau paprašyti, kad tokios garsios moterys garsiai nešnekėtų nesamonių, nes taip daro įtaką kitiems“, – aiškina A. Jauniškytė. „Sparčiai plintančio nutukimo viena iš priežasčių yra ta, kad visi žmonės laikosi dietos. Dieta lėtina medžiagų apykaitą ir didina riziką, kad žmogus ateityje bus nutukęs“, – pabrėžia ji. Specialistai tikina, kad lieknėjant labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp fizinio aktyvumo ir sveikos mytybos.

Baltymai
| |

Baltymai

Jau nuo senų laikų buvo manoma, kad jėga ir ištvermė priklauso nuo baltymų. Rašytiniuose šaltiniuose apie 776 m.pr.m.e. vykusias Olimpines žaidynes, randama pasakojimų, kaip atletai prieš varžybas valgydavo įvairių gyvūnų mėsą: galvijų, ožkų, elnių. Netgi pranešimuose apie Vokietijoje vykusias Olimpines žaidynes 1936 m., buvo rašoma, kaip šios šalies sportininkai per diena suvalgo apie 2 kg mėsos. Prieš varžybas dažniausiai suvalgydavo didelį mėsos kepsnį ir keletą kiaušinių. Palaipsniui tyrimai įrodė angliavandenių ir riebalų svarbą energijos gamyboje siekiant optimalių rezultatų. Angliavandeniai – pirminis energijos šaltinis raumenims, riebalai – teikia didžiausią kiekį energijos, baltymai – labiausiai susiję su gerų rezultatų siekimu. Nesvarbu ar labai raumeningas jūs esate, tačiau didžioji dalis raumenų yra įgyta baltymų pagalba. Baltymai – viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip angliavandeniai ir riebalai. Visos šios maistinės medžiagos susideda iš anglies, deguonies ir vandenilio. Baltymai nuo angliavandenių ir riebalų skiriasi tuo, kad juose be anglies, deguonies ir vandenilio molekulių dar yra azoto, sulfanilamidino ir keletas mineralų. Baltymas yra suformuota iš 100 ar daugiau susijungusių amino rūgščių. Baltymai formuojami vadovaujantis specifiniai genetiniais kodais. Taigi, atskiros amino rūšys į specifinius baltymus yra jungiamos naudojantis tam tikrais genais ar kodais. Yra apie 10000 skirtingų baltymų rūšių, kurios jus padaro tokiais kokie esate.

Lieknėjimo preparatai – lieknėjame ar žudomės?
| |

Lieknėjimo preparatai – lieknėjame ar žudomės?

Pastaruoju metu literatūroje aprašoma vis daugiau naujų ligų ar kepenų pažeidimų, sukeltų įvairių “dietinių” preparatų svoriui mažinti. Tokie preparatai gali paskatinti netgi naujų ligų atsiradimą. Blogybė ta, kad dažnai nutukę žmonės tampa gydytojais patys sau, nepasikonsultavę su specialistu, paskiria sau „vaistų” – be recepto parduodamų maisto papildų. Po to lieka tik skaudžios pasėkmės, kurios „ištaisomos” tik pasikonsultavus su kvalifikuotais gydytojais. Dažnai žmonės dietinių preparatų įsigyja tiesiog per draugus ar pažįstamus. Arba dar galioja populiari turgelių tradicija. O ką – nueini pas kokį kaimo diedulę su dideliais ūsais ir plačiu stalu priešakyje ir nusiperki lieknėjimo preparatų. Tik ne visada tokį poveikį suteikiančių, kokio norima. Greičiau poveikis kartais būna nenuspėjamas… Kitaip sakant, pakuotėse slypi paslaptis. O ją įminti – norinčiųjų daug. Suprantamas noras gyvenimą matyti pro rožinius akinius, tačiau mintys pasikreipia kitur, kai pamatai vis ilgėjančias žmonių eiles prie gydytojų kabinetų… Impulsyvesni žmonės neretai prisiperka įvairių maisto papildų svoriui mažinti tiesiog pamatę reklamą, nes nori įspūdingų rezultatų per trumpą laiką. Tokie paprastai ilgai ir nesėkmingai kovoja su antsvoriu. Tuomet jie jaučiasi bevaliai, smerkia save, kad nepasisekė. Prastėja gyvenimo kokybė – vargina nuolatinės mintys apie maistą, nepasitenkinimas savimi ir išvaizda.

