Banglai - jaunuoliai apdribusiais drabužiais. štai kokią siaurą sąvoką mums duoda Lietuvių kalbos ir kultūros mokytojų sąjunga. Šiuo apibrėžimu niekas nesibaigia. Žodis "banglas" atkeliavo iš anglų kalbos. Banglas ko gero, yra tik kalbos riktas. Ne paaugliams nešioti tai, kas angliškai vadinama bangle. Toliau visų žodžių nuo bek- iki birk- aiškinimas visai sumautas, vieni vadinami žargonybe, nors tai grynai lietuviškas, net baltiškas ir gal net indoeuropiečių prokalbės žodis, kiti vulgarizmu, o treti - niekaip. Banglų amžius yra įvairus ir dažniausiai svyruoja nuo 12 -...
Forsai (gezai)- sportinio stiliaus juonuoliai, paplitę didžioje dalyje lietuvos miestų. Pagrindiniai miestai Kaunas ir Panevėžys. Forsas(gezas) žodis atkeliavęs iš anglų kalbos ( force - jėga.). Amžius labai įvairus, svyruoja nuo 12-30 metų. Tai galima paminėti kaip sovietinio rėžimo padarinys. Kuomet Lietuva nebuvo nepriklausoma tada forsai, tuomet "marozai" būdavo pagrindinė vyraujanti subkultūra. Forsai (gezai) turi du pagrindinius porūšius: tai marozai ir grynieji forsai. Jų išskyrimas aprašytas atskiruose straipsniuose. Išorinė išvaizda - Forsai ir marozai rengiasi labai panašiai - tai dažniausiai būna sportinis stilius. Treningai...
Hipių judėjimą labiausiai veikė muzika. Ji buvo stipriausia ir paties judėjimo pusė. Hipių judėjimas chronologiškai susijęs ir su roko muzikos gimimu, o rokas šiems jaunuoliams nebuvo paprasta muzika - tai buvo kitoks bendravimo būdas, kita kalbos dimensija. Jis taip pat įkūnijo laisvės idėjas. „Roko muzika gimė kaip laisvės, meilės ir mirties metafora, metanti iššūkį moderniojo žmogaus sąmonei, kūrybai ir patirčiai. Jis tapo geriausiu instrumentu įgyvendinti kontrkultūros programą. Rokas tapo ne tik fenomenu, kuriame susiliejo kone visi įmanomi antistruktūros elementai bei jų išraiškos –...
Pačiūžas pats laikas iškeisti į riedučius. Ledo arenas – į miesto aikštes ir parkus. 36-erių Audrius Šapola ragina nedelsti. „Su riedučiais – puikiausias laisvalaikis. Tiesa, Vilnius nedraugiškas riedutininkams: automobilių vairuotojams trūksta kultūros, o miesto vald-žiai – supratingumo“, – kalbėjo riedutininkų klubo „Ketvirtadienio nakties karštis“ prezidentas. Išbandęs riedučių trasas Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje, A.Šapola apgailestauja, kad Vilniuje nėra nė vienos modernios trasos, būtent dėl to sostinės gyventojai dar neatrado visų riedučių teikiamų malonumų. Riedučiai – puiki transporto priemonė. „Prancūzijoje su riedučiais patruliuoja policininkai. Austrijoje daugelis...
Paprastas žmogus nėra „runkelis“. Gaila, kad dėl sąvokų maišymosi galbūt kartais užgaunami ne tie, kuriuos reikėtų užgauti. Nors šiaip jau, jeigu nesi „runkelis“, tai ir neužsigausi. Visi gerai atsimena pasakymą apie vagį ir jo degančią kepurę. Nuo ko ir norėjau pradėti. Dar prisiminiau... Paskutiniai rinkimai yra puikus „runkelinio“ mąstymo pavyzdys – „runkeliais“ taip lengva manipuliuoti, kad net gėda. Bėda ta, kad „runkelis“ nesugeba galvoti pats, todėl už jį galvoja sistema. Tai pirma, o antra, ir tai yra logiška išvada, jeigu jis nesugeba galvoti...
