Svarbūs patarimai

Nors gavote daug patarimų, kaip elgtis susitikimo dėl darbo metu, imate ir paslystate. Kad taip nutiktų kuo rečiau, pasistenkite nekartoti absurdiškų, kitų padarytų klaidų. Pokalbis dėl darbo – nėra pats didžiausias gyvenimo iššūkis, bet kojos tokioje situacijoje gali sudrebėti. Kad baimės būtų mažiau, kandidatams siūloma labai daug informacijos ir patarimų, kaip reikėtų elgtis darbo pokalbio metu. Visi norime, kad susitikimo pabaigoje būtų iššautas šventinis šampano butelis, skirtas naujam kolektyvo nariui. Bet ne visada teoriją pavyksta pritaikyti realiame gyvenime. Tą galima patvirtinti, analizuojant nesėkmingų darbo pokalbių pavyzdžius, kurie yra pateikti amerikiečių portale www.forbes.com. Atminkite: jei darbdavys pasikvietė Jus į pokalbį dėl darbo neformalioje aplinkoje, svaigalų privalote atsisakyti. Arba bent jau jauskite ribą. Kitu atveju ir Jus gali ištikti vieno amerikiečio likimas. Vyriškis įveikęs didžiąją dalį atrankos etapų, buvo pakviestas į kavinę, kurioje vyko pokalbis neįpareigojančioje aplinkoje. Deja, šis tiek padaugino svaigalų, kad darbdaviui teko iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tikriausiai nuspėjate, kad vyriškio karjeros perspektyvos šioje įmonėje baigėsi.

Kartais sprendimo priėmimas, pakviesti kandidatą į pokalbį, ar atmesti jo kandidatūrą, užtrunka mažiau nei minutę. Todėl labai svarbu mokėti pabrėžti tam tikrus sugebėjimus, patirtį, kurie kristų į akį, skaitant gyvenimo aprašymą. Vokietijoje buvo apklausti beveik 250 personalo vadovų ar žmogiškųjų išteklių specialistų, iš kurių net ketvirtadalis patvirtino, kad į vieną darbo vietą gauna apie 40 kandidatūrų. Dažniausiai gyvenimo aprašymus peržiūri žmogiškųjų išteklių specialistai, kurie sugeba pamatyti, ar verta susitikti su kandidatu ir leistis į tolimesnes kalbas, ar ieškoti labiau tinkančių žmonių, užimti siūlomas pareigas. Beveik puse apklaustų specialistų teigia, kad apsispręsti, ar kandidatas jiems yra priimtinas, užtrunka vos 60 sekundžių arba dar mažiau. Tai priklauso nuo to, ar gyvenimo aprašyme kandidatas akcentavo tam tikrus „kodinius“ žodžius, t.y. savybes, kurių dažniausiai reikia darbe.

Patarimai, kaip priimti neigiamą atsakymą ieškant darbo. Kai gausite neigiamą atsakymą, pirmiausia pagalvokite: Dar kartelį peržvelkite savo gyvenimo aprašymą. Įsitikinkite, ar jame pateikti visi Jūsų sugebėjimai ir nuopelnai. Jei reikia, pataisykite, bet svarbiausia – tikėkite tuo, kas parašyta, tai nėra paprastas popieriaus lapas, tai esate Jūs. Jei savęs nepažįstate, pradėkite pažinti. Jei jaučiate, kad dar nesate savęs atradęs, ieškokite. Prisiminkite žodžius, kuriuos pasakė Tomas A. Edisonas „Jei mes pasinaudotume visais savo įgimtais gabumais, tikrai save nustebintume“. Dabar prisiminkite interviu eigą. Pasvarstykite, ar padarėte viską, kad gautumėte šį darbą, ar tinkamai atsakinėjote į klausimus, ar teisingai supratote Jums užduodamus klausimus? Ar Jūsų apranga derėjo prie įmonės aplinkos? Pagalvokite, ar siekiama darbo vieta ir darbo sritis yra Jums tinkamos? Ar pareigos atitinka Jūsų kvalifikaciją ir patirtį? Tačiau neturite leisti, kad blogas atsakymas Jus blogai paveiktų. Neleiskite padarytoms klaidoms mažinti Jūsų pasitikėjimą savimi. Pasimokykite iš jų ir ženkite į priekį. Nepaisant įvykusių nesėkmių, į kiekvieną naują darbo pokalbį turite žiūrėti labai rimtai, būtina atkreipti dėmesį į visas smulkmenas. Tik tada Jums pavyks rasti sėkmę! Bet svarbiausia, žiūrėkite į save su pagarba ir pasitikėjimu.