Baltyminis maistas ir baltyminiai papildai
| |

Baltyminis maistas ir baltyminiai papildai

Baltymai yra vienas iš svarbiausių maisto komponentų. Amino rūgštys yra proteino pamatas. Visi antikūnai ir fermentai ir daugelis hormonų kūne yra baltymai. Jie teikia maisto medžiagų, deguonies pernešimą, ir visa tai paskleidžia per kūną. Baltymai taip pat tiekia kolageną į susijungusius kraujo audinius ir odos, nagų bei plaukų audinius. Vienas gramas baltymo sudaro 4 kalorijas.

Baltyminis maistas:

•mėsos išpjautinė turi būt liesa, tvarkingai parengta ir be odos;
•naminiai paukščiai: viščiukai, kalakutai, žąsys, medžiojami paukščiai (nepamirškite prieš paruošimą nuimt odelę, o jei perkat, įsitikinkit jog ji yra liesa);
•žalia mėsa: visokios kokybes liesa mėsa, karvės, briedžiai, buivolai, kengūros;
•kitokia mėsa: ėriena, kiauliena, liesas kumpis;
•žuvis ir jūros produktai: šviežia menkė, lašiša, lynas, kardžuve, moliuskai, austrės, krevetės, omarai;
•pieniniai gaminiai: pienas, varške, kaimiškas sūris (cottage cheese), natūralus jogurtas, sūris, kiaušinio baltymai (patartina rinktis neriebius produktus);
•baltymai iš vaisių bei daržovių: riešutai, pupos, sėkliniai vaisiai ir daržovės;
•grūdiniai baltymai: kviečiai, ryžiai ir t.t. (turi dalį baltymų);

10 klausimų, kaip greitai sulieknėti
| |

10 klausimų, kaip greitai sulieknėti

Šiandien tūkstančiai lieknėjimo būdų padės jums atsikratyti nereikalingų kilogramų. Bet iš pradžių reikėtų išsiaiškinti, ar tikrai jūsų svoris per didelis. Galbūt visiškai nebūtina prakaituoti sporto salėse ir laikytis alinančių dietų. Klausimas. Ar egzistuoja medicininė idealaus svorio formulė? Atsakymas. Medicinoje kalbama apie dvi svorio sąvokas: idealus ir normalus. Idealus svoris apskaičiuojamas pagal griežtus standartus atsižvelgiant į žmogaus amžių, ūgį, svorį ir kūno sudėjimą. Normalus svoris – tai efektinga išorė ir dvasinis komfortas. Kažkas yra pasakęs, kad žmogaus svoris priklauso nuo riebalų kiekio… O kaulai, raumenys? Kaulai gali būti smulkūs ir stambūs, o raumenys – silpni ir stiprūs. Ne tik riebalų sluoksnis, bet ir kaulų bei raumenų masė turi įtakos žmogaus svoriui. Klausimas. Kaip nustatyti, kam lieknėti, o kam ne? Atsakymas. Svarstyklės čia jums nepadės, nes neįmanoma pasverti savo kūno “dalių” – atskirai riebalų sluoksnio, kaulų, raumenų… Ir ne bėda! Svarstykles galite išmesti! Kūno svoris neturi reikšmės, svarbus tik riebalų kiekis. Taigi, ar ne geriau nustatyti būtent šį organizmo rodiklį? Tai galima padaryti baseine, ir geriausia, jei eksperimente dalyvautų grupė žmonių. Visi kartu įkvėpkite į plaučius oro, atsigulkite vandenyje ant nugaros. Po to visi iškvėpkite ir nekvėpuokite. Greičiausia į baseino dugną nugrimzta tie, kurių riebalų sluoksnis yra mažiausias, nes kaulai ir raumenys skęsta, o riebalai iškyla į paviršių.