Šiaip ar taip, sprendimą nulėmė ne įmonės darbininkų, o valdininkų interesai. Įmonės darbininkai buvo palaikyti nieko nereiškiančiais "runkeliais". Tolesni įvykiai parodė, kad jie jau nenorėjo tokiais būti, o netolima ateitis parodys, kas yra tikrieji "runkeliai": žmonės, norintys sąžiningu darbu užsidirbti pragyvenimui, ar tie, kurių vienintelis noras yra nauda - žinoma, ne kitiems, o sau. Šia proga reikėtų mesti akmenėlį ir į LŽ daržą. Jie taip pat žinojo apie B.Lubio siūlymą, bet vietoje rimtos analizės tik pakarpė ausimis. Štai kino teatras "Lietuva", kurį Vilniaus...
Aną dieną manęs paklausė: Andriau, tu visą laiką tyčiojiesi iš runkelių. Ką tu nori pasakyti? Kas jie tokie? Kaimiečiai? Tuomet supratau, kad turiu paaiškinti, ką reiškia šis nuostabus lietuviškas žodis, atsiradęs taip neseniai ir esantis vienas iš nedaugelio šiuolaikinio žodyno daiktavardžių, prie kurio neprisikabins net ir aršiausias svetimybių rovėjas, nes šis paniekinamas terminas yra toks pat lietuviškas, kaip šaltibarščiai. Taip pat, beje, kaip ir kiti du širdžiai mieli apsižodžiavimo žodžiai – žąsinas ir plūgas. Ne, runkelis – tai ne kaimietis, ir nereikia man...
Pasak M. Katkaus, vadinamųjų runkelių Lietuvoje ne tiek daug, kaip manyta. Tyrimo autoriai šiai kategorijai priskyrė 15 proc. lietuvių. Paprastai jie gyvena mažame miestelyje ar kaime, jų pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1000 Lt. Jie remia Paksą, balsuoja už partiją Tvarka ir teisingumas. Jie mano, kad Paksas buvo sąmokslo auka. Tarp „runkelių“ daugiausia vyresnio amžiaus, tik vidurinį išsilavinimą turintys žmonės. Jie niekada nežaidžia kompiuterinių žaidimų, nesportuoja, nenaršo internete, niekuomet nesilanko populiariosios muzikos koncertuose, sporto varžybose, kavinėse. Tačiau būtinai kelis kartus per mėnesį eina...
Jūsų dėmesiui siūlome pokalbį su Vytautu Landsbergiu, transliuotą per Lietuvos radijo laidą „Kultūros savaitė“. Laidos autorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė su profesoriumi kalbėjosi apie kultūros ir meno situaciją Lietuvoje, apskritai apie kūrėjo statusą, apie mūsų visuomenės pilietiškumą, grėsmę nepriklausomybei. Pokalbio pradžioje norėtume pateikti šiek tiek bendresnį klausimą. Kaip Jūs manote, kuriant pilietinę visuomenę, kuriant kiekvieno iš mūsų savimonę, kiek įtakos turi menas ir kultūra? Labai dažnai juk girdime sakant, kad, na, ką tie kultūros žmonės gali padaryti. Tai ne žemdirbiai, ne gamybininkai,...
Rieda, ritasi per Lietuvą rinkimų propagandos ir agitacijos mašina. Kandidatai į Seimą ieško aikščių, salių, net vyksta į kaimus, užeina į trobas, vežasi artistus, muziką, dovanas, kad tik galėtų susitikti su žmonėmis, pamaloninti juos pažadais, pakviesti: ateikite ir balsuokite, neapvilsime, o jei kas ir nuvylė, tai ne mes, nes mes geresni, protingesni, sąžiningesni... Gyvename nuo skandalo iki skandalo. Kaip tarybiniais laikais - nuo vieno partijos suvažiavimo iki kito. Jau net nesistebime - juokiamės, piktinamės, spėliojame, kas dar atsitiks. Pasitikėjimas Seimu ir partijomis Lietuvoje...