Jei jau apsisprendėte eiti pas darbdavį ir derėtis dėl didesnio atlyginimo, visų pirma pabandykite įsijausti į šefo kailį ir jo akimis pasižiūrėti, kodėl Jums turėtų mokėti daugiau. Net neabejojate, kad už Jūsų sugebėjimus, patirtį ir pasiektus rezultatus darbdavys atseikėja per mažai. Bet galbūt jam atrodo kiek kitaip. Kol neišsiaiškinsite, nesužinosite. Tačiau prieš praverdami vadovo kabineto duris, atlikite nedidelį eksperimentą: pažvelkite į savo nuopelnus iš šalies, tiksliau – darbdavio akimis. Paprastai vadovui atrodo, kad jis darbuotojams yra nustatęs teisingus atlyginimus. Todėl bet kokios darbuotojų abejonės jau nuteikia jį nemaloniai. Tačiau vadovai yra mąstantys ir į argumentus dažniausiai atsižvelgia. Ypač jei jūs esate tas darbuotojas, kurio rezultatai ne tik geri, bet ir svarbūs bendrovei. Nepamirškite – vadovai mėgsta skaičių kalbą. Todėl ja ir kalbėkite. Nuėję derėtis pateikite, kiek jūsų rezultatai padidino įmonės apyvartą, kiek suradote naujų klientų, kiek pavyko sumažinti sąnaudų arba kiek pelno atnešė projektas, kuriame Jūs dalyvavote. Jeigu tokią informaciją sugebėsite darbdaviui “parduoti”, jūsų galimybės pasikelti uždarbį didėja. Kokie argumentai sustiprina skaičių kalbą? Gerai, jei jūs galite įrodyti, kiek padarėte daugiau, negu jums priklauso. Arba kiek viršijote užsibrėžtus planus. Galbūt prisiėmėte papildomų užduočių, kurių neturėjote, kai paskutinį kartą derėjotės dėl algos? Verta paminėti ir tai, kad dalyvavote mokymuose, todėl dabar turite daug daugiau žinių, kurias pritaikote praktikoje.

Anksčiau keisti darbus būdavo didelė gėda, tačiau šiandien viskas yra kitaip. Visi žmonės, su kuriais jums ieškant darbo tenka kalbėti, yra keitę darbus, tad, tinkamai atlikdami paiešką, sulauksite daug pagalbos rankų ir išklausyti pasirengusių ausų. Strateginiai karjeros žingsniai ir kartkartėmis nedarbas yra šiuolaikinio profesinio gyvenimo sudedamoji dalis. Ilgainiui įgyti pažįstami gali būti svarbūs, norint išsaugoti profesinio gyvenimo stabilumą ilgą laiką. Įgysite žinių, kaip susieti savo profesiją ir pažįstamųjų būrį, kad šis būrys – didelis ir tinkamas – padėtų jums keičiant darbą ir karjerą. Duosime pavyzdį. Neseniai sutiktas vadovas, ieškojęs darbo pirmąkart per dvidešimt metų. Vyriškio paieškos tęsėsi septynis mėnesius, bet jis nė kiek nesijaudino. Jis buvo klaidingai įsitikinęs, kad po dvejų nedarbo metų stebuklingai atsiras darbdavys ir pasiūlys jam vadovo darbą. Darbo jis ieškojo per pažįstamus, nes jam pasakojo, jog „tai geriausias darbo paieškos būdas“. Žinoma, jis geras, jei yra veiksmingas. Tačiau dažnai pažįstamųjų būrys nėra didelis ir tinkamas. „Medžiojant“ darbus, „stebuklingos kulkos“ – vienintelio geriausio metodo – nėra. Aišku, įvairių sričių žinovai gali teigti turį tą „stebuklingą kulką“. Darbuotojų atrankos specialistas sakys, kad jo metodas yra geriausias ir kad gyvenimo aprašymai niekam nepadėjo gauti darbo. Gyvenimo aprašymų rengėjas jums pasakos, kad svarbiausia – tiesioginis bendravimas paprastu ar el. paštu. Jie abu neteisūs.

Ieškokite sau tinkamo, o ne „bet kokio“ darbo. Sukurkite savo gyvenimo aprašymą bei motyvacinį laišką. Žinokite, kokio darbo ieškote: Patalpinkite savo gyvenimo aprašymus visuose darbo skelbimų portaluose – internetinėje erdvėje. Juose nuolatos lankosi darbdaviai. Bet ne tik jie naudojasi darbuotojų CV duomenų bazėmis. Tai daro ir personalo vadybininkai, ir atrankos kompanijos. Karjeros tinklapiuose savo gyvenimo aprašymą rašykite labai atsakingai, o ne atmestinai. CV negali atrodyti bet kaip, net jei jį pildote internete. Gyvenimo aprašymas nuolatos turi būti atnaujinamas. Dažnai užeikite į darbo skelbimų portalus, nes juose skelbiami įvairūs darbo pasiūlymai. Jei rasite sau tinkamą, nedvejodami siųskite savo gyvenimo aprašymą bei trumpą motyvacinį laišką. Neskaitykite visų skelbimų iš eilės, atsirinkite tik tuos, kurie yra Jums tinkančios srities. Dažniausiai skelbimai yra surūšiuoti pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui pagal pareigas, vietovę, bendrovės veiklą ir t.t. Ieškodami darbo, naudodamiesi internetu, „Google“ paieškoje galite įvesti tikslų norimos pareigybės pavadinimą, gausite darbo pasiūlymų sąrašą, surinktų iš įvairių internetinių tinklapių. Tiksliai nurodykite pareigybės pavadinimą, kuris būtų sudarytas iš kelių žodžių, pavyzdžiui „pardavimų vadybininkas Vilnius“.