Baltymai – alergijos kaltininkai
| |

Baltymai – alergijos kaltininkai

Maisto produktus sudaro daugybė komponentų – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Dažniausiai alergines reakcija sukelia maisto produktuose esantys baltymai dar vadinami proteinais, kurių yra įvairių atmainų. Pavyzdžiui vien karvės pienas turi daugiau nei 15 skirtingų rūšių baltymų. Baltymų molekules sudaro 20 skirtingų rūšių aminorūgščių, kurių tipas ir seka nulemia baltymo savybes. Tarkime, jei baltymo molekulė būtų perlų vėrinys, amino rūgštis būtų vienas perlas.Galimybė virškinti baltymus yra labai svarbi žmogaus organizmo funkcija. Baltymų molekulės skaidomos į amino rūgštis, kurios tampa labai mažos, todėl jokio pavojaus nekelia. Tačiau žmonių, turinčių padidėjusį jautrumą maisto produktams, organizmas ne visada sugeba skaidyti ilgas baltymų molekules, kurios iššaukia antikūnų pasipriešinimą. Kitaip tariant, kai kurių žmonių organizmas netoleruoja ilgų baltymų molekulių ir gindamasis sukelia alerginę reakciją. Jei molekulė trumpa, ji lengvai suskaidoma, todėl nesuerzina imuninės sistemos, kurią galėtume palyginti su armija, verčiau puolančią stiprų ir galingą priešą, šiuo atveju ilgą baltymo molekulę, ne silpną ir nepavojingą karį. Pastebėta, kad maisto alergija dažniau pasireiškia mažiems vaikams negu suaugusiems. Viena iš priežasčių yra nepilnai išsivysčiusi virškinimo sistema, kuri dar nesugeba skaidyti ilgų baltymų molekulių, kurios ir sukels alerginę reakciją.

Lieknėjimas ir dieta
| |

Lieknėjimas ir dieta

Lieknėjimas – tai procesas, su kuriuom vienaip ar kitaip susidūrė kiekvienas. Tik ne kiekvienam pasisekė šiame procese pasiekti rezultatų. Šioje svetainėje pateiksime informaciją apie lieknėjimą, dėl kurios panaudojimo praktikoje kiekvienas turi prisiimti atsakomybę pats. Mes nesame gydytojai, mes esame sportininkai, kurie turi daug žinių apie sportą ir sveiką mitybą. Taigi – tai tik mūsų nuomonė. Šioje svetainėje mes kalbėsime ne apie kulturistų ar kitų profesionalių sportininkų lieknėjimo metodus, bet apie metodus, kurie turėtų būti įdomūs paprastiems žmonėms. Kas svarbiausia, tai informacija, kuri tikrai veikia. Pirmiausia, norime pasakyti, kad laikantis dietos nebūtina pirkti brangių maisto papildų – todėl jie ir yra maisto papildai, kad tik papildo sveiką gyvenimo būdą, jei to negalima padaryti dėl objektyvių priežasčių – labai sunku laiku pavalgyti dėl įtemto darbo laiko, dėl kelionių ir pan. Yra labai daug populiarių dietų, kurios yra populiarios vienu ar kitu metu. Keletas tokių dietų pavyzdžių – Atkinso dieta, Kremliaus dieta, Pietų paplūdimio dieta, Glikeminio indekso dieta, Paleo dieta, Daržovių sriubos dieta daug kitų… Problema ta, kad tokios dietos labai suvaržo žmogaus laisvę, apriboja pasirinkimą ir žmogus naturaliai pasamonėje tam priešinasi. Jam sunku jos laikytis ilgesnio laiko ir dažniausiai uždraustos pagundos nugali.

Baltymai, riebalai, angliavandeniai
| |

Baltymai, riebalai, angliavandeniai

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Suaugęs žmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvūniniu maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami. Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160-185 g liesa, ant grotelių kepta mėsa, 180-210 g kieto sūrio, 7-8 kiaušiniais ar 17-20 riekių rupios duonos.

Mikroelementai – Cinkas
| |

Mikroelementai – Cinkas

Cinkas yra mikroelementas, būtinas daugeliui organizmo biologinių funkcijų. Cinkas svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai. Cinkas palaiko normalų augimą ir vystymąsi, svarbus moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms. Cinkas gali apsaugoti prostatą nuo pažeidimų ir sumažina prostatos piktybinių susirgimų riziką. Šis mikroelementas svarbus skonio ir uoslės pojūčiams, apetito reguliavimui, skatina žaizdų gijimą. Cinkas taip pat turi antioksidacinių savybių. Cinko šaltiniai: pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos. Suaugusiems per parą rekomenduojama suvartoti 10 – 15 miligramų cinko. Cinko trūkumas pasireiškia esant kasos sutrikimams, cukriniam diabetui, alkoholizmui, virškinimo sutrikimams. Esant cinko trūkumui slenka plaukai, trūkinėja oda, viduriuojama, gali pablogėti atmintis, regėjimas, uoslės ir skonio pojūčiai, susilpnėja imunitetas, sutrinka augimas, sumažėja lytinių organų vystymasis, gali išsivystyti vyrų nevaisingumas. Per didelis kiekis cinko gali būti kenksmingas organizmui. Cinkas mažina geležies, vario, fosforo ir kai kurių vaistų isisavinimą. Cinkas gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą, burnos sudirginimą, nemalonų skonį burnoje. Per didelis kiekis cinko silpnina imunitetą.